Paieška Kalbančioji ir įspėjančioji naujoji „Lietuvos raudonoji knyga“

Kalbančioji ir įspėjančioji naujoji „Lietuvos raudonoji knyga“

 

2007 06 19 Verkių parke, po atviru dangum, Botanikos instituto valdose buvo surengta spaudos konferencija, skirta naujai „Lietuvos raudonajai knygai“ ir šalies aplinkos būklės metinei apžvalgai pristatyti.

šiame pristatyme dalyvavo aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus ir Botanikos instituto direktorius Valerijus Rašomavičius.

Ką tik pasirodžiusi nauja „Lietuvos raudonoji knyga“ (LRK) – tai kapitalinis, beveik 800 puslapių iliustruotas Aplinkos ministerijos leidinys, kurį rengė 57 mokslininkai ir gamtininkai. Raudona spalva – tarsi perspėjimas apie 767 į šią LRK įrašytų Lietuvoje retų ir nykstančių augalų, gyvūnų bei grybų rūšių likimą. Tarp jų – 23 žinduolių, 80 paukščių, 123 vabzdžių, 221 žiedinių augalų, 93 samanų, 112 grybų, 63 kerpių ir kt.

“Lietuvos raudonoji knyga“ – tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga, sudaromi gamtotvarkos planai joms išsaugoti.

Nors Raudonoji knyga, kurią inicijavo žymiausi pasaulio gamtininkai, jau yra tapusi bendrine sąvoka, jai pačiai tėra 40 metų. „Lietuvos raudonoji knyga“ beveik dešimtmečiu jaunesnė. Pirmą kartą jos sąrašai buvo patvirtinti 1976-aisiais. Į pirmąją mūsų LRK buvo įrašyta 41 paukščių rūšis ir visa kamanių gentis, taip pat 30 augalų rūšių. Beje, dar 1962 m. buvo patvirtintas saugotinų augalų sąrašas, kurį sudarė 176 jų rūšys.
Pirmoji „Lietuvos raudonoji knyga“ ne tik padėjo apsaugoti nuo sunaikinimo vertingas pelkes, upelius ir jų slėnius, pievas ir girias, bet ir paskatino tirti retąsias rūšis ir jų gyvenamąsias vietas. Todėl į kitą, išleistą 1992 m., „Lietuvos raudonąją knygą“ jau buvo įrašyta 501 gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšis. Dabar, po 15 metų, šis skaičius padidėjo daugiau kaip dviem šimtais. Tačiau ilgėjantys retų ir nykstančių rūšių sąrašai, pasak Botanikos instituto direktoriaus, naujosios Lietuvos raudonosios knygos vyriausiojo redaktoriaus Valerijaus Rašomavičiaus, liudija ne apie prastėjančias sąlygas retoms rūšims išlikti, o apie tai, kad apie jas gausėja žinių ir duomenų.

„štai pelkinė raistenė buvo vadinama jau išnykusiu Lietuvoje augalu, tačiau netikėtai Kaišiadorių rajone aptikta minėtojo augalo ženkli augavietė“, - kalbėjo Valerijus Rašomavičius, atkreipdamas dėmesį, jog visuomenei „Lietuvos raudonoji knyga“ turėtų tapti savastimi, jog brandi visuomenė yra tada, kai žmogus džiaugiasi aptikęs savo nuosavoje žemėje retą augalą, gyvūną, saugo jį ir tuo didžiuojasi.

Dėl retų ir nykstančių rūšių ateities mūsų visuomenė galės būti rami tik tada, kai „Lietuvos raudonosios knygos“ keliami tikslai taps jos poreikiu. Gamtosauga, aplinkos ministro Arūno Kundroto žodžiais, skirta saugoti gamtą, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba, nuo žmogaus. Kad šis santykis pasikeistų, kad jokia augalų, gyvūnų ar grybų rūšis nebūtų pasmerkta išnykti, reikia leisti gamtai gyventi pagal jos dėsnius ir netaikyti jai savųjų.
„Jau pavyko pasiekti, kad nebegrėstų išnykimo pavojus ūdroms, stumbrams, griežlėms, perpelėms, medicininėms dėlėms. šios rūšys yra išsaugotos. Leidžiant ankstesnę „Lietuvos raudonąją knygą“ tebuvo šalyje tik viena pora jūrinių erelių, o nūnai priskaičiuojama 80...“, - sakė Arūnas Kundrotas. Ministras pridūrė, jog kartais net nesusimąstoma, jog, tarkime, už neteisėtai nušautą Lietuvoje stumbrą reikėtų baudą padidinti iki 35 tūkst. Lt. Kai neseniai norvegas medžioklis Lietuvoje patiesė stumbrą, susimokėjo tik simbolinę baudelę, teko susirūpinti, kad bauda būtent pasiektų tokį dydį...

Deja, ir LRK nėra visagalė – nemažai rūšių tebėra ties išnykimo riba. Susirūpinimą kelia, pavyzdžiui, lūšies, atrodytų, įprastos mūsų miškų gyventojos, likimas. Vyresni žmonės dar prisimena, kad prieš tris dešimtmečius šiuos gyvūnus Lietuvoje medžiodavo. Tačiau dabar, kaip parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas, jų telikę apie 70.
„Lietuvos raudonoji knyga“ išleista kukliu 3000 egz. tiražu. Tokio leidinio aiškiai pasiges net ir šalies bibliotekos. Tad darosi aišku, jog reikės pakartotinio leidimo.

*  *  *

Kitas naujas Aplinkos ministerijos leidinys „Aplinkos būklė 2006. Tik faktai“ atspindi dabartinę mūsų šalies aplinkos sveikatą – oro, vandens, atliekų tvarkymo, miškų ir kitų aplinkos sektorių realijas.

„Toks nedidelio formato leidinys, manau, pasiteisino. Čia pateikėme apie 70 esminių rodiklių apie konkrečią faktologiją aplinkosaugoje, liudijančią apie daugiametes tendencijas“, - pristatydamas leidinį „Aplinkos būklė 2006. Tik faktai“ kalbėjo Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus. Jis priminė ir 130 šalių mokslininkų konstataciją, jog 90 proc. yra tikimybė, jog klimato kaitos pokyčius Žemėje nulemianti žmogaus veikla, kartu primindamas, jog Lietuvoje senka požeminiai vandenys, mažėja upių nuotėkis.

 

„Žaliojo pasaulio“ inf.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"