Paieška Paukščiai skelbia vasaros vidurį

Paukščiai skelbia vasaros vidurį

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Čia pat Joninės – pati gražiausia vasaros šventė su laužais, vainikų pynimu ir šėlimu per visą naktį. Taip trumpiausių naktų metą mini ir švenčia žmonės, dažnai net nežinodami ir nesusimąstydami apie tai, jog kol kas dar ne vasaros vidurys, o tik pirmojo jos penktadalio ar ketvirtadalio pabaiga. Sunku ginčytis su kalendoriumi, kuris laiką skaičiuoja labai tiksliai, tačiau vasaros ilgųjų dienų magija baigiasi kaip tik dabar: po Joninių jų sukauptas šviesos turtas pradės tirpti – iš lėto, bet nenumaldomai. Ilgai nematysime to kitimo rezultatų – diena vis neteks vienos kitos minutės...

Nors iki tikrojo vasaros vidurio dar trys savaitės, tačiau paukščiai labai vieningai  tvirtina kai ką kita: dabar aktyvūs tik tikrieji „vasariniai“ paukščiai,  o kiti gyvena vis ramesnį gyvenimą. šiemet daugelis sparnuočių lizdus suko ir perėjo daug anksčiau. Geriausias to pavyzdys – varnėnai, kurių  vaikai inkilus paliko gegužės 20–25 dienomis. Paprastai jie išskrisdavo apie birželio 5–10, kai laukuose žvangėdavo pirmi šienpjovių dalgiai. šiuo metu mūsų varnėnai jau seniai pasiekė pietinę Lenkiją, Vokietiją, o mūsų krašto soduose sukasi, po laukus bėginėja iš šiauriau atskridę paukščiai. Tiesa, visko būna ir jų pasaulyje – sekmadienį, birželio 17 dieną Rūdininkų girioje, senam pušies stuobryje išgirdau cirpiančius varnėniukus. Suabejojęs tokia naujiena, palaukiau šiek tiek ir išvydau senuosius varnėnus, nešančius savo vaikams maistą. Jie kol kas šeriami drevės viduje, vadinasi – savo lizdą paliks tik apie Jonines. Taip vėlai perinčių varnėnų sunku rasti net ir „įprastais“ metais.

Visi varnėnai peri panašiu laiku. Tačiau kiti pavasarį veistis pradedantys sparnuočiai savo vadas augina ir skirtingu laiku. Gali būti, kad ne visi jie išsaugo pirmus lizdus ir pirmąsias dėtis. Antai, juodųjų strazdų bent pusę ar daugiau dėčių sunaikina kėkštai. Panašiai turėtų nutikti ir kitiems atvirai perintiems paukščiams. Todėl pakartotinai lizdus sukantys ir perintys paukščiai negali suspėti su laimingai pirmąsias vadas auginančiais savo gentainiais. Ne visi paukščiai nukenčia nuo plėšrūnų – kad ir pilkosios varnos. Joms perėti ir auginti jauniklius sąlygos palankios dar ir todėl, kad dabar pavasarį draudžiama jas naikinti, reguliuoti jų skaičių. Nežiūrint to, kai kurios pilkosios varnos peri labai vėlai. Jeigu vienų jaunikliai lizdus palieka birželio pirmąją dekadą, kitų vaikai užauga tik liepos viduryje. Kažkodėl tokių dar menkai skraidančių jauniklių liepos gale ir rugpjūčio pradžioje gausiau Kuršių nerijos gyvenvietėse.

Vadinami tikrieji vasaros paukščiai – nendrinukės, žiogeliai, volungės, devynbalsės dar labai aktyvios. Jų lizduose šiuo metu yra jaunikliai, kituose – tik kiaušiniai. Gal todėl taip gausu giesmių ir mielo judėjimo. Jaunikliams augant laiko lieka vis mažiau, todėl giesmės ima tilti. Beje, nemažai paukščių palankią vasarą peri 2–3 vadas. šiuo metu didžiosios, mėlynosios zylės jau peri antrąsias vadas, o pirmųjų jaunikliai savarankiškai klajoja po miškus, sodus. Jų cirpsėjimą galima girdėti visur, net miestų želdiniuose,  mūsų palangėse.

Kai kam vasara baigiasi, gal geriau sakyti – pereina į ypatingą ramybės fazę. Daugelio ančių gaigalai, buvę puošnūs visą pavasarį, dabar susibūrė į pulkus (jie jauniklių auginimu nesirūpina) ir ėmė šertis, keisti plunksnas. Kadangi jie greitai praras savo dailiuosius apdarus ir kuriam laikui išmes sparnų didžiąsias plasnojamąsias plunksnas, todėl susitelkė ramiausiose, augalais apaugusiose ežerų pakrantėse, pelkėse. Kai rugpjūty jie vėl galės skraidyti, šių paukščių neatpažinsime – jie bus blankių spalvų, visai neprimins pavasarį regėtų ryškiaspalvių paukščių.

Pievose dar ryksi griežlės, putpeliuoja putpelės. Lauko keliuko dulkėse maudosi kurapkų mažyliai. Gieda devynbalsės ir pečialindos, kikiliai. Tilindžiuoja zylės. Paukščiam tai – puikiausios vasaros dienos; galbūt – jas jie pavadintų vasaros viduriu...

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"