Paieška Žuvo Geizerių slėnis

Žuvo Geizerių slėnis

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Žinojau, jog tai - tik svajonė, bet vis svajojau kada nors nukeliauti į Kamčiatką ir pamatyti garsųjį Geizerių slėnį. Deja, ta svajonė nebeišsipildys. Nei man, nei, deja, kam nors kitam - Geizerių slėnis žuvo.

Tai atsitiko šių metų birželio 3 dieną. Didžiulė neištirpusio sniego, purvo, akmenų nuošliauža jį uždengė beveik per visą ilgį. Tas gamtos stebuklas neturėjo sau lygių pasaulyje, nors galingų geizerių yra ir Islandijoje, ir Jeloustono parke ar Naujojoje Zelandijoje. Galima sakyti, jog tai pasaulinis praradimas.

Nuošliauža sunaikino turistinę bazę ir jos ūkinius pastatus, tačiau žmonės nežuvo. Į saugias vietas jie buvo išgabenti malūnsparniais. Kol kas nuodugniau ištyrinėti didžiulę nuošliaužą neįmanoma, tenka tenkintis vaizdais iš oro.

Geizerių slėnis buvo surastas tik 1941 metais. Atradėja - geologė Tatjana Ustinova, pati viena nusigavusi į tą labai sunkiai prieinamą upės šumnaja tarpeklį. Čia kunkuliavo daugiau kaip 200 šaltinių, tarp kurių buvo 30 stambių geizerių. Vieni iš jų išsiverždavo kas 10-12 minučių, vienas iš gražiausių – Cukrinis - kas 2-3 minutės, Amžinasis Fontanas aukštyn tryško be perstojo. Pats galingiausias, vardu Milžinas, išsiverždamas kaskart į 30 metrų aukštį, išmesdavo apie 30 tonų verdančio vandens.

Dabar visa ta grožybė - po storiausiu nuošliaužos sluoksniu. Purvas, iki dviejų metrų skersmens akmenys, nusiritę iš aukštybės, krūvos žemyn nuneštų sulaužytų medžių. Susidarė patvanka ir jau formuojasi ežeras - bent taip pranešė pirmieji stebėtojai, atskridę malūnsparniais.

Pats sau galiu pasakyti - neatidėliok svajonių... Ir kitiems patarti.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"