Paieška Skaidrė KRIKŠČIŪNAITĖ: romantiškos vilties absurdiškosios raiškos

Romantiškos vilties absurdiškosios raiškos

Skaistė KRIKšČIŪNAITĖ

Radviliškio Lizdeikos gimnazija, 3L klasė

 

Myliu Saulę. Noriu Ją apkabinti, glamonėti. Gerti Jos deginančius spindulius. Taip be galo maloniai kaitinančius mano skruostus. Myliu Saulę...   

*  *  *

Myliu Lietų. Myliu tą velnioniškai gaivų, tyrą krištolinių lašų beldimą į mano šaltai žydras, bet tikėjimo pilnas akis...

*  *  *

Myliu Žemę. Trokštu basomis pėdomis lyg vargdienis artojas išvagoti Jos jautrų paviršių. Trokštu atsigulti, betarpiškai prisispausti prie kūną šaldančių akmenų ir pajusti jos karštos, ugnim pulsuojančios širdies plakimą. Myliu Žemę...

*  *  *

Myliu Vėją... Noriu, trokštu, geidžiu bent akimirką virsti Juo. Visa širdimi pasinerti į viliojantį sūkurį. Ir šėlti, šėlti, šėlti!!!

*  *  *

Ech, aš taip myliu Pasaulį. Noriu ta Meilę šaukti, dainuoti, šokti, džiaugtis, gyventi... Myliu... Ir tikiu... Gyvenu... Ech, absurdiškos vilties romantiška išraiška...  

 

Akmenėlis turi šaltą širdį?..

 

Nesutinku!

… jis  kietas, šaltas, grublėtas, tačiau jis gyvas! Jis alsuoja baltomis žiemos snaigėmis, mėgaujasi švelniu rudens lietumi ar negailestingu vėju, myli perliško baltumo obelų žiedais pavasarį, džiaugiasi, šypsosi, juokiasi, pulsuoja kaitria vasaros saule! Jis gyvena karšta karšta širdim...

 

Viltinga akimirka

 

... viltinga akimirka susprogo į milijoną du šimtus tūkstančių penkiolika nedidelių, bet ne ką mažiau viltingų akimirkėlių...

Vieną antrąją nedidelės, bet ne ką mažiau viltingos akimirkėlės dalį sugavau ir Aš. Ech, kokia Aš Laiminga! Nepaprastai Laiminga.

...šoksiu, džiaugsiuos, kvėpuosiu, mąstysiu, gyvensiu tuo beprotišku džiaugsmu. Net Saulė man pavydės! Lietus už devyniolikos debesų – ten aukštai aukštai, tykos mano nedidelės, bet ne ką mažiau viltingos akimirkėlės. Jis nori ją iš manęs pagrobti. Bet... nedidelė ir tikrai ne ką mažiau viltinga akimirkėlė jau giliai įstrigo mano saulėgrąžos žiedo išdidumo ir braškės raudonumo širdyje. Visa kita nesvarbu...

 

Aromatas

 

Kažkas kutena mano nosį...

Saulė kvepia Citrina...

Vienas Jos patikėtinis savavališkai nutūpė ant mano skruosto. Tai - Saulės zuikutis.

Užuodžiu kažką rūgštaus... Citriniškas kvapas.

Saulė motiniškai glosto mano pečius.

Ir vėl kažkas keistai kvepia... Prisirpusių Vyšnių kvapas.

Vėjas kvepia sodriai raudonomis, storulėmis Vyšniomis...

Tas aromatas plaiksto mano nesurištus plaukus. Juose įsipainioja Lietus. Lietus, kvepiantis Kriaušėmis.

Myliu šį Jausmą. Jausmą, kuris aprėpia viską aplinkui. Kvepia...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"