Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. birželio 4-10 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. birželio 4-10 d.

 

Birželio 3-15 d. Hagoje (Olandija) vyktančiame keturioliktajame Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikime dalyvauja Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3550.

Birželio 4-5 d. Berlyne (Vokietija) vyko pasitarimas „Bendroji vandens politikos direktyva ir hidroenergetika“. Dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Aurelijus Rimas. Išsamesnė informacija tel. 266 2820.

Birželio 4-5 d. Ostendo mieste (Belgija) vyko EK remiamo Europinio vandenynų ir jūrų duomenų valdymo tinklo mokymo kursai apie metaduomenų katalogo kūrimą, jūrinių duomenų įtraukimą į bendrą duomenų bazę. Išsamesnė informacija: Nijolė Remeikaitė, tel. (8~46) 410 456.

Birželio 4-8 d. Kuresarėje (Estija) Estijos meteorologijos ir hidrologijos institutas bei Estijos jūrinė akademija organizuoja 5-ąją Baltijos jūros eksperimento BALTEX konferenciją, kurioje nagrinėjamos klimato kaitos problemos Baltijos regione. Dalyvauja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Dr. Audronė Galvonaitė. Išsamesnė informacija: Monika Misiūnienė, tel. 275 0418.

Birželio 5 d. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g. 4/9, Vilnius) vyko Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimas. Buvo įteiktos padėkos geriausiems ministerijos sistemos bei jai pavaldžių institucijų darbuotojams, apdovanoti moksleivių piešinių konkurso „Tvarkyk ir rūšiuok atliekas“ laureatai ir įteikta Viktoro Bergo premija. Išsamesnė informacija: Rasa Grušelionytė, tel. 266 3657.

Birželio 6-7 d. Briuselyje (Belgija) - ES tarybos darbo grupės posėdis klimato kaitos klausimais. Dalyvauja Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3508.

Birželio 6-9 d. Turku mieste (Suomija) vyksta mokymo kursai, skirti okeanografinio plūduro (bujaus) instaliacijos įrengimui Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Kursų metu bus supažindinta su pagrindinėmis techninėmis bujaus charakteristikomis, davikliais, jų instaliavimu ir eksploatacija bei programine įranga. Išsamesnė informacija: Ovidijus Stulpinas, tel. (8~46) 410 426.

Birželio 7-8 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas dalyvaus Sauleskalns (Latvija) vyksiančiame Baltijos Ministrų Tarybos aplinkos ministrų susitikime. Bus kalbama apie jūrines saugomas teritorijas, taršos kvotas Baltijos jūroje, emisijų prekybos schemas, numatytų priemonių įgyvendinimą pasibaigus Kioto protokolo pirmojo įsipareigojimo laikotarpiui, aplinkosaugines avarijas. Taip pat bus trumpai pristatytos Aplinkos vyresniųjų pareigūnų komiteto susitikimo metu nagrinėtos temos, tarpvalstybinių atliekų pervežimų problemos ir planuojamas Orhuso konvencijos šalių susitikimas Latvijoje 2008 m. Išsamesnė informacija: Jolita Jarmakauskienė, tel. 266 3545.

Birželio 7–9 d. Liubeke (Vokietija) vyks konferencija „Aplinkos apsauga ir bendradarbiavimas Baltijos jūros regione“. Bus aptariama vietos bendruomenių politikos svarba aplinkos apsaugai. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriaus Ekogeologinių tyrimų poskyrio vedėja Roma Kanopienė. Išsamesnė informacija tel. 233 2286.

 

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657 

 

Viktoro Bergo premija – dr. Evaldui Vėbrai


Birželio 5 d. per iškilmingą Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimą įteikta Viktoro Bergo premija. Ji kas dveji metai skiriama Aplinkos ministerijos (AM) sistemos darbuotojams už nuopelnus aplinkosaugai. šiemet šią premiją pelnė dr. Evaldas Vėbra - už ilgametę rezultatyvią veiklą organizuojant tarptautinį bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje. Pastaruoju metu jis dirba AM Aplinkos strategijos departamento Strateginio planavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu.
šiemetinio Viktoro Bergo premijos laureato gyvenimas beveik pusę amžiaus susijęs su aplinkosauga. 1959 m. įstojęs į aspirantūrą prie Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Geologijos ir geografijos instituto, jis pasirinko atmosferos radioaktyvumo tyrimus. Iš šios srities 1967 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją. Daugiau kaip du dešimtmečius dirbo LMA sistemoje, paskelbė apie 80 mokslinių bei metodinių darbų įvairiais aplinkos užterštumo tyrimų klausimais, nemažai mokslo populiarinimo straipsnių. Turi nostrifikuotą gamtos mokslų daktaro laipsnį, yra dviejų išradimų autorius.

Evaldas Vėbra aktyviai dalyvavo atkuriant mūsų nepriklausomą valstybę. 1988-1990 m. jis buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Vilniaus tarybos ir Sąjūdžio Seimo narys, taip pat Seimo ekologinės komisijos pirmininkas. 1990 m. įkūrus Aplinkos apsaugos departamentą, paskirtas jo generaliniu direktoriumi. Kai vietoj šios institucijos buvo įkurta Aplinkos apsaugos ministerija, vadovavo jos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriui. 1998 m., reorganizavus šią ministeriją, buvo paskirtas AM Aplinkos strategijos departamento direktoriaus pavaduotoju – Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus viršininku. šiam skyriui vadovavo penkerius metus. Kad dabar Lietuva aplinkos apsaugos srityje turi užmezgusi plačius sėkmingo bendradarbiavimo su užsienio šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ryšius – nemažas dr. Evaldo Vėbros nuopelnas. Už gerus darbo rezultatus jis yra pelnęs ne vieną padėką, o už nuopelnus valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

Dr. Evaldas Vėbra – aštuntasis Viktoro Bergo premijos laureatas. Pirmasis ją 1997 m. pelnė tuometis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Petras Sakalauskas, 1999 m. – Rapolas Liužinas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viršininko pavaduotojas, 2001 m. – Mykolas Armanavičius, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių r. aplinkos apsaugos agentūros viršininkas, 2003 m. – AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistas Rimantas Grikevičius ir šventosios girininkas Rimantas Antanas Kviklys, 2005 m. – Vytautas Čirpus, šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento šiaulių r. agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, ir Petras Korkutis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM vyriausiasis specialistas.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 05

 

 

Birželio 5 d.  Pasaulinė aplinkos apsaugos diena

 

Birželio penktąją tarptautinė bendruomenė pažymi Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną. Ją 1972 m. paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. ši diena – tai galimybė atkreipti visuomenės dėmesį tiek į visuotines, tiek ir į nacionalines aplinkosaugos problemas bei paraginti politikus imtis konkrečių veiksmų.

šiemetinė Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos „karštoji“ tema – tirpstantys ledynai. Kitaip tariant, klimato kaita ir jos padariniai. Su klimato kaita yra susiję apie 90 proc. visų gamtinio pobūdžio ekstremalių įvykių. Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje labai pagausėjo sausrų, šalnų, dažnėja smarkių audrų. Ateityje klimato atšilimo padariniai gali pasireikšti ypač stipriomis liūtimis, staigiais atlydžiais, ilgalaikėmis sausromis ar dideliais karščiais. Dėl to gali pasikeisti ir dirvožemio struktūra. Visa tai smarkiai atsilieptų ne tik Lietuvos gamtai, bet ir ekonominiam bei socialiniam šalies vystymuisi ir apskritai kiekvieno žmogaus gyvenimui. Klimato pokyčių poveikį ypač stipriai gali pajusti mūsų jūros pakrantė.

Birželio penktąją aplinkosaugininkai ne tik priminė visuomenei klimato kaitos bei kitas aktualias aplinkos išsaugojimo problemas, bet ir pagal susiklosčiusią tradiciją pažymėjo tuos žmones, kurių aplinkosauginė veikla nusipelnė įvertinimo bei pagarbos. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos metu paskelbtas Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premijos, kuri skiriama kas dveji metai už nuopelnus aplinkosaugai, laureatas, pagerbti šalyje vykusių pilietinių aplinkosauginių akcijų iniciatoriai, apdovanoti kasmetinio verslo įmonių konkurso „Pasiekimai aplinkosaugoje“ laimėtojai, taip pat moksleivių piešinių konkurso „Tvarkyk ir rūšiuok atliekas“ nugalėtojai.

Aplinkos ministerijoje rytoj buvo trumpai pristatyti ir naujausi aplinkosaugai skirti leidiniai. Visų pirma tai tradicinė kasmetinė šalies aplinkos būklės apžvalga „Aplinkos būklė 2006. Tik faktai“. šis kompaktiškas leidinys ir savo struktūra, ir informacijos pateikimo būdu turėtų sudominti ne tik specialistus, bet ir plačiąją visuomenę. Ką tik pasirodžiusi knyga „Gamtos riterio lobiai“ supažindina su iškilaus gamtosaugininko Viktoro Bergo, kurio vardu pavadinta Aplinkos ministerijos premija, gyvenimu. Ir pats naujausias, dar kvepiantis spaustuve leidinys – Lietuvos raudonoji knyga. Tai daugelio žmonių pastangų ir triūso vaisius. ši kapitalinė, 784 puslapių iliustruota knyga – tai ne tik retų ir nykstančių augalų, grybų bei gyvūnų rūšių sąrašas, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis organizuojama šių rūšių apsauga mūsų šalyje. Raudona knygos spalva tarsi perspėja, kad žmogus turi sutelkti visas pastangas gamtai išsaugoti.

Todėl ir Pasaulinė aplinkos apsaugos diena nesibaigia vienadieniais renginiais. Ji tęsiasi visus metus, nes rūpintis aplinka – kasdienis poreikis ir būtinybė.


Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 04

 

 

 

 

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną gyventojai galės sužinoti momentinius aplinkos oro kokybės duomenis

 


Birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Vilniaus senamiesčio skverelyje (Pilies g. 25 a) sostinės gyventojai ir svečiai nuo 10 iki 14 val. galėjo susipažinti su Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros mobiliąja oro kokybės tyrimų laboratorija, su oro kokybės vertinimo metodais bei rezultatais, sužinoti momentinius aplinkos oro kokybės duomenis.

Atmosferos oro tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių. Neatsitiktinai šiemetinės Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos „karštoji“ tema – tirpstantys ledynai. Kitaip tariant, klimato kaita ir jos padariniai.

Mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį – visos tarptautinės bendruomenės uždavinys. šį uždavinį Lietuva gana sėkmingai įgyvendina. Mūsų šalyje per pastaruosius 15 metų (1990-2005 m .) išmetamų šiltnamio dujų kiekis sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 48 mln. tonų 1990 m. iki 22 mln. tonų 2005 metais. Palyginti su didžiosiomis valstybėmis, Lietuvoje per metus išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro tik 0,05 proc. pasaulinio kiekio. Jeigu išmetamų dujų kiekį padalytume iš šalies gyventojų skaičiaus, tai kiekvienam JAV gyventojui tektų 25 t, ES gyventojui – 10 t, o Lietuvos gyventojui – 4 tonos.

Mūsų šalis, kaip ir dar 164 pasaulio valstybės, yra ratifikavusi svarbiausią tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą – ir laikosi visų jo reikalavimų. Kioto protokolas numato, kad Europos Sąjunga iki 2012 m. į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažins 8 proc., palyginti su 1990 m. Lietuva taip pat pasirašė tokį įsipareigojimą ir siekia jį įgyvendinti.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 04

 

 

Konkurso „Pasiekimai aplinkosaugoje“ laimėtojų laurus pelnė penkios įmonės

 

Birželio 5-ąją, per iškilmingą Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimą, buvo įteikti apdovanojimai tradicinio verslo įmonių konkurso „Pasiekimai aplinkosaugoje“ laimėtojams. šį konkursą kasmet rengia Aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Aplinkos vadybos ir audito institutas bei Inžinerinės ekologijos asociacija. Jame gali dalyvauti visos šalies įmonės, gaminančios lietuviškos kilmės produkciją bei teikiančios paslaugas.
Konkurso „Pasiekimai aplinkosaugoje“ tikslas – verslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei parodyti pažangias, mažiausiai aplinką veikiančias įmones, skatinti šalies gamintojus ir paslaugų teikėjus diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas, kurti ir gaminti palankesnius aplinkai gaminius, taikyti naujausias technologijas. šiemetinius nugalėtojus išrinko Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Rimo Varkulevičiaus vadovaujama vertinimo komisija.

Laurus už geriausią aplinkos apsaugos (integruotos kokybės ir aplinkos apsaugos) vadybos sistemą pelnė akcinė bendrovė „Klaipėdos kartonas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniai tinklai“.


Už palankiausią aplinkai produktą bus apdovanotos dvi įmonės. Akcinė bendrovė „Achema“ apdovanojimą pelnė už efektyvų išteklių naudojimą ir poveikio aplinkai mažinimą per visą gaminio („AdBlue“, 32,5 proc. karbamido tirpalas, skirtas azoto oksidų išsiskyrimui dyzelinių variklių išmetimo sistemose mažinti) būvio ciklą, o uždaroji akcinė bendrovė „Traidenis“ – už bioreaktorių, skirtą didelių koncentracijų nuotekoms valyti.

Už sėkmingą bendradarbiavimą technologijų srityje laurai atiteko uždarajai akcinei bendrovei „šiaulių vandenys“.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 04

 

 

Visą vasaros sezoną Kuršių nerijoje bus sustiprinta aplinkosauginė kontrolė

 

 

 

Nuo šios dienos, birželio 4-osios, iki vasaros sezono pabaigos Kuršių nerijos nacionaliniame parke bus sustiprinta aplinkosauginė kontrolė. Kadangi šis unikalus savo gamta ir labai jautrus menkiausiems jos pažeidimam parkas yra viena labiausiai lankomų saugomų teritorijų Lietuvoje, jame nuolat papildomai budės  mobilios valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų grupės, komandiruotos iš kitų šalies regionų. Ypač daug dėmesio bus skiriama gaisrų prevencijai, labai atidžiai stebima, kad griežtai būtų laikomasi Naglių ir Grobšto rezervatų bei Didžiųjų kopų lankymo tvarkos, stovyklavimo bei transporto priemonių naudojimo ir kt. reikalavimų. „Žalieji patruliai“ taip pat įdėmiai stebės, kad parko lankytojai neterštų aplinkos buities ir kitokiomis atliekomis.

Pagrindinis aplinkosaugininkų tikslas, kaip sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, – ne žūtbūt nubausti pažeidėjus, bet skatinti parko lankytojus tausoti Kuršių neriją, neįkainojamą visos šalies turtą, ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

Praėjusį vasaros sezoną Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje taip pat buvo sustiprinta aplinkosauginė kontrolė. Patruliavimo metu nustatyta per keturis šimtus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų. Kad vasaros sezono metu Kuršių nerijoje būtų sustiprintas aplinkosaugininkų budėjimas, pritarė ir visuomenė, ir savivaldos institucijos.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 04

 

 

Projektas ,,Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra“ – tarp geriausiųjų

 

Praėjusią savaitę per Vilniuje vykusią Europos Sąjungos paramos mugę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos projektas ,,Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra“ buvo pažymėtas tarp sėkmingiausiai vykdomų. ši mugė surengta siekiant parodyti ES paramos Lietuvai mastą, supažindinti su mūsų šalyje vykdomais ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo remiamais projektais bei jų rezultatais. Iš 80 pristatytų projektų sėkmingiausiai įgyvendinami – regionų lyderiai – buvo išrinkti gegužės 4-20 d. vykusio virtualaus balsavimo svetainėje www.esparama.lt metu.

Projekto ,,Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra“ vertė – 10,43 mln. litų. Didžiąją dalį šios sumos – 7,82 mln. Lt – sudaro ES parama. Įgyvendinant šį projektą jau atgimė garsusis Medvėgalis – sutvarkytas jo kalvų archeologinis kompleksas, Aukštaitijos bei Dzūkijos nacionaliniai parkai ir Aukštadvario bei Labanoro regioniniai parkai pritaikyti lankymui ir pažinimui. Artimiausiu metu duris atvers lankytojų centrai Palūšėje, Aukštadvaryje, Prienuose ir Dūkštose. Numatoma sutvarkyti visų saugomų teritorijų vertybes, parengti 8 lankytojų centrų techninius projektus ir kt. Vykdant šį projektą taip pat bus sutvarkytos šešios europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Tai Niedaus ornitologinis draustinis, Svylos biosferos ir Vizbarų biosferos poligonai, Kalvių ir Vasaknų atkuriamieji sklypai bei Panerių geležinkelio tunelis. Įgyvendinus projektą, kaip sakė VSTT direktorė Rūta Baškytė, bus sudarytos sąlygos ne tik išsaugoti šalies gamtos bei kultūros paveldo vertybes, bet ir visuomenei jas pažinti.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
207 06 01

 

Piešinių konkurso nugalėtojai apdovanoti per Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną

 

Birželio 5-ąją, per Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, buvo apdovanoti Aplinkos ministerijos organizuoto 5-10 klasių moksleivių piešinių konkurso „Tvarkyk ir rūšiuok atliekas” nugalėtojai. Iš daugiau kaip dviejų šimtų atsiųstų darbų vertinimo komisija atrinko 10 geriausiųjų. Jų autoriai:

Beata Mikulska ir Katažyna Volkovič (14 m., Vilniaus r. šumsko pagrindinė mokykla),
Agnė Grabauskaitė (15 m., Raseinių meno mokykla),
Neringa Adomaitytė, (16 m., Prienų r. Kunigiškių pagrindinė mokykla),
Andra Bagdonaitė (12 m., Nidos vidurinė mokykla),
Rūta Ostasevičiūtė (17 m., Platelių gimnazija),
Monika Kropaitytė ( 8 m., Raseinių meno mokykla),
Agnė Pociūtė (16 m., Kuršėnų Daugėlų vidurinė mokykla),
Justina Patašiūtė (14 m., Kauno Juozo Urbšio vidurinė mokykla),
Domantas Razmus (12 m., Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla),
Augustinas Raginskis (14 m., Kauno r. Lapių pagrindinė mokykla).


Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 01

 

 

Aplinkosaugininkai – už Žemaitės skvero išsaugojimą

 

„Aplinkos ministerija nekeitė ir nekeis savo pozicijos dėl žaliųjų plotų išsaugojimo miestuose“, – sakė ministerijos valstybės sekretorius Arvydas Dragūnas, komentuodamas šiandien viename iš laikraščių pasirodžiusią nuomonę apie planuojamą Žemaitės skvero sostinės Gedimino prospekte užstatymą.

Pastaraisiais metais, pasak Arvydo Dragūno, vis labiau ryškėja didžiųjų šalies miestų, ypač Vilniaus, „liga“ – užstatyti želdinių vietas daugiaaukščiais pastatais. Taip nyksta viešos miesto žaliosios erdvės. Jomis rūpintis turi savivaldybės. Pastarųjų kompetencijai priklauso ne tik miestų plėtra, bet ir želdynų išsaugojimas bei formavimas.

Sostinės Žemaitės skvere planuojama statyti žymaus dailininko Antano Gudaičio kūriniams eksponuoti skirtą galeriją. šiam tikslui Vyriausybė 1995 m. Lietuvos dailės muziejui perdavė 1310 kvadratinių metrų sklypą tame skvere. Tokio dydžio užstatytas plotas užimtų nedidelę Žemaitės skvero dalį. Tačiau jo neužtenka pasiūlytajai skvero užstatymo programai, kuri numato daugiaaukštį daugiafunkcinį objektą – dailės galeriją su viešbučiu ir komercijos centru. Tokiam objektui reikia 2700 kvadratinių metrų žemės sklypo.

Aplinkos ministerija dar 2004 m. lapkritį išsakė savo poziciją sostinės savivaldybei dėl Vilniaus m. bendrojo plano keitimo teritorijoje prie Žemaitės skvero ir nurodė, kad nepritaria siūlomam bendrojo plano sprendinių keitimui. Kai 2005 m. savivaldybė paprašė patikslinti poziciją, ministerija patvirtino, kad savo požiūrio nekeičia, ir priminė, kad su Žemaitės skveru susiję Vilniaus m. bendrojo plano pakeitimai galimi tik 1310 kvadratinių metrų teritorijoje, o kita teritorijos dalis turi likti bendram naudojimui, t. y. vieša miesto žaliąja erdve.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 05 31

 

 

Reikia mokėti tik už specialios hidrometeorologinės informacijos parengimą

 

Pastaruoju metu gamta nešykšti orų kaitos staigmenų, todėl hidrometeorologinė informacija yra labai paklausi. Pagrindinis jos šaltinis – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) prie Aplinkos ministerijos. šios tarnybos teikiama informacija visuomenė naudojasi nemokamai.

Paprasčiausias būdas – apsilankyti LHMT tinklalapyje (www.meteo.lt), kur pateikiami operatyvūs duomenys: faktiniai orai, orų prognozės, hidrologinė informacija, miškų gaisringumas, ultravioletinės spinduliuotės indeksas, geostacionaraus meteorologinio žemės palydovo „MSG“ informacija ir kt. šis tinklalapis gana populiarus –jame apsilankoma iki 20 tūkstančių kartų per dieną. Neatlygintinai galima pasinaudoti ir LHMT archyvine informacija atvykus į Tarnybą.

LHMT laikosi Pasaulinės meteorologijos organizacijos, kuriai priklauso ir Lietuva, nuostatų neatlygintinai teikti visą reikalingą informaciją tarnyboms, padedančioms apsaugoti žmonių gyvybę ir turtą, suteikti mokslo tyrimo ir švietimo įstaigoms jų nekomercinei veiklai vykdyti laisvą nevaržomą priėjimą prie visų hidrometeorologinės informacijos produktų.

Jeigu hidrometeorologinės informacijos užsakovas pageidauja specialios, tik jo poreikiams taikytinos informacijos, pavyzdžiui, nori ją gauti nustatytu laiku ir tikslumu, žinoti specifinius hidrometeorologinius rodiklius ir pan., tokiai informacijai parengti LHMT specialistai turi išanalizuoti ilgo stebėjimų laikotarpio duomenis, kurti specialias prognozių metodikas, diegti brangiai kainuojančią hidrometeorologinių stebėjimų įrangą. Kadangi pastarąjį dešimtmetį specializuotos hidrometeorologinės informacijos poreikis nuolat augo, patenkinti, pasak LHMT direktorės Vidos Augulienės, skirtingus, specifinius ūkio subjektų poreikius mokesčių mokėtojų lėšomis tapo ir neracionalu, ir netikslinga. Todėl už specialiąsias hidrometeorologines paslaugas buvo nustatyti įkainiai, kurie skelbiami „Valstybės žiniose“.

Komercines paslaugas teikia beveik visų Europos Sąjungos šalių hidrometeorologijos tarnybos, nes per brangu tik iš valstybės biudžeto lėšų išlaikyti tokią tarnybą, kuriai būtina naudotis meteorologinių palydovų informacija, radiolokatoriais, automatizuotomis stebėjimų sistemomis, šiuolaikinėmis ryšių priemonėmis ir pan. Iš komercinės veiklos gaunamos lėšos sudaro apie pusę kai kurių nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų metinio biudžeto: švedijos – 53 proc., Prancūzijos – 50 proc., Jungtinės Karalystės ir Danijos – apie 45 proc. Rytų Europos valstybių –kiek mažiau. Pavyzdžiui, Lenkijos – 25 proc., Čekijos – 22 proc., Latvijos – 18 proc., Estijos – 9 proc., Lietuvos – apie 10 proc. (apie 900 tūkst. litų).

Už komercines paslaugas gautas lėšas LHMT perveda į valstybės biudžetą. Tik pateikusi svarius argumentus ir gavusi Finansų ministerijos leidimą, dalį šių lėšų LHMT gali panaudoti narystės tarptautinėse hidrometeorologų organizacijose mokesčiams, taip pat mokėjimams už ryšius, energiją, kitas ūkines išlaidas.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 05 30

 

 

Generalines mišku uredijos interneto svetaines naujienos

 

2007-05-31

Medžiotojai organizuos aplinkos tvarkymo akcijas

2007 m. balandžio men. 27 diena ivyko Lietuvos medžiotoju ir žveju draugijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu Algirdo Lauceviciaus siulymu vienbalsiai pritarta šiauliu medžiotoju ir žveju draugijos kreipimuisi i visus Lietuvos medžiotojus del šiukšliu rinkimo miškuose ir kitu aplinkos tvarkymo akciju rengimo.

 

2007-05-31

Valstybiniu mišku sistemos darbo tobulinimui ir valdymo optimizavimui sudarytos darbo grupes  Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-2008 metu programos igyvendinimo priemoniu plane numatyta priemone „Parengti valstybiniu mišku kompleksinio ukio pletros iki 2010 m. strategini plana, numatanti priemones valstybinio mišku ukio valdymo, organizavimo bei ekonominio reguliavimo sistemai tobulinti (LRV programos igyvendinimo 574 priemone)“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19 d. isakymu Nr. D1-215 patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-2008 metu programos priemoniu, kuriu projektus rengia ir/ar tvirtina Aplinkos ministerija, paskirstytu pagal atsakingus vykdytojus, sarašu, Lietuvos mišku ukio politikos ir jos igyvendinimo strategijos veiksmu ir priemoniu plana 2007-2010 metams, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. isakymu Nr. D1-627, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir valstybes imoniu mišku urediju atstovu šiu metu balandžio 24 d.

  posedžio sprendimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. gegužes 16 d. ipareigojima Nr. (1-1)-D8-4169 „Del darbo grupiu sudarymo“ ir atsižvelgiant i Lietuvos žemes ukio universiteto mokslinio kurybinio darbo „Mišku ukio imoniu (urediju) dydžio optimizavimas“, mokslo darbo „Valstybiniu mišku kompleksinio ukio pletros iki 2010 m. strateginio plano projekto, numatancio priemones valstybinio mišku ukio valdymo, organizavimo bei ekonominio reguliavimo sistemai tobulinti parengimas“ ataskaitu, pateiktu Aplinkos ministerijai, išvadas bei kitus Generalines mišku uredijos tarybai pateiktus pasiulymus, generalinio mišku uredo šiu metu balandžio 27 d. ir gegužes 17 d. isakymais valstybiniu mišku sistemos darbo tobulinimui ir valdymo optimizavimui sudarytos šešios darbo grupes. Daugiau informacijos >> http://www.gmu.lt/?pid=5&id=200

 

2007-05-31

Generalineje mišku uredijoje ivyko susitikimas su  SmartWood tvarkymo sertifikavimo programos valdytojos atstovais

 2007 m. gegužes 29 d. Generalineje mišku uredijoje ivyko susitikimas su tarptautines Mišku Valdymo Tarybos (Forest Stewardship Council, FSC) akredituotos SmartWood mišku tvarkymo sertifikavimo programos valdytojos – kompanijos Rainforest Alliance (JAV) direktoriaus pavaduotoju p. Richard Z.Donovan, Danijos Karalystes konsultacines bendroves NEPCon, atliekancios Lietuvos mišku sertifikavima, direktoriumi p. Peter Feilberg ir NEPCon nacionaliniu koordinatoriumi Lietuvoje p. Justinu Janulaiciu.

  Susitikimo metu aptarti NEPCon parengto laikinojo Lietuvos mišku sertifikavimo standarto tikslinimo klausimai, atsižvelgiant i Aplinkos ministerijos Mišku departamento, Generalines mišku uredijos, valstybes imoniu mišku urediju, mokslo ir mokymo bei kitu istaigu, organizaciju siulymus.

 

2007-05-31

   Mišku urediju pateiktais preliminariniais duomenimis, šiais metais iki gegužes 30 d. užregistruoti 168 miško gaisrai 32,8 ha plote, iš ju 74 miško gaisrai privaciuose miškuose 13,6 ha plote. Daugiau informacijos >> http://www.gmu.lt/?pid=364

 

 

RENGINIAI SAUGOMOSE TERITORIJOSE 2007 M. GEGUŽĖS 27- BIRŽELIO 3 D.

 

Gegužės 27 d. 15 val. Meironyse vyko sekminių šventė, kurioje svečiavosi dūdmaišininkas iš Labanoro ir Tauragnų dainoriai, pasakoriai. Kartu mokytasi dainos apie Meironis, grožėtasi G. Morkeliūnienės sukaupta tekstilės gaminių kolekcija, vaišintasi kiaušiniene pievoje. Išsamesnė informacija: Linas Stanaitis, tel. (8 386) 47 478.

 

Gegužės 28 d. – birželio 2 d. Lietuvos geologų sąjunga ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Žemaitijos nacionaliniame parke (Platelių dvaro svirne) organizavo tarptautinį kvartero geologų lauko simpoziumą. Išsamesnė informacija: Aldona Damušytė, tel. (8 5) 213 9055.

 

Gegužės 31 d. Betygaloje vyko renginys, skirtas Dubysos regioninio parko 15 metų ir direkcijos 10 metų sukaktims paminėti. Išsamesnė informacija tel. (8 428) 70 330.

 

Birželio 5 d. Tarptautinės aplinkos apsaugos dienos proga  Ventos regioninio parko direkcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno 2, Viekšniai, Mažeikių r.) apdovanoti rašinių konkurso „Man nepatinka“ ir fotografijos konkurso „Paveiksluoju Ventą“ nugalėtojai. Konkursuose dalyvavo Akmenės ir Mažeikių r. moksleiviai ir suaugusieji. Išsamesnė informacija tel. (8 443) 39 051.

 

Birželio 5 d. Dzūkijos nacionalinis parkas ir Merkinės Vinco Krėvės gimnazija  organizavo netradicinio ugdymo renginį ,,Aplinka, kurioje gyvename”, skirtą paminėti Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai. Jo metu moksleiviai pamėgino pažvelgti į juos supančią aplinką per įvairias disciplinas – ne tik per biologiją ar geografiją, bet ir fizikų, chemikų ar net lituanistų ir istorikų akimis. Išsamesnė informacija: Lina Černiauskienė, tel. (8 310) 44 466.

 

Birželio 6, 8, 11 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizuoja seminarus tema ,,Lankytojų centro ekspozicija. Projektavimo užduoties rengimo etapai ir metodika. Eksponavimo naujovės” (Kolegijų salė, Juozapavičiaus g. 9). Seminaro tikslas – praktiškai paruošti darbuotojus įrengti saugomų teritorijų centrų ekspoziciją. Dalyvauja saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai. Išsamesnė informacija: Jolanta Ostašienė, tel. 272 3313.

 

Birželio 10 -12 d. Dzūkijos nacionaliniame parke, Marcinkonių gamtosauginio švietimo centre vyks stovykla, kurios metu vaikai įrenginės gamtinį – pažintinį taką “Girinuko kelionė į mišką”. Stovyklos metu vaikai mokysis pažinti gamtinės aplinkos įvairovę, patys pieš stendus gamtiniam – pažintiniam takui, pateiks informaciją savo bendraamžiams apie gamtinę aplinką ir biologinę įvairovę. Išsamesnė informacija: Lina Černiauskienė, tel. (8 310) 44 466.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"