Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. birželio 18-24 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. birželio 18-24 d.

 

Birželio 18 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistas Romualdas Brazauskas dalyvavo Briuselyje vykusiame susitikime su Europos Komisijos Aplinkosaugos direktorato ekspertais dėl Lietuvos apyvartinių taršos leidimų 2008-2012 m. paskirstymo. Išsamesnė informacija: Romualdas Brazauskas, tel. 266 3498.

Birželio 18-19 d. Briuselyje vyko ES Aplinkos Tarybos darbo grupės posėdis dėl Tematinės dirvožemio apsaugos strategijos. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Dalia Židonytė. Išsamesnė informacija tel. 266 3514.

Birželio 18-19 d. Paryžiuje vyko tarptautinio daugiakalbės informacinės hidrogeologinių duomenų pasikeitimo sistemos sukūrimo projekto darbo grupės susitikimas. Buvo pristatytas informacinės sistemos prototipas bei aptarti tolesni jos vystymo darbai. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė ir Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė Anna Murnikova. Išsamesnė informacija: Jurga Arustienė, tel. 233 5605.

Birželio 18-19 d. Briuselyje vykusiame neformaliame direktorių grupės atliekų tvarkymo klausimais susitikime dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė. Išsamesnė informacija tel. 266 3509.

Birželio 18-19 d. Briuselyje vyko ES darnaus vystymosi strategijos koordinatorių posėdis. Dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Jurga Bagdonaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3539.

Birželio 18-19 d. Drezdene (Vokietija) vyko Europos Parlamento ir Tarybos vandens politikos direktyvos įgyvendinimą koordinuojančių direktorių susitikimas. Dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo departamento direktorė Aldona Margerienė. Išsamesnė informacija tel. 266 2814.

Birželio 18-22 d. Bonoje (Vokietija) vyksta EK praktinio pasirengimo įgyvendinti „REACH“ darbo grupės posėdis ir seminaras „Registracija pagal „REACH“ reglamento reikalavimus. Praktiniai žingsniai“. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

Birželio 18-23 d. Liublianoje (Slovėnija) vyksta NATO/CCMS tyrimų programos „Užterštų pramoninių plotų prevencija ir sanavimas“ pasitarimas. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė ir Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. Išsamesnė informacija: Virgilija Gregorauskienė, tel. 213 9055.

Birželio 19 d. Botanikos institute Verkių rūmuose (Žaliųjų ežerų g. 49) surengta spaudos konferencija, skirta naujai Lietuvos raudonajai knygai ir šalies aplinkos būklės metinei apžvalgai. Dalyvavo aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus ir Botanikos instituto direktorius Valerijus Rašomavičius. Išsamesnė informacija: Raimonda Karnackaitė, tel. 266 3660.

Birželio 19 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamente vyko regionų aplinkos apsaugos direktorių pavaduotojų pasitarimas. Išsamesnė informacija: Gintautas Česaitis, tel. (8~343) 97860.

Birželio 19-20 d. Briuselyje vyko EK Aplinkos generalinio direktorato „Nacionalinių emisijos limitų ir politikos priemonių“ darbo grupės susitikimas. Aptarta rengiama nauja ES nacionalinių emisijos limitų direktyva. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Elena Auglienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3497.

Birželio 19-20 d. Briuselyje vyko Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdis, skirtas planuojamai 6-ajai ministrų konferencijai „Aplinka – Europai“. Dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. vedėja Ligita Vaičiūnienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3536.

Birželio 20 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis dalyvavo Kopenhagoje vykusiame Europos aplinkos agentūros 48-ajame valdymo tarybos posėdyje. Išsamesnė informacija tel. 266 3627.

Birželio 20-21 d. Briuselyje - direktyvos dėl ES narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo darbo grupės posėdis. Dalyvauja AM Statybos ir būsto departamento Statybos procesų normavimo skyriaus vyr. specialistė Nina Česonienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3584.

Birželio 20 d. Panevėžyje vyko konferencija „Panevėžys – kokiu oru kvėpuojame“, skirta visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms supažindinti su oro kokybe Panevėžyje. Aptartos planuojamos priemonės oro taršai mažinti. Išsamesnė informacija: Irena Mereškevičienė, tel. 266 2845.

Birželio 20-21 d. Budapešte - seminaras „Bendras monitoringo ir modeliavimo naudojimas įgyvendinant Bendrąją vandenų politikos direktyvą“. Dalyvauja Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo departamento Baseinų valdymo skyriaus vyr. specialistė Kristina Kibildytė, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė. Išsamesnė informacija: Jurga Arustienė, tel. 233 5605.

Birželio 20-21 d. Briuselyje - EK Aplinkos generalinio direktorato organizuojamas pasitarimas dėl ES elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvos tobulinimo. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistas Andrius Diliautas. Išsamesnė informacija tel. 266 3520.

Birželio 20-22 d. Berlyne vyksta EK poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ekspertų susitikimas. Dalyvauja AM Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyr. specialistė Rūta Revoldienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3653.

Birželio 21-22 d. Lietuvos geologijos tarnyboje (S. Konarskio g. 35, Vilnius) - tarptautinio Europos kosmoso agentūros vykdomo „GMES TERRAFIRMA“ projekto, kurio tikslas – įvertinti žemės paviršiaus geodinaminius judesius urbanizuotose Europos teritorijose naudojantis modernia satelitine technologija, seminaras. Bus pristatyti Vilniaus miesto paviršiaus svyravimų rezultatai. Išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482.

Birželio 22-24 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė dalyvaus Pasaulio paveldo komiteto 31-ojoje sesijoje, kuri vyks Kraistčerče (Naujoji Zelandija). Išsamesnė informacija tel. 266 3627.

Birželio 24 d. Sankt Peterburge (Rusija) prasidės tarptautinio projekto „šiaurės Europos geochemija“ darbo grupės susitikimas. Bus aptariami ir analizuojami parengti geocheminiai žemėlapiai. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė. Išsamesnė informacija tel. 213 9055.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

 

Nykstančioms rūšims apsaugoti siūloma riboti tarptautinę prekybą

 

Birželio 13 d. Hagoje aplinkos ministras Arūnas Kundrotas dalyvavo Vašingtono konvencijos, kuri reguliuoja tarptautinę retųjų augalų ir gyvūnų rūšių prekybą, šalių gamtosaugos ministrų apskritojo stalo diskusijoje. Daugiau kaip 50 pasaulio valstybių atstovai aptarė tarptautinės prekybos keliamą grėsmę nykstančioms floros bei faunos rūšims, svarstė, kokios visuotinės priemonės geriausiai padėtų sumažinti tokią grėsmę.

ši ministrų diskusija surengta Hagoje vykstančios Vašingtono konvencijos šalių 14-osios konferencijos, kuri prasidėjo birželio 4 d., metu. Į tokias kas trejus metus organizuojamas konferencijas kviečiami visų šios konvencijos šalių, o jų dabar yra 171, atstovai.
Kaip pažymėjo prie „apskritojo stalo“ kalbėdamas aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, retoms ir nykstančioms rūšims pasaulyje išsaugoti labai svarbūs šios konferencijos metu priimami dokumentai. Ministras išsakė Lietuvos požiūrį į tarptautinę prekybą retaisiais gyvūnais ir augalais. Prekybos tikslais mažinti nykstančias rūšis – viena pavojingiausių poveikio gyvajai gamtai formų, todėl reikia stengtis riboti šią prekybą. Neigiamų padarinių biologinei įvairovei turi ir klimato kaita. Jai mažinti reikia visos tarptautinės bendruomenės pastangų.
Ministras priminė Biologinės įvairovės konvencijos šalių įsipareigojimą, kurį jos prisiėmė 2002 m. balandį, iki 2010-ųjų gerokai sumažinti biologinės įvairovės nykimą pasauliniu, regioniniu bei nacionaliniu mastu. Lietuva, kaip viena iš Konvenciją ratifikavusių valstybių, siekia šio tikslo. Ministras diskusijos dalyviams pristatė ką tik išleistą naują Lietuvos raudonąją knygą, kuri yra svarus teisinis dokumentas saugant retąsias rūšis ir informuojant visuomenę apie mūsų gyvosios gamtos pažeidžiamumą.
Vašingtono konvencijos šalių 14-osios konferencijos dalyviai, jau antrą savaitę svarstantys galimybes ir būdus toms nykstančioms rūšims, kurios naikinamos vaikantis pelno, išsaugoti, ypač daug dėmesio skyrė grėsmei, kurią tarptautinė prekyba kelia nykstantiems jūros gyvūnams ir medžiams. Gali išnykti visų rūšių, o jų priskaičiuojama apie 80, banginiai, taip pat jūriniai vėžliai, didieji rykliai, visų rūšių kietieji koralai ir kitos į Vašingtono konvencijos sąrašus įtrauktos rūšys. Išnykimo pavojus gresia ir į sąrašus įrašytiems daugiau kaip 20 rūšių medžiams, kurie sparčiai naikinami dėl savo medienos, žievės ar kitų dalių paklausos. Jų mediena naudojama ne vietinėms reikmėms, o išgabenama į kitas šalis, kur už ją gaunama gerokai daugiau pajamų. Sumažinti tokias grėsmes padėtų griežtesnė tarptautinės prekybos retaisiais gyvūnais ir augalais tvarka.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 13

 

 

 

šalies valstybinių miškų valdymui tobulinti – tarptautinė konferencija

 

Į Aplinkos ministerijos surengtą tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją, skirtą valstybinių miškų ūkio valdymui, organizavimui ir ekonominiam reguliavimui tobulinti, birželio 14 d. susirinkę mokslininkai, politikai, valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat iš Latvijos, Estijos bei Lenkijos atvykę specialistai aptarė valstybinių miškų valdymo Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse modelius.
Mūsų šalies miškų ūkio valdymo raidą ir jo tobulinimo perspektyvas apžvelgė Žemės ūkio universiteto Miškų fakulteto Miškotvarkos katedros vedėjas doc. Juozapas Algirdas Mažeika, miškų ūkio politikos ekonominius aspektus – Miškų instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Stasys Mizaras, miškų sektoriaus ateities viziją – medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ konsultantas prof. Antanas Morkevičius. Su Estijos valstybinių miškų valdymo modeliu supažindino šiuos miškus administruojančios valstybės įmonės „Valstybinių miškų centras“ valdybos narys Olav Etverk, su latvių patirtimi – Latvijos žemės ūkio ministerijos Miškų politikos departamento direktorius Janis Birgelis, lenkų – Lenkijos generalinės valstybinių miškų direkcijos Prekybos ir medienos produktų rinkodaros skyriaus vedėjas Tomasz Wójcik. šios konferencijos dalyvių diskusijos – dar vienas žingsnis ieškant geriausių būdų, kaip valdyti Lietuvos miškų ūkį.
Nevienareikšmį požiūrį į miškų tvarkymą atspindi ir  Aplinkos ministerijos užsakymu neseniai atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Skambučių centras „FONITEL“ telefonu apklausė tūkstantį vyresnių nei 18 metų žmonių iš visų Lietuvos apskričių. Į klausimą, ar gerai valdomi ir prižiūrimi valstybiniai miškai, teigiamai atsakė 12 proc. respondentų, neigiamai – apie 30 proc., o daugiau kaip pusė apklaustųjų (57,6 proc.) mano, kad tvarkomasi neblogai, tačiau būtų galima ir geriau.
Apklausa parodė, kad svarbiausia valstybinių miškų valdymo grandimi dauguma gyventojų (76,4 proc.) laiko girininkiją. Taip pat dauguma apklaustųjų (89,6 proc.) mano, kad miškų urėdijų vadovai turi būti atestuojami ir vertinami pagal darbo rezultatus. Daugiau nei pusė gyventojų (52,1 proc.) neturi savo nuomonės, kiek įmonių, t. y. miškų urėdijų, turėtų valdyti ir prižiūrėti valstybinius miškus. Kad turėtų išlikti visos 42 dabartinės urėdijos, linkę manyti 18,4 proc. apklaustųjų. Už tai, kad jų būtų dešimt – kiekvienoje apskrityje po vieną, pasisako 12,1 proc. Tiek pat gyventojų yra įsitikinę, kad apskritai užtektų vienos įmonės – kaip kitose Europos šalyse. Mažiausiai respondentų (5,3 proc.) pritaria 4 urėdijų modeliui, t. y. kad po vieną urėdiją turėtų kiekvienas etnografinis regionas – Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija.

 

Am Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 14

 

 

 

Aptartos Lietuvos ir Rusijos pozicijos dėl Baltijos jūros apsaugos

 

Birželio 15 d. Vilniuje posėdžiavusi Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje jungtinė komisija aptarė su Baltijos jūros apsauga susijusias problemas.
Komisijos nariai pirmiausia apsvarstė Baltijoje esančios Rusijos naftos verslovės D-6 poveikio Kuršių nerijos ekologinei sistemai poprojektinio vertinimo galutinę ataskaitą. šį vertinimą atliko abiejų šalių ekspertai pagal Jungtinės komisijos 2005 m. patvirtintą veiksmų planą. Aptarus ataskaitą, ją pasirašė Lietuvos ir Rusijos delegacijų vadovai – LR aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir RF gamtos išteklių ministro pavaduotojas Aleksejus Varlamovas. Sutarta, kad iki kito, šeštojo, Jungtinės komisijos posėdžio, numatyto 2008 m. pavasarį Maskvoje, bendra darbo grupė parengs planą ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti.
Kita posėdžio tema – Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringas, atliekamas pagal Lietuvos ir Rusijos patvirtintą bendrą programą. Abiejų šalių delegacijos informavo, kaip šis monitoringas buvo vykdomas praėjusiais metais, ir sutarė, kad jis bus tęsiamas.
Taip pat buvo pasikeista informacija, kaip sekasi derinti Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos vyriausybių susitarimo bendradarbiauti Nemuno baseino vandens telkinių naudojimo ir apsaugos srityje projektą. Jungtinė komisija nutarė kreiptis į Baltarusiją, kad pastaroji paspartintų vidaus procedūras, būtinas šiam dokumentui pasirašyti. Mūsų šalies delegacija pasiūlė, kad jis būtų pasirašomas š. m. spalį per Belgrade vyksiančią 6-ąją ministrų konferenciją „Aplinka – Europai“.

Per šį posėdį, kaip ir per ankstesnius, delegacijos tarėsi dėl galimybių pasirašyti abiejų šalių susitarimą bendradarbiauti kovojant su Baltijos jūros tarša nafta bei kitomis kenksmingomis medžiagomis ir parengti bendrą ypatingųjų priemonių Baltijos jūros taršos atvejais planą. Parengusi šių dokumentų projektus, Lietuva 2005 m. gruodį. juos perdavė Rusijai. Tačiau ligi šiol jie nebuvo derinami. Dabar Rusija, kaip per posėdį informavo šios šalies delegacija, jau pasirengusi atnaujinti minėtųjų dokumentų derinimo procesą.
Aptarusi Bendradarbiavimo vykdant paviršinių bei požeminių vandenų monitoringą Lietuvos ir RF Kaliningrado srities pasienio rajonuose 2007-2008 m. programą, Jungtinė komisija jai pritarė ir nusprendė pavesti abiejų šalių ekspertams, kad jie iki spalio 1 d. parengtų veiksmų planą šiai programai įgyvendinti.
Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje jungtinė komisija buvo sudaryta pagal abiejų šalių vyriausybių 1999 m. pasirašytą susitarimą bendradarbiauti aplinkos apsaugos srityje. Jos pirmasis posėdis po atkaklių mūsų šalies pastangų įvyko 2004 m. balandį Vilniuje. Kiti posėdžiai buvo pakaitomis rengiami abiejų šalių sostinėse.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 15

 

 

Panevėžiečiams – apie orą, kuriuo jie kvėpuoja

 

Birželio 20 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente surengta konferencija „Panevėžys – kokiu oru kvėpuojame“. Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistai visuomenę supažindino su šio miesto oro kokybe.

Kaip sakė Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus, sistemingi oro matavimai Panevėžyje buvo pradėti 1990 m. rugsėjį, o nuo 2002 m. gruodžio jie atliekami nepertraukiamai. Tyrimų rezultatai rodo, kad čia, kaip ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose, vienas svarbiausių aplinkos sveikatos rūpesčių yra oro užterštumas smulkiosiomis, ne didesnėmis kaip10 mikrometrų skersmens, kietosiomis dalelėmis. Tik šių teršalų vidutinė paros koncentracija Panevėžyje viršijo nustatytas normas.

Pagrindinis oro taršos smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis šaltinis – transportas. Jis apskritai yra didžiausias oro teršėjas daugelyje pasaulio miestų. Nors Panevėžyje ir nutiesti apvažiuojamieji keliai, tačiau pagrindinėmis jo gatvėmis – ypač J. Basanavičiaus, Nemuno, Smėlynės, Klaipėdos, Ramygalos, Beržų – važiuojantys automobiliai į aplinkos orą išmeta palyginti daug teršalų. Panevėžio savivaldybės taryba yra patvirtinusi priemonių oro užterštumui mieste mažinti 2007-2010 m. planą. Su šiomis priemonėmis bus supažindinti konferencijos dalyviai. Visuomenės sveikatos specialistai aptars oro kokybės įtaką panevėžiečių sveikatai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 18

 

Generalinėje miškų urėdijoje

 

2007 m. birželio 13 d. generalinio miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija priėmė VĮ Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryno apžvalgos ir poilsio aikštelių įrengimo darbus, kurie atlikti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.
Stumbryno apžvalgos ir poilsio aikštelių techninį projektą parengė UAB „ArchMITA“, darbus atliko UAB „Rekreacinė statyba“. Įrengta dengta pakyla - apžvalgos aikštelė prie stumbryno aptvaro virš tvoros, sudarant galimybę apžvelgti aptvaro atvirą erdvę, masinių renginių pavėsinė, pavėsinės lankytojų atokvėpiui, suolai, šiukšlių dėžės, laužavietė.
šiuo metu aptvare gyvena 18 suaugusių stumbrų ir 3 jaunikliai. Be to, Panevėžio ir Kėdainių rajonų teritorijose ganosi dvi stumbrų laisvos bandos (36 stumbrai), o 6 stumbrų patinai klajoja atkirai.
Netoli stumbryno (prie Krekenavos girininkijos administracinio pastato) yra kitas Panevėžio miškų urėdijos miškininkų įrengtas rekreacinis objektas – mokomasis miško takas, kuriame lankytojai gali susipažinti su miško sudėtimi, medžių ir krūmų rūšimis, želdinių apsaugos ir kitomis miško ūkinėmis  priemonėmis.

*  *  *

Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, šiais metais iki birželio 17 d. užregistruoti 207 miško gaisrai 34,9 ha plote, iš jų 83 miško gaisrai privačiuose miškuose 14,2 ha plote (2006 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 1068 miško gaisrai 940 ha plote).
šių metų birželio 11 – birželio 17 d. miškuose kilo 16 miško gaisrų 0,83 ha plote. Gaisrai kilo Ignalinos (1), Kaišiadorių (1), Nemenčinės (7), šiaulių (1), šilutės (1), švenčionėlių (1), Valkininkų (3) ir Varėnos (1) miškų urėdijose.
šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo iškviestos daugiau nei 490 kartų, miško gaisrų prevencijai ir jų gesinimui pasitelkiama per du tūkstančius miškų urėdijų darbuotojų.

Didžiausi 2007 metų miško gaisrai     

Miškų urėdija

Gaisro data

Išdegęs plotas ha

šalčininkų

2007-04-01

3,4

Kretingos

2007-05-20

3

Druskininkų

2007-04-01

0,9

Utenos

2007-04-17

0,9

Tytuvėnų

2007-03-23

0,68

 

*  *  *

Birželio 16 d. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu organizavo prevencinę akciją “Už gamtą ir save”, kurios metu iš oro žvalgė Vilniaus, Elektrėnų, Trakų, Kaišiadorių, širvintų rajonų miškus bei ežerus, durpingas vietoves ir poilsiavietes. šia akcija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir stiprinti priešgaisrinę prevenciją.
Apie pastebėtus degančius laužus ar smilkstančias šiaudų krūvas, iš sraigtasparnio buvo perduodama informacija budinčioms miškininkų komandoms, kurios nuvykę į vietą sudrausmino miško lankytojus ir sodybų gyventojus.
*  *  *

Birželio 6 dieną Generalinės miškų urėdijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų atstovai aptarė veiksmus bei pasirengimą priešgaisrinei miškų apsaugai.
Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis bei Lietuvos kariuomenės Lauko (sausumos) pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Gediminas Jurgutis aptarė bendradarbiavimo galimybes reikalui esant gesinant miško gaisrus į pagalbą pasitelkti ugniagesius  ir kareivius.
Pasitarimo metu buvo aptarta praėjusių metų gaisrų statistika, paanalizuotas didesnių miško gaisrų gesinimo darbo organizavimas ir vadovavimas stabdant plintančią ugnį.

Praėjusiais metais Generalinė miškų urėdija kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu pasirašė „Pasirengimo gaisrams gesinti veiklos planą 2007 metams“, kuriame numatyta organizuoti bendras miškų urėdijų ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pratybas, teikti abipusę pagalbą gesinant miškų gaisrus bei vykdant priešgaisrinės saugos prevencines priemones.
Siekdama sustiprinti miško gaisrų prevenciją, Generalinė miškų urėdija šiais metais LR Aplinkos ministerijai pateikė tvarkos projektą nemokamai rengti mineralizuotas juostas privačių miškų savininkams.

 

Lietuvos saugomose teritorijose

 

šių metų gegužės 25 d. Kuršių nerijos nacionalinio parke, Smiltynėje, buvo atidarytas ekologinis – pažintinis takas „Gamtos mįslės“, skirtas ikimokyklinio ir jaunesniojo amžiaus vaikams.

 

Birželio 10 -12 d. Dzūkijos nacionaliniame parke, Marcinkonių gamtosauginio švietimo centre vyko stovykla, kurios metu vaikai įrenginėjo gamtinį – pažintinį taką “Girinuko kelionė į mišką”. Stovyklos metu vaikai mokėsi pažinti gamtinės aplinkos įvairovę, patys piešė stendus gamtiniam – pažintiniam takui, pateikė informaciją savo bendraamžiams apie gamtinę aplinką ir biologinę įvairovę. Išsamesnė informacija: Lina Černiauskienė, tel. (8 310) 44 466.

 

Birželio 15 d. Viekšnių vaistinės muziejaus ekspozicijų salėje vyko fotografijos parodos "Geologijos pažinimo takais Ventos regioniniame parke" atidarymas. Išsamesnė informacija: Andrius Almanis, tel. (8 443) 39 051.

Birželio 15 d. Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje organizuotas renginys, skirtas seniausios saugomos teritorijos Lietuvoje - Žuvinto rezervato, septyniasdešimtmečiui paminėti ir rezervate vykdomiems naujiems gamtotvarkos projektams pristatyti. Buvo atidaromas Žuvinto gamtinis takas su stebėjimo bokšteliu, kurio pastatymą finansavo Jungtinių tautų vystymo programos Mažųjų projektų programa, Interreg III B projektas „Bird“ ir Aplinkos ministerija, demonstruojami gamtotvarkos tikslais Gamtos paveldo fondo įsigyti mėsiniai galvijai, ežero augmenijos tvarkymui skirta speciali technika. Į renginį buvo kviečiama vietos bendruomenė, aplinkosaugos ir gamtotvarkos specialistai, žiniasklaida. Išsamesnė inf. tel. 8~ 315 49540.

 

Birželio 22 d. Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcija kviečia į Rasos šventę Verkiuose. Daugiau informacijos: http://www.pavilniai-verkiai.lt/pagr.php?id=renginiai, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos kultūrologė Nijolė Balčiūnienė, tel. 272 9835 arba 8 614 76 090.

 

Birželio 23 d. 20 val. Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija drauge su Vilniaus apskrities kultūros centru organizuoja Rasos šventę. Liudo Augaičio vadovaujamas Gerviečių klubo folkloro ansamblis sukvies renginio svečius į Dieveniškėse esančią pievą prie Gaujos upės. Išsamesnė informacija: Irutė Eidukienė, tel. (8 380) 46 666.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"