Paieška Prie kompiuterio: kaip jaučiatės?..

Prie kompiuterio: kaip jaučiatės?..

Eglė LIAUČIENĖ, Ilona BRAZULEVIČIENĖ

Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centro

sveikatos edukologės

 

Procesas, kurio pasekmėje mes daug dalykų atliekame prie kompiuterio, prasidėjo dar prieš 3000 metų prieš mūsų erą – tuomet buvo sukurti pirmieji skaičiavimo įrenginiai. šiandien mes turime informacines technologijas, kurios palengvina daugumos darbuotojų darbą, sutaupo laiko ir t.t. Tačiau, kaip ir kiekvienas įrenginys, taip ir kompiuteris turi privalumų ir minusų. Kuo daugiau sukuriama darbo vietų darbui su kompiuteriu, tuo labiau medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi.

Didelė atsakomybė čia darbdaviui: jis pagal galiojančius norminius teisės aktus privalo organizuoti darbo vietų higieninį įvertinimą, kurio metu nustatomas darbo su kompiuteriu poveikis darbuotojo sveikatai, ypač regėjimui, fizinei ir protinei įtampai, taip pat organizuoti darbą taip, kad būtų daromos pertraukos. Darbuotojai privalo periodiškai pasitikrinti sveikatą ir rūpintis, kad dirbant  nenukentėtų: regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių; stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių; nekiltų psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypač svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu.

Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:

* padidintas akių nuovargis;

* dažnesnė trumparegystė;

* kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai;

* dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos;

* odos pažeidimas veido bei kaklo srityje;

* poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui.

 

Kokia aplinka, kuo gelbstimės...

 

Reikėtų pasirūpinti, kad būtų darbuotojo poreikius atitinkanti aplinka ir atliekami specialūs akių ir fiziniai pratimai.

MONITORIUS (vaizduoklis). Jei jis yra netinkamoje vietoje, dirbantysis bus priverstas sėdėti nepatogiai, greičiau kils diskomfortas ir nusiskundimai kaulų-raumenų sistemos pažeidimais. Be to, atsiras akių problemos – perštėjimas, ašarojimas, pablogės regėjimas, gali įsiskaudėti galvą. Mokslininkai pripažįsta, jog akims natūraliausias žvilgsnis yra tiesiai prieš save ir apie 10-30º žemyn. Planuojant darbo vietą reikia atsižvelgti į du veiksnius: žiūrėjimo kampą ir atstumą. Žiūrėjimo kampas yra kampas tarp dviejų linijų: horizontą ir dirbančiojo akis jungiančios bei monitoriaus centrą ir dirbančiojo akis jungiančios linijų. Žiūrėjimo atstumas yra tarp dirbančiojo akių ir monitoriaus paviršiaus. Jei šie du veiksniai neatitinka reikalavimų, greitai kils akių ir kaklo bei pečių diskomfortas.

KĖDĖ. Darbuotojui turi būti parinkta kėdė pagal jo antropometrinius duomenis, pagrindinį dėmesį atkreipiant į ūgį – kėdės sėdynės aukštis yra apie ketvirtadalis žmogaus ūgio. Specialiems darbams reikia specialių kėdžių. Geros kėdės bruožai: greitai ir patogiai reguliuojamas sėdynės aukštis; reguliuojamas atlošo kampas, kad būtų patogu atsiremti tiek atsilošus, tiek palinkus į priekį; stabilumas. Tam geriausiai tinka kėdės su penkiais atramos į grindis taškais.

KOMPIUTERINĖ PELĖ. Dažnai ją naudojant nuvargsta pirštai, riešas ir dilbis. Tinkama pelė turėtų tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Pelės forma turėtų būti tokia, kad dirbant nereikėtų labai užriesti riešo. Pelės mygtukai neturi būti nei sugrūsti, nei labai nutolę vienas nuo kito, jie turi būti jautrūs.

Kompiuterio pelė dažnai yra naudojama kartu su klaviatūra, todėl dedama priekyje ar šone jos, o retkarčiais ir toliau. Tai sukelia papildomą raumenų įtempimą ir nuovargį. Abi jos turi būti toje pačioje darbo zonoje; būtų gerai naudoti specialiai skirtus padus. Klaviatūra turi būti atskirta nuo displėjaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi.

Labai svarbūs yra fiziniai pratimai.

 

Pratimai akims

 

Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.

Pirmas variantas:

1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.

2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.

3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.

4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.

5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.

Antras variantas:

1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.

2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.

3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę. Ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.

4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.

Trečias variantas:

1. Galvą laikykite tiesiai, neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.

2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis - pažiūrėkite į dešinę, po to - į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.

3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to - į tolį.

4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.

 

Pratimai, skirti pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti

 

Kiekviena įtempimo padėtis turi būti atliekama pagal galimybes keletą sekundžių ir sugrįžtant į pradinę padėtį. Atsipalaidavimui pakanka pakartoti pratimus 5–10 kartų. Raumenų įtempimo pratimai atliekami 15–20 kartų, tris kartus per dieną.

Pirmas variantas:

1. Laisvai atsipalaidavę mosuokite rankomis į vidų (apkabinkite save per krūtinę) ir išorę (laisvai pakelkite rankas į viršų).

2. Rankos sulenktos per alkūnes. Sulenkite plaštakas per riešus į vidų (į save) ir tvirtai suspauskite kumščius, po to pasukite plaštakas per riešus į išorę (nuo savęs) ir stipriai išskėskite pirštus. Kartokite pratimą greitu tempu.

3. Rankos sulenktos per alkūnes, delnas prieš delną. Pasukite plaštakas per riešus nykščiais į priekį, po to pasukite juos mažaisiais pirštais į priekį. Papurtykite plaštakas.

4. Rankos sulenktos per alkūnes. Sukite plaštakas per riešus pakaitomis į abi puses.

5. Rankos sulenktos per alkūnes. Pasukite plaštakas delnais į viršų, po to - į apačią.

6. Padėkite rankas laisvai ant pilvo, po to išskėskite jas į šalis.

Antras variantas:

1. Pečius pakelkite, po to nuleiskite. Kartokite 6–8 kartus. Atpalaiduokite pečių juostos raumenis. Tempas lėtas.

2. Padėkite plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumkite alkūnes į priekį ir žemyn lenkite galvą. Po to stumkite alkūnes atgal, kelkite galvą ir išsirieskite. Tempas lėtas. Kartokite pratimą 4–6 kartus, po to nuleiskite rankas žemyn ir atpalaidavę pakratykite.

3. Dešinę ranką tieskite į priekį, kairę – į viršų. Keiskite rankų padėtį. Pratimą baikite, nuleiskite rankas ir pakratykite plaštakas. Tempas vidutinis.

4. Laisvu judesiu pakelkite rankas į šalis, lengvai išrieskite nugarą, “numeskite” rankas, po to jas pakelkite ir sukryžiuokite ant krūtinės.

 

Pratimai, gerinantys galvos smegenų kraujotaką

 

Pirmas variantas:

1. Pakelkite rankas už galvos. Alkūnes plačiai išskėskite į šalis, galvą atloškite atgal. Alkūnes stumkite į priekį. Rankas atpalaiduokite ir nuleiskite žemyn, galvą palenkite į priekį. Kartokite pratimą 4–6 kartus. Tempas lėtas.

2. Lėtai ir atsargiai atloškite galvą. Po to lėtai ir atsargiai galvą lenkite į priekį, pečių nekelkite. Kartokite 4–6 kartus. Tempas lėtas.

3. Rankas išskėskite į šalis delnais į priekį, pirštus praskėskite. Stipriai apkabinkite save rankomis per pečius ir laikykite kiek galima ilgiau. Kartokite 4–6 kartus. Tempas greitas.

4. Rankos ant juosmens. Pasukite galvą į dešinę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Po to pasukite į kairę, vėl į pradinę padėtį. Kartokite 6–8 kartus. Tempas lėtas.

Antras variantas:

1. Rankos ant juosmens. Kairę ranką mostu uždėkite ant dešinio peties, galvą pasukite į kairę. Sugrįžkite į pradinę padėtį. Tą patį darykite dešine ranka. Kartokite 4–6 kartus. Tempas lėtas.

2. Palenkite galvą į dešinę pusę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Palenkite galvą į kairę pusę, vėl sugrįžkite į pradinę padėtį. Kartokite 4–6 kartus. Tempas vidutinis.

3. Rankas pakelkite prie pečių, suspauskite kumščius, galvą atloškite atgal. Pasukite rankas alkūnėmis į viršų, galvą palenkite į priekį. Pratimą kartokite 4–6 kartus. Tempas vidutinis.

4. Palenkite galvą į dešinę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Pasukite galvą į dešinę, vėl į pradinę padėtį. Tą patį atlikite į kairę pusę. Kartokite 4–6 kartus. Tempas lėtas.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"