Paieška Vedant vaiką už rankos...

Vedant vaiką už rankos...

2008 m. gegužės 2-5 d. Panevėžio gamtos mokykloje vyko tarptautinio projekto “Mokykla ir gamta – be atliekų ir šiukšlių” renginiai. Žurnalistas Vytautas LEšČINSKAS kalbino projekto viešnias bei dalyves, atvykusias iš Rusijos.

 

Svarbiausios kryptys – sveikatingumas ir ekologija

 

Sankt Peterburgo miesto vaikų darželių susivienijimo “Marina” direktorė Marina Verchovkina papasakojo apie šios Sankt Peterburge esančios vaikų ikimokyklinės įstaigos veiklą, vykdomus ekologinės krypties projektus.

“Tam tikru mastu mūsų vaikų darželis – unikalus, nes po vienu stogu suvienijome penkis darželius. Mano, kaip tokio susivienijimo direktorės, pareiga sudaryti sąlygas kūrybingiems darbuotojams mokytis, tobulėti ir mokyti vaikus, kad tas idėjas, kurios jiems kiltų, galėtų įgyvendinti. Tai turi būti daroma ne vien iš entuziazmo; reikia, kad ši veikla būtų skatinama ir morališkai, ir materialiai, kad būtų galimybės išvykti keistis nuomonėmis, patirtimi su kitais, dalyvauti konkursuose ir t.t. Beje, mūsų įstaiga labai dinamiškai plėtojasi jau penkiolika metų. Veiklos krypčių – daug; iš jų svarbi yra ekologinė veikla. Pagrindinė yra sveikatingumo programa. Mūsų vaikų darželių susivienijime naudojama daugiau kaip trisdešimt įvairių vaikų darželiams skirtų sveikatinimo metodikų. Ir, manau, labai svarbu, kad mūsų veikloje yra speciali sveikatingumo programa, kuri vykdoma kartu su ekologine programa. Ji  pavadinta „Iš vaikų darželio – į sveiką šeimą“.

ši ekologinė ir sveikatingumo programa suskirstyta į devynias veiklos kryptis. O visos programos esmė yra tokia: vaikai turi gyventi sveikoje, ekologiškoje aplinkoje. Taigi mažiesiems svarbu ne tik tinkamas maistas, bet ir švarus oras, švarus vanduo. Mes dalyvaujame vykdant keletą tarptautinių projektų; vienas iš jų – „Žalioji klasė“. Esame daugelio mieste rengiamų konkursų prizininkai.

Mažai, ko gero, Sankt Peterburge įstaigų, kurios nebūtų girdėjusios apie vaikų darželių susivienijimą „Marina“... Dirbu šioje ikimokyklinėje įstaigoje nuo jos įsikūrimo. Tuo metu, prieš penkiolika metų, tai buvo iš tiesų eksperimentas, o prieš dvejus metus mūsų mieste šis eksperimentas lyg atsinaujino: pradėjo kurtis ir daugiau tokių vaikų darželių susivienijimų, nes buvo įsitikinta, kad tai ir ekonominiu atžvilgiu yra naudingiau“, - kalbėjo direktorė. 

Viešnagė Lietuvoje, kaip sakė Marina Verchovkina, jai atrodė daug kuo naudinga; buvo įdomu sužinoti, kaip vyksta Panevėžio mokymo įstaigų bendradarbiavimas su miesto savivaldybe. Ypač patiko tai, kad savivaldybės Lietuvoje gali finansuoti įvairius projektus.

„Deja, Sankt Peterburge to nėra. Galbūt šis mūsų atvykimas padės  siekti šio tikslo, nes mes papasakosime, kaip tai daroma Panevėžyje. Todėl tai, ką pamatėme per šią viešnagę, galimas dalykas, palankiai atsilieps finansuojant mūsų programas“, - vylėsi viešnia.

 

Pirmauja vaikų ekologinio švietimo srityje

 

Drauge su Sankt Petergurgo miesto vaikų darželių susivienijimo „Marina“ direktore Marina Verchovkina Panevėžio gamtos mokyklos renginiuose dalyvavo ir jos kolegė, šio darželio pedagogė Jelena Dolgova.

„Prie to, ką pasakė direktorė, galėčiau pridurti, kad mūsų vaikų darželių susivienijimas jau yra gavęs tris Žaliąsias vėliavas. O juk Žalioji vėliava – tai prestižinis tarptautinis simbolis, liudijantis jo turėtoją esant nemenkai pažengusį plėtojant ekologinę veiklą... Mums labai didelį įspūdį padarė Panevėžio gamtos mokykla, nes pamatėme, jog tai iš tiesų yra ta vieta, kur vaikas gali ne vien tiesiog pamatyti įvairių gamtos įdomybių, gyvūnėlių, bet ir pats pasijusti esąs gamtos dalis. Mūsų nuomone, tai labai svarbu. Puiku, kai vaikai turi galimybę ne tik pažinti gamtą, bet ir padėti saugoti jos vertybes. Tai padeda įsisąmoninti, jog žmogus ir gamta yra vieninga visuma. štai Panevėžio gamtos mokykla kaip tik gali formuoti ugdytiniams šį supratimą, nes tai yra tam labai tinkama vieta. Joje yra visa, ko reikia ugdyti meilę gamtai, diegti supratimą, jog būtina ją gerbti, taigi turime neteršti aplinkos, rūpintis jos švara. Mokykla įsikūrusi gražioje vietoje, aplink daug žalumos, bet dar svarbiau, kad jos darbuotojai labai stengiasi sudaryti sąlygas vaikams pajusti kuo artimesnę žmogaus sąsają su gamta“, - dėstė savo mintis viešnia.

Apibūdindama Rusijos mokyklose ir vaikų darželiuose vykdomą ekologinę veiklą, Jelena Dolgova sakė, jog šiose įstaigose apskritai vykdoma gana daug ekologinio švietimo programų, bet, ko gera, Sankt Peterburgo vaikų darželio pedagogai pirmieji ėmėsi nagrinėti racionalaus atliekų tvarkymo temą.

„ši problema Rusijoje aktuali, todėl nusprendėme, jog pradėti ugdyti atliekų tinkamo tvarkymo būtinybės supratimą, matyt, reikia jau vaikų darželiuose, - aiškino pedagogė. – Be to, plėtodami ekologinį švietimą darželyje, galime paveikti ir vaikų tėvus, kad jie deramai elgtųsi su atliekomis. Mes tam skiriame didelį dėmesį. Deja, mūsų mieste nėra tiek daug atliekų konteinerių, kaip Lietuvoje, mes su pavydu žvelgiame į jūsiškę atliekų surinkimo sistemą, bet tikimės, kad ir Sankt Peterburge bus diegiama atliekų rūšiavimo sistema. Žinoma, nemanome, kad atsiradus atskiroms atliekoms skirtiems konteineriams, tuoj visi prie jų bėgs su namuose jau surūšiuotomis šiukšlėmis ir jas išmes į skirtingus konteinerius. Gyventojus to reikia mokyti. Taigi mes ir mėginame padėti spręsti šį uždavinį.“

 

Parengti bendrą ekologinio švietimo metodiką

 

Viena iš Sankt Peterburgo į Panevėžio gamtos mokyklos suplanuotus tarptautinio projekto “Mokykla ir gamta – be atliekų ir šiukšlių“ šių metų gegužės 2-5 d. renginius atvykusių pedagogių buvo ir Svetlana Marčiuk.

“Dirbu Sankt Peterburgo vaikų darželių susivienijime “Marina” direktorės pavaduotoja mokomajam ugdomajam darbui, - prisistatė ši viešnia. – Mūsų darželių susivienijimas pirmas Rusijoje gavo Žaliąją vėliavą. Dabar jis yra informacijos ir metodikos centras, skirtas šiai tarptautinei programai plėtoti Rusijos šiaurės Vakarų regione. Tai mano pagrindinė darbo vieta, bet taip pat esu nevalstybinės švietimo įstaigos “Samocvety”, kuri ir įgijo teisę vykdyti projektą “Mokykla ir gamta – be atliekų ir šiukšlių”, bendradarbė. ši nevalstybinė įstaiga vykdo ikimokyklinio amžiaus vaikų bei pradinukų ne tik ekologinio švietimo, bet ir pažintinio pobūdžio veiklą, taip pat rūpinasi jų fiziniu lavinimu. Toje programoje mes atstovaujame kaip tik vaikų ugdymo ekologinei krypčiai. Viena iš svarbių mūsų vaikų darželių susivienijimo “Marina” darbo ypatybių yra tai, kad jis tapo mokomuoju metodiniu centru. Tai yra papildomas krūvis pedagogams, nes tenka ne tik ugdyti, mokyti vaikus, bet ir teikti metodinę pagalbą Sankt Peterburgo miesto bei srities pedagogams. Pas mus atvyksta pedagogų ir iš kitų miestų. Dabar turime vienminčių netgi Sibire, Krasnojarsko krašte.

Bet yra problemų dėl bendravimo. Juk Sibire ne visi vaikų darželiai turi kompiuterius. O mūsų darželyje kompiuterių yra gana daug; turime ir savo interneto puslapį. Daug laiko mūsų darbuotojams reikia, kad spėtų visiems, kurie kreipiasi vienu ar kitu klausimu, atsakyti. Dar viena mūsų darbo specifikos detalė: rengiame įvairius konkursus. Tuo būdu stengiamės kaupti informaciją, kad būtų galima sukurti ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ekologinio švietimo metodiką, kuria galima būtų naudotis visoje Rusijoje. Ar tai mums pavyks?Kol kas nežinome. O šiuo metu rengiame konkursą sukurti mokymų scenarijui, kaip šešerių-dvylikos metų vaikai galėtų dalyvauti racionaliai tvarkant atliekas. Jau gavome įdomių konkurso dalyvių siūlymų šia tema. Juos dabar nagrinėjame.”

Prisimindama didžiausius Panevėžyje patirtus įspūdžius, pedagogė iš Sankt Peterburgo tikino, jog ji ir kolegės džiaugiasi turėjusios progą susipažinti su Panevėžio gamtos mokyklos bei kitų miesto mokyklų, ikimokyklinių įstaigų ekologine veikla.

“Mūsų nuomonė apie šią veiklą yra labai gera, - šypsojosi Svetlana Marčiuk. –Turėjome galimybę patirti, kaip kūrybingai dirba pedagogai ir vaikų darželiuose, ir Gamtos mokykloje. Malonu buvo matyti vaikus, kurie noriai klauso pedagogų patarimų, prašymų ir patys kuria, turi savų sumanymų. Stebėjome, kaip pedagogai žaidžia su vaikais ir bežaisdami moko juos labai svarbių dalykų. štai vaikų darželyje matėme, kaip vyko akcija, skirta darželio teritorijos aplinkai švarinti ir gražinti, kurioje mažieji mielai dalyvavo. Mane ši akcija tiesiog maloniai nustebino, nes pamačiau naują Panevėžio pedagogų bendravimo su vaikais formą. Manau, jog tai teisinga ugdymo forma, nes skatina vaikų siekimą veikti, kurti. Taip ugdomi vaikai tikriausiai mokės įkūnyti savo mintis konkrečiais darbais.”

 

Prisideda ir mokinių tėvai

 

Taip pat iš Rusijos Federacijos, iš Petrozavodsko, atvykusi Irinja Jakovleva kalbėjo:

“Dirbu bendrojo lavinimo mokykloje, kurios veikloje didelis dėmesys skiriamas sveikatingumo problemoms. Todėl, dalyvaudami šioje tarptautinėje programoje, kurios tikslas ugdyti visuomenėje racionalaus atliekų panaudojimo būtinybės supratimą, mes savo pastangas siejame ir su rūpinimusi vaikų sveikata; kuriame įvairius treniruoklius, kurie padėtų gerinti ypač pradinukų sveikatą. Na, o vyresnieji mokiniai taip pat prisideda prie šios veiklos, ją vienaip ar kitaip papildo. Taigi ši popamokinės veiklos kryptis yra svarbiausia. Be to, mūsų mokykloje naujai pradėtas dėstyti ekologijos kursas. Mes, pedagogai, patys kūrėme jo programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas laboratoriniams bei praktiniams darbams. šiuose darbuose dalyvauja ir mokinių tėvai. O rezultatai yra iš tiesų geri. Kai pradėjome vykdyti šį projektą, jame dalyvavo taip pat Petrozavodsko miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus darbuotojai. Jie apskritai daug padeda mūsų mokyklai organizuojant visą ekologinę veiklą. Dar paminėtina, jog mieste atsiranda verslininkų, besidominčių atliekų perdirbimu, o kai kurie jau ketina imtis praktinio darbo. ši veiklos sritis dabar aktyviai propaguojama; jau esama planų įkurti Karelijoje didelę atliekų perdirbimo įmonę.”

 

Maloni viešnagė, naudinga patirtis

 

Iš Karaliaučiaus (Kaliningrado) miesto atvykusi pedagogė ir bibliotekininkė Tamara Masko kalbėjo: “Mūsų mieste taip pat vykdomi tarptautiniai ekologiniai projektai, kuriuose dalyvauja mokytojai ir mokiniai. Todėl malonu bei naudinga buvo susipažinti su dabar įgyvendinamo projekto “Mokykla – be atliekų ir šiukšlių” renginiais Panevėžio mokyklose bei vaikų darželiuose. Ypač man patiko ikimokyklinukų darbeliai: kiek juose išradingumo, fantazijos! Daugelis jų mus, svečius, tikrai sudomino. Taip pat pamatėme pedagogų, skatinančių vaikų kūrybingumą, sėkmingo triūso pavyzdžių, kurių daug išvydome ir Panevėžio gamtos mokykloje, ir bendrojo lavinimo mokyklose. Žiūrėjome, gėrėjomės moksleivių darbais... Mokykla, kurioje dirbu, taip pat šia kryptimi triūsia jau trejus metus. Ta ekologinė veikla yra aktyvi, nes į ją yra įtrauktas visas mokyklos pedagogų kolektyvas, vadovaujantis ir vyresnių klasių mokinių, ir pradinukų darbams. Žinoma, jų veiklos pobūdis ir mastas skiriasi: vyresni mokiniai dalyvauja svarbesniuose projektuose, bet didelį dėmesį skiriame ir pradinukų ekologinei veiklai. Sakysim, jaunesnieji moksleiviai vykdė savo atskirą projektą, pavadintą „Ateities gėlynai“. Jie atliko ir didelį praktinį darbą: savo rankomis šalia mokyklos sukūrė naują gėlyną. Žinoma, jie taip pat mokyklos teritoriją tvarkyti padeda.“

Pradinių klasių mokiniai aktyviai dalyvavo Kaliningrado srities mastu surengtame konkurse „švarus miestas“. Kadangi netoli mokyklos yra  memorialinių paminklų, aplink juos plytinčią teritoriją taip pat padeda švarinti bei tvarkyti vaikai. Be to, bendro pedagogų bei moksleivių darbo dėka ši vieta įgijo šiuolaikiškesnį vaizdą; takeliai buvo išgrįsti spalvingomis plytelėmis. Taip pat vyresniųjų mokinių pastangomis buvo sutvarkytas ir netoli mokyklos esantis tvenkinys. Jie vykdė projektą, pagal kurį tyrė šio telkinio vandenyje esančias medžiagas (nitratus, deguonį ir kt.), siekdami nustatyti jo ekologinę būklę. Mat tvenkinio pakrantes norima paversti jaukia poilsio, pasivaikščiojimo vieta. Be to, mokiniai buvo išvykę tvarkyti ir Kuršių nerijoje augančio miško.

Jaunieji ekologai padeda švarinti netoli mokyklos esančio gynybinio įrenginio – forto – aplinką. Vaikus labai sudomino ir aplinkui fortą esantis griovys, kurį tvarkydami, jie dažnai randa įvairių ginklų, kitų karių naudotų daiktų. „Taigi, ugdydami vaikų ekologinį sąmoningumą, mes pirmiausia stengiamės pasinaudoti įdomia mokyklos aplinka – ją tyrinėjame ir tvarkome“, - sakė Tamara Masko.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"