Paieška Ką rodo Giliaus, Bridvaišio, Apušio, Gauštvinio ir Varlinio ežerų, esančių netoli Tytuvėnų, tyrimai

Gręžiantis rekreacijos link

Ką rodo Giliaus, Bridvaišio, Apušio, Gauštvinio ir Varlinio ežerų, esančių netoli Tytuvėnų, tyrimai

Deima PRANCKŪNIENĖ

Tytuvėnų regioninio parko vyr.ekologė

 

Ežerai - tai žemės akys. Lietuvoje iš viso yra 2833 ežerai (kurių kiekvieno plotas didesnis nei 0,5 ha). Mažesnių yra dar apie 1600. Visi ežerai užima apie 1,5 proc. visos Lietuvos ploto.

 

Ežerai, kaip ir žmogus, turi savo gyvenimą – gimsta, formuojasi, sensta ir miršta. Kiekvieno ežero gelmėse slepiasi tik tam ežerui būdinga gyvybė: augalai, žuvys, vėžiagyviai, moliuskai, kurių gausa ar nebuvimas gali nusakyti ežero būklę ir amžių. Tytuvėnų kraštas negali pasigirti ežerų gausybe, todėl čia tyvuliuojantys ežerai tampa dar didesne, neįkainojama vertybe. Tytuvėnų regioniniame parke iš viso yra 12 didesnių ir mažesnių ežerų. Tačiau didžiausio vietinių ir atvykstančiųjų dėmesio sulaukia šalia Tytuvėnų miestelio esantys Giliaus, Bridvaišio, Apušio, Gauštvinio ir Varlinio ežerai, kurie patrauklūs tiek žvejams, tiek aktyvaus ir pasyvaus poilsio mėgėjams. Žinios apie šiuos vertingus gamtinius kompleksus labai menkos.

Todėl Tytuvėnų regioninio parko direkcija 2006 m. vasarą organizavo penkių, arčiausiai Tytuvėnų esančių, ežerų kompleksinius tyrimus. Siekta įvertinti šių ežerų hidrobiologinę būklę, vandens organizmus ir jų bendrijas, nustatyti esamus žuvų išteklius, jų mitybą, bei parengti racionalaus žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo planus. Taip pat tyrimais siekta išaiškinti vandens lygio svyravimus Bridvaišio ežere ir numatyti būtinas tvarkymo priemones šiam režimui sureguliuoti. Tyrimus atliko grupė mokslininkų iš Lietuvos hidrobiologų draugijos: vadovas doc.dr. Egidijus Bukelskis, taip pat dr. Algirdas Kaupinis, doc. dr. Zenonas Kaunas, dr. Aušrys Balevičius, laborantė Vaida Flinderytė ir VU bakalauras Leonas Jarašius. Tyrimų rezultatai įdomūs ir stebinantys. Nustatyta, kad ežeruose gyvena nuo 3 (Varlinio ež.) iki 9 (Bridvaišio ir Gauštvinio ež.) žuvų rūšių. Ežeruose iš viso aptikta 12 žuvų rūšių: lydeka, kuoja, raudė, lynas, paprastoji aukšlė, karšis, paprastasis karosas, pūgžlys, ešerys, saulažuvė ir sidabrinis karosas.

Pats įdomiausias, pasižymintis didele augalijos ir gyvūnijos įvairove yra Bridvaišio ežeras. Tai tipiškas šaltavandenis ežeras. Dėl didelio gylio (42 m), net ir būdamas pagrindine rekreacine šio krašto vieta, patirdamas didžiulius poilsio prie vandens mėgėjų srautus, jis vis dar išlaiko gerą vandens kokybę. šiame ežere 10 ir 15 m gylyje gyvena šaltavandenis reliktinis vėžiagyvis – keturspyglė palasėja (Pallasiola quadrispinosa), 9 žuvų rūšys. Tačiau daugiausiai ežere yra lynų ir ešerių, o plėšriųjų žuvų lydekų – per mažai, todėl jas mokslininkai rekomenduoja gausinti. Bridvaišio ežeras labai tinkamas ežerinio syko ir šamų įveisimui. šiame ežere auga unikali menturdumblių bendrija, kurios atstovai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Bendriją formuoja Nitella flexilis, pasitaiko Ceratophyllum demersum ir vietomis įsiterpia gan didelė Myriophylletum verticillati bendrija.

Vietinius gyventojus neramina jau daugelį metų Bridvaišio ežere stebimi dideli vandens lygio sezoniniai svyravimai. Atlikus apžvalginius tyrimus, mokslininkai pasiūlė iš ežero ištekančio  Tytuvos upelio ištakose pastatyti šliuzą-reguliatorių, kuris sudarytų sąlygas pakelti vandens lygį ežere apie 60-70 cm. Sugrąžintas ankstesnis vandens lygis stabdytų ežero senėjimo procesus.

Gauštvinis – ypač daug maisto medžiagų turintis eutrofinis ežeras. Čia nustatytas didžiausias žuvų gausumas iš visų tirtų ežerų. Pagal gausumą čia dominuoja paprastosios aukšlės ir kuojos, o pagal biomasę - karšiai. šiame ežere nustatyta didžiausia žuvų biomasė – 78 kg/ha. Tačiau, kaip ir daugelyje kitų ežerų, čia trūksta plėšriųjų žuvų lydekų. Didelį neigiamą poveikį žuvų ištekliams, jų įvairovei Gauštvinio ežere daro nelegali žvejyba tinkliniais įrankiais.

Gilius – šaltinių maitinamas žaliavandenis ežeras, kuriame daugiausiai pagaunama karšių, paprastųjų aukšlių, lynų ir ešerių. Tačiau šiame ežere nustatyta mažiausia bendra žuvų biomasė iš visų tirtų ežerų, tik 25 kg/ha.

Apušio ežeras seklus, gausiai apaugęs augmenija, labai tinkamas kuojoms, karšiams, paprastiesiems karosams ir ešeriams gyventi.

Pats skurdžiausias distrofinis Varlinio ežeras. Tai mažai maisto medžiagų turintis, užželiantis ežeras. Jame gyvena trijų rūšių žuvys: saulažuvė bei paprastieji ir sidabriniai karosai.

Tyrimų metu nustatyta, kad visuose ežeruose per mažai plėšriųjų žuvų, kurios yra ežero ekosistemos stabilumo garantas. Tai lemia pastaraisiais metais labai suintensyvėjusi mėgėjiška žvejyba. Bridvaišio ežere lydekos yra pernelyg išgaudytos, o Giliaus ir Gauštvinio ežeruose jos yra labai mažos. Vieninteliame Apušio ežere lydekaitės sulaukia tinkamo veistis amžiaus, tačiau ir čia jų yra per mažai. Žuvų išteklius bei įvairovę galima ir reikia reguliuoti. Tyrimų rezultatai būtent parodo, kur ir kokių žuvų yra gausiausia, o kur jų reikia pagausinti ar įveisti, kur labiau reikėtų riboti mėgėjišką žvejybą. Didelį darbą šioje srityje atlieka Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai, kurie žuvina ežerus, reguliuoja mėgėjišką žvejybą, tramdo brakonierius.

Norint kuo ilgiau išsaugoti ežerų jaunystę, be žuvų išteklių reguliavimo, ypač svarbu yra sudaryti sąlygas ežerams laisvai „kvėpuoti“, t.y. leisti vėjui laisvai šiurenti vandens paviršių. Kaip žmogui reikia oro - taip ežerui reikia vėjo. Būtent vėjo sukeliamos bangelės, beskalaudamos ežero krantus neleidžia jiems užaugti žoline augmenija, išmaišo vandenį, taip praturtindamas jį deguonimi. Laisvai vėjui judėti trukdo pakrantėse gausiai augantys medžiai ir krūmai. Anksčiau ežerų pakrantėse nebuvo medžių. Laikui bėgant pakrantės pačios apaugo medžiais, o kai kur (Bridvaišio ež.) net buvo apsodinta. Mokslininkai pataria Bridvaišio ir Giliaus pakrantėse vyraujančių vėjų kryptimi įrengti proskynas, pašalinant mažiau vertingus krūmus ir juodalksnius, kurių metami lapai skatina ežero senėjimo procesus. Visa tai svarbu norint išsaugoti turtingus, švarius ir gražius šio krašto ežerus. Pasak mokslininkų, galime džiaugtis, kad Tytuvėnų krašto ežerai, lyginant su visos Lietuvos ežerais, yra gan turtingi žuvimi ir švarūs. Kaip ir daugelyje Lietuvos ežerų, verslinė žvejyba šiuose ežeruose neperspektyvi, nes jie nėra dideli. Todėl mokslininkai siūlo populiarinti tradicinę žvejybą, naudojant senovinius įrankius. Tai perspektyvi rekreacijos šaka, galinti pritraukti daug žvejų mėgėjų, norinčių aktyviai ir turiningai praleisti laisvalaikį. Atlikti tyrimai parodė, kokias vertybes turime savo krašte, davė idėjų ir patarimų naujiems darbams pradėti, kurie padės išsaugoti šalia mūsų esančias ir mus džiuginančias gamtos gėrybes.  Kiekvienas iš mūsų savo darbais gali prisidėti prie jų išsaugojimo.

 
 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"