Paieška Saugomos teritorijos: išsaugant ir kviečiant...

Saugomos teritorijos: išsaugant ir kviečiant...

 

Pagal Bendrąjį programavimo dokumentą 2005-2007 m. tarnyba vykdė keturis ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamus projektus, skirtus saugomoms teritorijoms planuoti ir tvarkyti, jų būklei stebėti. Didžiausias įvairių institucijų dėmesys ir investicijos reikalingi nacionaliniams ir regioniniams parkams tvarkyti ir prižiūrėti. Tarnybos vykdyto projekto ,,Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra“ metu keliuose valstybiniuose parkuose jau sudarytos galimybės susipažinti su gamtos ir kultūros vertybėmis joms nepakenkiant, tinkamai suderinant apsaugos ir visuomenės interesus be žalos kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. šio projekto vertė –10,43 mln. litų.

Lankytojų centrų įrengimas

šiuo metu valstybiniuose parkuose veikia 14 lankytojų centrų. Juose  patogiausia pradėti lankytojų pažintį su saugomomis teritorijomis. Juose pateikiama profesionali informacija apie visas saugomas vertybes, apie galimybes keliauti pėsčiomis, dviračiais, valtimis, automobiliais, pažinti, stovyklauti. Čia galima bendrauti su profesionaliu pašnekovu, išmanančiu gamtos paslaptis, žinančiu krašto istoriją, galinčiu palydėti klaidžiais gamtos takais. Taigi kiekviename nacionaliniame ir regioniniame parke toks centras yra reikalingas. Neatsitiktinai viena projekto ,,Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra“ veiklų yra lankytojų centrų įrengimas. Jau parengti aštuoni techniniai projektai. Netrukus duris lankytojams atvers lankytojų centrai Aukštaitijos nacionaliniame, Aukštadvario, Nemuno kilpų ir Neries regioniniuose parkuose.

Informacinės sistemos natūroje įrengimas ir su ja susijusios minimalios infrastruktūros įrengimas bei gretimų teritorijų sutvarkymas

šio projekto sudėtyje įrengta informacinė sistema natūroje ir su ja susijusi minimali infrastruktūra bei sutvarkytos šalia esančios teritorijos 4 valstybiniuose parkuose – Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Aukštadvario ir Labanoro regioniniuose.

 

Aukštaitijos nacionaliniame parke gausiausiai lankomose vietose, pro kurias praeina ir populiariausia pėsčiųjų – dviratininkų trasa, įrengta daug atokvėpio vietų, aikštelių. Keliaujantiems nuo Palūšės Ladakalnio link per Puziniškį, užsukantiems į Salų II etnografinį kaimą, pateikta informacija apie vertybes, ežerus, miškus. Per protaką, jungiančią Alksnaičio ir Linkmeno ežerus, link Ladakalnio įrengtas naujas tiltelis, patogus ne tik pėsčiajam, bet ir dviratininkui.

Pasigrožėti vaizdu, atsiveriančiu nuo Ladakalnio gali ir neįgalieji – pakilti į kalvos viršų jiems įrengtas patogus pandusas. šalia tako, vedančio į kalvą, įrengti suoliukai, informacinis stendas, dviračių stovai.

Prie apžvalgos bokšto, esančio netoli Ginučių, šiliniškių gūbryje prie kelio, įrengta atokvėpio aikštelė, skirta atsikvėpti pasigrožėjus puikia nacionalinio parko panorama iš 30 m aukščio.

Trumpam sustoti galima prie Taurapilio piliakalnio, Stripeikiuose. Čia esančiuose stenduose rasite informaciją apie šias apylinkes, kviečiančią aplankyti greta esančias įdomybes.

Prie Baluošo ežero, kurio vienoje iš 7 salų – Ilgasalėje yra ežerėlis, ties kadagynu įrengta atokvėpio aikštelė su pavėsine, stalu ir suolais, dviračių stovu, šiukšlių dėžėmis. Čia keliaujantys nacionalinio parko takais galės sustoti trumpam pailsėti, atsigaivinti švariu ežero vandeniu, daugiau sužinoti apie šių apylinkių augaliją.

Keliaudami nuo Baluošo Vaišniūnų link, išvysite užrašą „šaltinis“. Tai – Medžiukalnio šaltinis, kurį vietiniai žinojo nuo seno. Jie pasakoja, jog užtekdavę išgerti vieną stiklinę šio šaltinio vandens ir visą dieną nejausdavai nei troškulio, nei alkio. šaltinio aplinka gražiai sutvarkyta, išklota lauko akmenimis. Žemiau, netoli kelio, yra pavėsinė, stalas, suolai, kur atsisėdus medžių paunksmėje galima atsigaivinti šaltinio vandeniu.

Tokių aikštelių nacionaliniame parke yra ir daugiau. Prie kelių pastatyti ženklai, nurodantys kryptį ir atstumus iki aikštelių ir lankytinų objektų.

Prie visų pagrindinių kelių, vedančių į nacionalinį parką, prie valtinės ir lankytojų centro Palūšėje pastatyti stendai su atnaujinta informacija ir nacionalinio parko schemomis.

Aukštaitijos nacionaliniame parke iš viso įrengtos 24 aikštelės, pastatyta 40 informacinių stendų, 46 informaciniai ženklai, 16 informacinių rodyklių, 47 suolai, 12 stalų, 8 pastogės, 22 šiukšliadėžės, 22 dviračių stovai, lankymui pritaikyta Vaišniūnų girininkijoje esančio Medžiukalnio šaltinio aplinka, įrengtas 30 m pandusas neįgaliesiems ir 20 m ilgio laiptai į Ladakalnio apžvalgos aikštelę.

Įgyvendinus šio projekto veiklas, Aukštaitijos nacionalinis parkas tapo geriau suvokiamas, patogesnis keliauti.

 

Dzūkijos nacionaliniame parke projekto metu įrengta daug trumpalaikio poilsio aikštelių, pavėsinių, atokvėpio vietų, medinių takų, lieptų prie šaltinių, informacinių stendų, miško baldų, dviračių stovų, laužaviečių ir šiukšliaduobių. Informaciniai ženklai pastatyti Dainavos girios dviračių turizmo trasoje, vingiuojančioje pro miškuose įsikūrusius girinių dzūkų kaimus. Trasą sudaro 2 žiediniai maršrutai: Didysis 48 km ir Mažasis 25 km. Didysis žiedas vingiuoja pro etnografinį Zervynų kaimą, etnokultūrinėmis tradicijomis garsėjančius Puvočių ir Žiūrų kaimus. Keliaudami šiuo maršrutu lankytojai galės gėrėtis Ūlos, Merkio ir Grūdos upių vingiais, apsistoti Trakiškių, Mančiagirės, Mardasavo, Puvočių ar Grūdos poilsiavietėse. Naujus miško baldus, informacinius stendus ir rodykles ras lankytojai, keliaujantys Čepkelių gamtinio rezervato mokomuoju ir Drevinės bitininkystės pažintiniu takais, besilankantys etnografiniame Musteikos kaime įsikūrusiame Bitininkystės muziejuje. Čia pastatyta 13 informacinių rodyklių, padedančių susiorientuoti klaidžiausiose vietose. Vaizdingi informaciniai stendai supažindins su turtingu augalijos ir gyvūnijos pasauliu, įdomiausiomis gamtos ir kultūros vertybėmis.

Infrastruktūra lankytojams Dzūkijos nacionaliniame parke maloniai nuteiks kiekvieną atvykusį keliautoją. Įrengtas 21 informacinis stendas, 9 atokvėpio aikštelės, 10 pastogių, 14 dviračių stovų, 11 stalų, 72 suolai, 6 laužavietės, 29 šiukšliaduobės ir 1 meninė skulptūra.

Nacionalinio parko direkcijos darbuotojai tikisi, kad įrengta informacinė sistema ugdys lankytojų sąmoningumą, populiarins gamtos ir kultūros vertybes, padidins Dzūkijos nacionalinio parko lankymo galimybes, apsaugos vertybes nuo galimo neigiamo poveikio.

 

Aukštadvario regioniniame parke lankytojai taip pat gali džiaugtis sukurta informacine sistema ir minimalia infrastruktūra. 42 km atkarpoje Aukštadvaris – Vilkokšnis – Strėva regioninio parko lankytojams pastatytos informacinės rodyklės ir ženklai, įrengtos atokvėpio aikštelės, pastatyti informaciniai stendai. Įrengtos patogios pastogės, stalai, suolai, dviračių stovai, skulptūros, tiltas, akmens laiptai ir kita reikalinga įranga. Viena iš didesnių atokvėpio aikštelių įrengta Babrauninkų miške prie giliausio regioniniame parke Verniejaus ežero. Apsistojus čia galima pasivaikščioti miško keliuku, aplankyti gamtos paminklą – Nikronių akmenį ir senąsias Babrauninkų kapines, pasigrožėti  Verniejaus ežero panorama.

Itin lankoma Strėvos atokvėpio aikštelė, esanti pusiaukelėje tarp Trakų ir Aukštadvario, prie magistralinio kelio Vilnius – Marijampolė. Čia galima pažvejoti Stankos ežere, pasivaikščioti po Strėvos kaimelį, įsikūrusį gražiame Strėvos upės slėnyje, ežerų ir miškų apsuptyje. Apie garsią šios vietovės praeitį liudija akmenimis grįstas kelias, dar kitaip vadinamas Karališkuoju vieškeliu. Dar neseniai čia veikė malūnas, lentpjūvė, aliejaus spaudykla, kalkių degykla. Netoli šio kaimo stūkso Strėvos piliakalnis, praeitį mena Drabužininkų, Lausgenių ir Strėvos pilkapynai, mitologinė ,,Karališkosios virtuvės“ vietovė.

Aukštadvario regioniniame parke įrengta 21 aikštelė, 6 pastogės, pastatyti 35 informaciniai stendai, 21 dviračių stovas, 31 informacinė rodyklė, 25 stalai, 88 suolai, medinis takas per pelkę bei apžvalgos bokštas paukščiams stebėti, 45 m barjerų motoriniam transportui, 50 m akmens laiptų, tiltelis, 2 lieptai, padaryta 18 informacinių ženklų, 52 šiukšliadėžės, 5 meninės skulptūros: ,,Strėva“, ,,Verknė“, ,,Vilkokšnis“, ,,Perkūno stulpai“ ir ,,Pinigų puodas“. 

 

Labanoro regioninis parkas pasižymi miškingu ežeringu kraštovaizdžiu, puikiais gamtos ištekliais. Ežeringumas (virš 140 ežerų) yra vienas didžiausių Lietuvoje. Vyraujantys pušynai, nedidelis atstumas nuo sostinės, pritraukia poilsiautojus iš įvairiausių Lietuvos vietų. Projekto sudėtyje įrengta informacinė sistema ir infrastruktūra lankytojams padeda ne tik kultūringai pailsėti gamtos prieglobstyje, bet ir susiorientuoti teritorijoje, suvokti lankomus gamtos ir kultūros paveldo objektus.

Naujos atokvėpio aikštelės su informaciniais stendais įrengtos prie gausiai turistų lankomų ekspozicijų, kultūros objektų: Molėtų krašto žvejybos muziejaus, Etnografinės sodybos ir senovinės dangaus kūnų stebyklos, Etnokosmologijos muziejaus ir Molėtų astronomijos observatorijos. Informaciniuose stenduose pateikta informacija apie Labanoro girią ir jos kraštovaizdį, gamtinius kompleksus, gamtos, archeologijos ir architektūros paminklus: ščiūrio pusiasalį, dvikamienę pušį, Kertuojos ir Kulionių piliakalnius, Rudesos koplyčią su varpine, Rašos dvarvietę ir kt. Stendai prie draustinių ribų informuoja lankytojus apie čia saugomas vertybes, juose pateikiama Labanoro regioninio parko schema, padedanti keliaujantiems geriau orientuotis saugomoje teritorijoje.

Labanoro regioniniame parke įrengtos atokvėpio vietos, 13 pavėsinių, pastatyti 57 informaciniai stendai, 11 informacinių rodyklių, 59 suolai, 51 šiukšliadėžė, 42 dviračių stovai, medinis tiltelis per upelį. Pagrindinis šios infrastruktūros įrengimo tikslas – sureguliuoti lankytojų srautus, pritaikyti saugomus objektus lankymui, švietėjiškai veiklai ir krašto pažinimui.

 

Medvėgalio kalvų komplekso sutvarkymas

 

Medvėgalis – vienas vertingiausių Varnių regioninio parko objektų, iškiliausias Žemaitijos kalnas, anot Č. Kudabos ,,šio krašto kalvų karalius“. Kalvos aukštis – 234 m. Medvėgalis – centrinė, žymiausia tvirtovė gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Medvėgalio archeologinį kompleksą sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos ir kūlgrinda.  

Vykdant projektą ,,Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra” Medvėgalio kalvų tvarkymo darbai pradėti 2005 m. lapkričio mėnesį. 32 ha plote atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, atidengtas Pilies kalnas. Įrengta informacinė sistema natūroje ir infrastruktūra lankytojams (apie 4 km pasivaikščiojimo takų, laiptai 4 vietose, renginių vieta, 125 suolai, 15 šiukšliadėžių, laužavietė, centrinė Medvėgalio aikštelė su komplekso maketu, 2 informaciniai stendai, 14 informacinių ženklų – nuorodų, 2 dviračių stovai, 25 paminkliniai riboženkliai), atkurtas tvenkinys, sutvarkyta jo aplinka, pastatytas lieptas, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė archeologinio komplekso lankytojams.

Įgyvendinus projekto veiklas, Medvėgalis atgimė naujam gyvenimui. Bet kokiu oru čia sutiksite lankytojų. Dar nebaigus tvarkymo darbų, Medvėgalis priėmė tradicinės žemaičių šventės – Žemaičių sueigos – dalyvius.

Kol kas tai stambiausias sutvarkytas objektas, bet esame įsitikinę – ne paskutinis.

 

6-ių „Natura 2000“ teritorijų sutvarkymas

 

Viena iš šio projekto veiklų – „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas.

Gamtotvarkos darbai 2005-2006 m. atlikti šešiose „Natura 2000“ teritorijose: Svylos, Vasaknų bei Vizbarų biosferos poligonuose, Kalvių atkuriamajame sklype, Niedaus ornitologiniame draustinyje ir Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje.

Trijose iš šių teritorijų (Kalvių atkuriamajame sklype, Niedaus ornitologiniame draustinyje ir Vasaknų biosferos poligone) saugomos gausios upinių žuvėdrų kolonijos. Vasaknų biosferos poligone saugomi ir mažieji kirai. Projekto metu salose, kuriose peri retieji paukščiai, iškirsti krūmai bei jų atžalos, nušienauta aukštaūgė žolinė augalija. šie darbai iš esmės pagerino svarbias upinių žuvėdrų perimvietes. Dviejų iš jų būklė darbų vykdymo pradžioje buvo kritinė.

Atlikus darbus Kalvių atkuriamajame sklype kirams bei žuvėdroms perėti tapo tinkamos ne dvi, kaip buvo anksčiau, o penkios salos. Po gamtotvarkos darbų pirmose dviejose salose, upinių žuvėdrų padaugėjo dvigubai. Atlikti darbai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti vieną gausiausių upinių žuvėdrų kolonijų Lietuvoje.

Vasaknų biosferos poligone paukščiai įsikuria ant plovų – plaukiojančių salų. šios buveinės yra nestabilios, jos metai iš metų šiek tiek kinta, o perėjimui tinkamų vietų plotas priklauso nuo vandens lygio tvenkiniuose. Nušienavus nendres ir kitą žolinę augmeniją plovuose, buveinių būklė žymiai pagerėjo.

Niedaus ornitologinio draustinio salos pakraščiams sparčiai užaugant krūmais, dilgėlėmis bei nendrėmis, buvo sumažėję kirams bei žuvėdroms perėti tinkami plotai. šioje saloje užaugimo procesai vyksta lėčiau, nei kitur, nes dalį jaunų krūmų ūglių nugraužia bebrai. Gretimoje saloje suformuota aplinka kirams bei žuvėdroms perėti.

Visbarų biosferos poligonas skirtas gulbių giesmininkių bei mažųjų žuvėdrų apsaugai. Be šienavimo ir krūmų kirtimo čia įgyvendintos dar dvi gamtosauginės priemonės – įrengtas dirbtinis plaustas – perimvietė žuvėdroms bei dešimt dirbtinių lizdaviečių gulbėms. Pastatytas bokštelis paukščiams stebėti.

Svylos biosferos poligonas įsteigtas stulgių bei griežlių apsaugai. Svylos ir šakelės upių santakoje nušienautos pievos bei iškirsti čia augę krūmai, suformuotas atviras kraštovaizdis, tinkamas stulgiams perėti.

Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje yra gausiausia šikšnosparnių žiemavietė Lietuvoje. Čia nuo žiemos speigų slepiasi virš 500 šių žvėrelių. Vieni iš jų – Europos Sąjungoje nykstantys kūdrinis pelėausis bei Europinis plačiaausis. Atlikus tvarkymo darbus, užtikrintos stabilios mikroklimatinės sąlygos žiemavietėje, apribotos žmonių patekimo į tunelį galimybės (įrengta apsauginė sienutė).

 

Darbų atlikta tikrai daug. Lietuvos saugomos teritorijos tapo daug gražesnės ir patrauklesnės, pasiruošusios priimti jomis besidominčius lankytojus.

 

 

Parengta bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"