Paieška Kelionė pajūriu

Kelionė pajūriu

Lidija UMBRASIENĖ

 

Kaip ir kasmet, susiruošėme mes trise, dvi Nijolės ir aš, į ilgą kelionę pėsčiomis iš Klaipėdos į Palangą pajūriu. Saulėtas rytas. Skubame į autobusą, vykstantį Klaipėdon. Pasigirsta gervių balsai. Trys paukščiai trimituodami skrenda virš Palangos. Girdėti nutolstantis jų ilgesingas “Kurly, kurly…”

Už pusvalandžio mes - uostamiestyje. Bundantis Girulių miškas. Skleidžiasi pirmieji šeivamedžių, kalninių serbentų lapeliai. Tarp žaliuojančių pušų, eglių pilkuoja juodalksniai, klevai, uosiai. Giesmininkas strazdas įsivaizduoja virtuoziškai suokiantis ir vis kartoja savo posmus. Tekančią saulę sveikina liepsnelė – pilkutė paukštytė su ugnies atšvaitėliu krūtinėje. Nusikvatoja kikilis iš pilkosios pečialindos, “barstančios monetas”. O jos vis krenta: cink-cank, cink-cank.

Smėlėtu taku prieiname apsauginį kopagūbrį. Nuo jo plačiai atsiveria jūra – mėlyna mėlyna, rugiagėlių spalvos ir žydras dangus. Mažos bangelės, ritmiškai teliuskuodamos, bučiuoja krantą. Horizonte lėtai juda ilga laivų virtinė. Arčiau kranto giliai panirę, vandenyje iškėlę ilgus kaklus plauko juodi paukščiai – kormoranai. Pasinėrę po vandeniu, vejasi plaukiančią žuvį ir iškyla jau kitoje vietoje. Praskrenda triukšmingi kirai.

... Einame paplūdimiu. Iš vandens pūpso rieduliai. Jų vis daugėja. Ant vieno jų, lyg juodas kryžius, stovi kormoranas išskėtęs sparnus – džiovinasi plunksnas. Pakeliui į perimvietes jūroje ilsisi būriai cyplių, kryklių, didžiųjų ančių. Galingais sparnų mostais nuplasnoja jūrinis erelis. Kai paukštis praalks, kris kulka žemyn ir kojose nusineš vieną iš ančių. Priekyje jūroje baltuoja išsibarstę dideli taškai. Praburzgus žvejų motorinei valčiai nuo vandens kyla gulbių būrys, kirai.

Nugaras saulėje šildo jūroje sugulę įvairiaspalviai Karklės akmenys – rausvos, juodos ar pilkos spalvos, apaugę vandeny besidraikančiais žaliųjų dumblių plaukais. Kitoje pusėje – Olando kepurės molingo skardžio drėgna nuošliauža, lyg aprasojusi kakta. Paplūdimy nuo skardžio nuslinkę juodalksniai – vieni sukniubę, kiti miršta stovėdami. šalia pajūry pribarstytų akmenukų – bangų nugludinti, saulės nubalinti medžių kamienai. Ant vieno akmens vandeny – jūršarkė. Juodai baltos spalvos raudonkojis, raudonsnapis tilvikas. Tarp akmenukų krantu bėgioja linksėdami kirlikai. Skraido baltosios kielės.

Pirmasis mūsų sustojimas – ant skardžio įrengtoje apžvalgos aikštelėje, šalia vėjo paguldytos papurgalvės pušies. Čia mušame ir valgome dažytus Atvelykio kiaušinius. Papietavusios vėl - pajūry. Čia kelios kliūtys – į jūrą skubantys upeliukai. Vietoj tiltelio permestas pagalys.

Saulėtose Karklės kapinaitėse aplankome poeto Salio šemerio, laivo kapitono M. Jankaus kapus, apžiūrime senuosius ažūrinius metalinius kryžius. Vėl einame pajūriu. Čia žemesnės kopų atodangos. Ant molingo skardžio geltonuoja šalpusnių žiedai.

Pirmą kartą šiais metais išsimaudau jūroje. Nuovargio kaip nebūta.

Ties šaipiais jūroje plauko ir nardo ausuotieji kragai. Kokie jie gražūs su plunksnų ausytėmis, pakeltomis apykaklėmis! Vyksta jų tuoktuviniai žaidimai. Pasineria kartu ir vėl iškyla vienas priešais kitą su dovanėle – dumblių kuokšteliu snape...

Tolumoje matosi įsibridęs į jūrą kyšulys - Nemirseta. Akmenų pajūry nebėra. Paplūdimys platesnis, įrėmintas įvairių formų kopomis.

Susėdusios ant kranto iškeltoje žvejų valtyje, baigiame valgyti sumuštinius. Paplūdimiuose padaugėjo žmonių su šunimis. Keturkojai bičiuliai maudosi, neša iš vandens mėtomus pagalius.

Kitas mūsų poilsis – ant jūros tilto Palangoje.

Kelionė truko 8 valandas. Nugairintos vėjo ir „nužiūrėtos“ saulės, pabendravusios su gamta grįžome namo.     

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"