Paieška Gulbės ties Gelgaudiškiu...

Gulbės ties Gelgaudiškiu...

Matas DIRGINČIUS

šiaulių „Juventos“ mokykla, 4 klasė

 

Baigiasi mokslo metai - vėl važiuosiu pas močiutę į Gelgaudiškį. Čia sutiksiu savo draugus ir, tikiuosi, gulbes. Gulbes, kurias praeitą vasarą stebėjau molduobėse, pro kurias veda keliukas į močiutės sodą.

Buvusioje plytinėje, vėliau keramikoje, kasė molį. Susidarę karjerai prisipildė vandens. Taip atsirado keletas molduobių. Vienoje iš jų prieš septynerius metus pavasary apsistojo gulbių pora. Aplinka, vanduo ir kaimynai joms patiko. šalia molduobių yra ponų A.A. Rimkų sodyba. Kiekvieną pavasarį gulbės čia sugrįžta, nes čia jos maitinamos, globojamos. Apie tai mano močiutei pasakojo ponia Rimkienė.

... Praėjusį rudenį, grįžus gulbių porai, nelaimingai žuvo gulbinas. Likusi viena gulbė apie tris savaites liūdėjo, blaškėsi. Vėliau kažkur išskrido. Netrukus grįžo su draugu. Pastarajam vietovė nepažįstama. Matėsi, kad gulbė rodė kur nendrių tankiau, kur didesnė užuovėja. Molduobių kaimynei poniai Rimkienei nusišypsojo laimė pamatyti tikrą gulbių meilės šokį: suplaka sparnais, priplaukia viena prieš kitą arti arti, stojasi, ištiesia kaklus, kaklai susipina, plaka sparnais, plasnoja. Taip kartojo aibes kartų. Nuostabu, net ir nemačius.

Laikas bėgo. Gulbės, o kartu ir ponai Rimkai praturtėjo - vadoje atsirado net penki maži gulbiukai. Žmonės gulbes maitino, globojo. Ponas Rimkus vis žmonai primindavo, kad reikia palesinti gulbes. Įprastu maitinimo laiku grūdų neatnešus, paukščiai patys ateidavo į kiemą, pakeldavo triukšmą. Taip užaugo visi penki gulbiukai.

Rudens dvelksmas gulbes šaukė į kelionę. Pirmiausia su tėvais pakilo trys gulbiukai. Kiek vėliau – dar vienas. Likęs mažiausias nerimavo, ieškojo saviškių. Mėgino skristi, bet netoli vandens, pievoje, nukrito. Radę nelaimėlį globėjai nešė atgal į vandenį. Tuo tarpu pasirodė tėvai, kurie, ieškodami sūnaus, garsiai ir skaudžiai krykavo. Neužilgo pasirodė ir kitas gulbiukas. Gulbinas vaikus kantriai mokė skraidyti. Pakyla į viršų ir vėl leidžiasi žemyn. Plast, plast - aukšty, žemyn.

Žiemą gulbės plaukiojo iki pat sausio pabaigos. Pajutusios šaltį išplasnojo prie Nemuno, palikdamos storu ledu uždengtą vandenį. Taip ir nepamatė geroji Rimkienė, kada mažųjų gulbiukų plunksnos visiškai pabalo...

... Motinos dieną aplankęs močiutę mačiau: molduobėse plaukioja gulbės. Reiškia – sugrįžo! Puiku! Vasarą vėl galėsiu jomis grožėtis.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"