Paieška Žuvinto biosferos rezervate surengta netradicinė gamtos pažinimo ir tautinio ugdymo pamoka

Pasitiko tyla ir ramybė

Žuvinto biosferos rezervate surengta netradicinė gamtos pažinimo ir tautinio ugdymo pamoka

Gražvyda VALAITYTĖ

Kalvarijos savivaldybės Nemunaičių pagrindinės mokyklos

geografijos mokytoja metodininkė

 

Pamoka gali vykti klasėje, kabinete, gamykloje, gamtoje. Manau, kad gamtos mokslų „knygą“ geriausiai skaityti pačioje gamtoje. Jau daugiau nei 20 metų mokau vaikus geografijos. Esu įsitikinusi, kad tai, ką vaikas pamato savo akimis natūralioje aplinkoje, neatstoja įtaigiausio mokytojo pasakojimo ar šiuolaikinių vaizdo ir garso (kad ir kompiuterizuotų) priemonių.

... Gyvename pietų Lietuvoje, vos už trijų dešimčių kilometrų telkšo unikalus gamtos darinys – Žuvintas. Ne vieną kartą esu buvusi su moksleiviais šiame rezervate. Anksčiau čia mus mielai priimdavo šviesios atminties Vytautas Nedzinskas, todėl šįkart vėl nejučia prisimename jo tragišką žūtį...

Prieš šią pažintinę išvyką mokiniai buvo supažindinti su saugomomis teritorijomis, jų klasifikacija, žinojo, ką reiškia žodis „rezervatas“, žinojo, jog Žuvinto rezervatas seniausias ir įkurtas profesoriaus T.Ivanausko pastangomis.

... Žuvintas mus sutiko tyla ir ramybe. Tolumoj suklykė keli kirai, iš nendrynų pakilo pievinė lingė, tolumoj, tarp palių, oriai plaukiojo gulbių porelė... Pasižvalgę paežerėje į šviežia žaluma nuspalvintus pavasario kraštovaizdžius, pasivaikščioję naujuoju tilteliu, pasigrožėję ką tik suręstu nauju stebėjimams skirtu bokšteliu, sugužėjome į rezervato muziejų. Jo gidė išsamiai ir labai nuoširdžiai aiškino, nusakė visą Žuvinto evoliuciją, akcentuodama, jog Žuvintas yra sparčiausiai nykstantis ežeras Lietuvoje, gal po kokių 300 metų jo visai neliks... Be to, Žuvintas – vienintelis Lietuvoje biosferos rezervatas, jis svarbus ne tik Lietuvos gamtininkams, bet ir Europos gamtos tyrinėtojams. O aš pagalvojau, kad ekskursijos sėkmė ar nesėkmė dažnai priklauso ir nuo ekskursijos gido - mums pasisekė!..

Turėjome galimybę ir pasižiūrėti filmą apie Žuvinto šiokiadienius, jo tyrimus. Galiausiai gavome žiūronus - galėjome pasižvalgyti po apylinkes, stebėti paukščius. Mums vėl pasisekė. Diena buvo apniukusi, bet rami, be vėjo, todėl iš naujojo (dar atidarymo iškilmių nesulaukusio) stebėjimo bokštelio matėme nemažai paukščių.  Vaikams, ypač berniukams, imponavo ir naujoji šiuolaikiška amfibija, kurią rezervatas neseniai įsigijo.

Grįžę į mokyklą, aptarėme šią netradicinę pamoką, įvykusią rezervate. Mokiniai diskutavo, ką pastebėjo, kas jiems padarė didžiausią įspūdį. Kai kurie panoro pagilinti žinias, bibliotekoj suskubo ieškoti V. Nedzinsko leidinių apie Žuvintą, kiti rinko informaciją internete, treti padėjo išleisti stendą. Visiems ši pamoka natūralioje gamtoje patiko ir paliko gerą įspūdį.

Manau, gamtos mokslų mokytojų (biologų, geografų, nors pastarieji dabar priskiriami socialinių mokslų grupei) pareiga - rodyti vaikams ir jaunimui kuo daugiau tokių Lietuvos kampelių.

Juk šiandien Lietuvos žmogui labai svarbu pamatyti savo krašto vertybes, nes dažnas jau ir visą Europą „išmaišęs“, Paryžių matęs, o kas yra gimtojoj Lietuvoj, vos už kelių dešimčių kilometrų?.. Nežino ir nematęs. šiandieninėje mokykloje pedagogams į pagalbą ateina įvairūs projektai - galima gauti lėšų, galima parodyti mokiniams gimtojo krašto ir Lietuvai svarbius gamtos, istorijos objektus.

ši ekskursija - taip pat tautinio ir pilietinio ugdymo projekto „Į Tėvynę einama per tėviškę“ ( A. Maceina) viena programos dalių.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"