Paieška Konkursui ,,... pavasario diena žiemą maitina” pasibaigus

Su senolių išmintimi draugaujant

Konkursui ,,... pavasario diena žiemą maitina” pasibaigus

Irena PEČIULIENĖ

Konkurso koordinatorė

 

šiais metais, rinkdamiesi temą kūrybinių darbų konkursui, pagalvojome: pavasaris gamtoje – kone svarbiausias. Juk tai - pradžių pradžia... Nubunda gamta, pažadinama žemė. Per kelias dienas pasikeičia gamtinė aplinka. O ar mes tai spėjame pamatyti? Na, jei jau nesuspėjome, nors atkreipkime dėmesį į daktarės, žiniuonės, žolelių galių žinovės Eugenijos šimkūnaitės žodžius ,,... pavasario diena žiemą maitina”.

Kodėl vaikai, mokiniai (ir, be abejo, darželių pedagogai, mokytojai) taip aktyviai dalyvavo šiame konkurse?

„Nebelieka emocinio ryšio su gamta, vaikams tėvai nedaug suteikia žinių ir jausmų gimtojo krašto vietoms pažinti, medžiui, sodui ar žydinčiai pievai mylėti. Vis mažiau žavimasi suartos žemės kvapu, aviliuose miegančiomis bitėmis, pelėdos ūbavimu, protėvių ar artimųjų padarytais padargais, jais nudirbtais darbais. Žiū, vaikai vežami į ,,Akropolį” ar ,,Megą”...

Kaip atsvara techniniam laikui, kur pats žmogus tarsi išgaruoja, mes puoselėjame pilietiškumo ir tautiškumo jausmą”, - taip mano Kėdainių rajono Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos etnokultūros klubo „Ainiai“ ir pradinukų būrelio „Bitutė“ nariai.

Daktarės Eugenijos šimkūnaitės parašyti žodžiai ,,...pavasario diena žiemą maitina” Panevėžio rajono Užmokyklinės veiklos susivienijimo ekologų ir meninės raiškos būrelių mokinius ,,...paskatino domėti apie tai, kokie buvo mūsų senelių vaikystės ir jaunystės pavasariai: kaip ir kokių darbų jie ėmėsi, kokių papročių laikydavosi, kokias šventes švęsdavo, kada ir kaip ilsėdavosi, iš kur pavasarį, išsekę po ilgos žiemos, sunkiems darbams stiprybės semdavosi“.

šio konkurso dalyvių tikrai nestokota. Renginiuose dalyvavo ir savo kūrybinius darbus pristatė 593 ikimokyklinių įstaigų ugdytiniai ir 983 mokiniai iš bendrojo lavinimo mokyklų, klubų, būrelių, kaimo bendruomenių. Vertinimo komisijai buvo tikrai nelengva – peržiūrėti gausybę unikalių, įvairių, nepakartojamų darbų, juos atrinkti ir įvertinti.

Po to kvietėme moksleivius atvykti į Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrą (pagal amžiaus grupes). Ikimokyklinio amžiaus vaikų darbus aptarėme susirinkę daktarės Eugenijos šimkūnaitės memorialinės ekspozicijos patalpoje.

Pradinių klasių, klubų, būrelių atstovai buvo kviečiami pasižvalgyti po Aukštaitijos kalnelius. Kelionę pradėjome sustodami geografiniame Europos centre. (Pasaulio didieji geografai, pasitelkdami šiuolaikinę kompiuterinę techniką, nustatė, jog netoli Vilniaus, prie Bernotų piliakalnio ir yra tikrasis Europos vidurys.) Keliavome ir prie giliausio Lietuvoje Tauragno ežero. Ir, žinoma, negalėjome praleisti progos užsukti į Tauragnų Eugenijos šimkūnaitės pagrindinėje mokykloje įkurtą muziejų, pabendrauti su tauragniškiais.

.... Aukštaitijos nacionalinis parkas nudžiugino mus nuostabia, dar žmogaus nenuniokota gamta. Apsilankėme Stripeikiuose esančiame vieninteliame Lietuvoje Bitininkystės muziejuje. Čia išgirdome pasakojimą apie senovės lietuvių gyvenimą, apie bites, bitininkus ir apie saldų saldų medų. Bitininkystės muziejuje Tauragės rajono Adakavo mokyklos mokiniai mums užminė mįslę: ,,Senis žiopso, plyšys kiopso, - aplink vestuvės“. (Būtent taip pavadintas kūrybinis darbas, kurį pristatė šios mokyklos kraštotyros būrelio mokiniai.)

... Užlipę į Ladakalnį aiktelėjome: kiek ežerų išvystame nuo šio kalno!.. Besidairant jau iš pasakotojo netrunki išgirsti ir apie lietuvių mitologijoje garsią deivę Ladą.

... Išvykos kelias toliau vinguriavo Palūšės link. Čia grožėjomės viena iš gražiausių medinių bažnyčių, esančių mūsų šalyje.

Parkeliavę namo ruošėmės naujai pažintinei kelionei - keliausime po Dzūkijos nacionalinį parką. šią pažintinę išvyka pradėsime Merkinėje, kuri nuo seno buvo vadinama karalių miestu, esančiu trijų upių - Nemuno, Merkio ir Stangės - santakoje. Čia užkopsime ir ant Kryžių kalnelio. Merkinės apylinkės nuo seno garsėja juodąja keramika. Užsuksime pas juodosios keramikos meistrą - mokysimės žiesti puodus, apžiūrėsime keramikos dirbinius. Vėliau vyksime į Marcinkonių kaimą. Pabuvosime Čepkelių rezervato raiste.

Garsiausias Dzūkijos nacionalinio parko kaimas - Zervynos. Čia, kaimo viduryje, stūkso trys kryžiai, o prie Ūlos - Ūlos akis, vietinių gyventojų tiesiog ,,akele” vadinamas šaltinis.

.... Pagrindinis šio konkurso tikslas – ugdyti vaikų ir jaunimo dvasines vertybes, kūrybines kompetencijas, susietas su gamtos stebėjimais, etnokultūrinėmis žiniomis. Rezultatus geriausiai nusako Kėdainių J. Paukštelio pagrindinės mokyklos mokytojų Ritos Kareivienės ir Gražinos Masandavičienės parašyti žodžiai: „Sužadintas mokinių domėjimasis gyvąją gamta plės jų akiratį, skatins atidžiau stebėti, įsiklausyti, elgtis gamtoje. Smulkiosios tautosakos perlai skatins domėtis žmogaus ir paukščio kaimynyste. Mokiniai įsitikinę, kad laiko patvirtinta senolių išmintis praktiškai pritaikoma šiuolaikiniame gyvenime. Mokiniai dažniau skaitys tautosakos kūrinius, lengviau suvoks jų prasmę. Tikimės, jog daugumai mokinių tiltas į ateitį – tapti suvokiančiais aplinką, atsakingais už savo veiksmus žmonėmis.“


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"