Paieška Kurėnas grįžo iš ekspedicijos po Ščecino marias

Kurėnas grįžo iš ekspedicijos po ščecino marias

Nika PUTEIKIENĖ

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, tel. 8~698 53023

 

Jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas kurėnas  2007 06 06 grįžo iš tarptautinės ekspedicijos po ščecino marias.  Taip jau tarptautinio Europos Sąjungos programos INTERRG III B projekto „Lagomar“ rėmuose tęsiamas etnokultūrinis gyvosios istorijos projektas „Kurėno sugrįžimas“, prasidėjęs 2001 metais. „Lagomar“ projekto tikslas – tirti gamtos ir kultūros paveldą pietinėje Baltijos jūros pakrantėje (Kuršių, Aitsmarių), ieškant resursų ir perspektyvų regiono plėtrai. ši tarptautinė mokslinė ekspedicija, kurioje dalyvavo Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovai su atkurtais istoriniais laivais, yra vienas iš svarbiausių tarptautinio projekto LAGOMAR renginių.

šešiolika dienų praleidusi po burėmis, kurėno įgula populiarino kultūrinį turizmą, dalijosi patirtimi atstatant istorines valtis. Įgulai vadovavo Jūrų muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, kartu plaukė Jūrų faunos skyriaus vedėjas Remigijus Dailidė, laivadirbys iš Rusnės Simas Knapkis bei vokiečių istorikas Maik Jens Otto Springman. Prie jų prisijungė Gdansko Jūrų muziejaus specialistai, studentai iš Vokietijos – Rostoko ir Greifsvaldo universitetų.

Istorinė kuršių burvaltė aplankė nemažai Lenkijos ir Vokietijos miestelių, esančių ščecino marių pakrantėse. „Kiekvienoje gyvenvietėje mūsų atplaukimo garbei buvo surengiama tikra šventė, - pasakojo Romaldas Adomavičius. – Žmonės labai domėjosi kurėnu, kartu eksponavome kilnojamąją parodą „Kurėno sugrįžimas“. Ir mes įgavome vertingų žinių bei patirties: to krašto pamario gyvenimas labai panašus į Kuršių marių pakrančių gyvenimo sanklodą, o laivai – visiškai skirtingi. ščecino mariose kurėnui plaukioti nebuvo lengva, nes jos gilesnės nei Kuršių, todėl ten statomi ne plokščiadugniai, o kyliniai laivai.“

Be žvejų gyvenviečių fiksavimo, muziejaus specialistai parsivežė naudingos istorinės medžiagos – aplankyta nemažai ščecino mariose nuskendusių, apleistų burvalčių ar garlaivių liekanų.

Muziejaus specialistai pristatė kurėną ir Torgelove (Vokietija) vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Senųjų laivų atstatymo problemos“, po kurios trys istorinės valtys - kurėnas, Vokietijoje atstatytas senovės slavų laivas ir cesbotas (ščecino marių istorinė valtis) - plaukė krikščionių misionieriaus, vyskupo Otto-von-Bambergo keliu.

Muziejaus kurėnu 2002, 2004, 2006 metais jau buvo surengtos ekspedicijos po Kuršių marias. 2003 metais ši burvaltė plaukė Nemunu iš Kauno į Rusnę, 2005 metais dalyvavo šventėje “Sail Amsterdam” Olandijoje.

„Mūsų ekspedicijų patirtis rodo, - sakė muziejaus direktorė Olga Žalienė, - kad tai geriausias būdas pristatyti Lietuvos jūrines tradicijas Europos kontekste“.

Kurėno dalyvavimą tarptautinėje mokslinėje ekspedicijoje remia Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir AB DFDS LISCO.

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metų liepą į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas vykdyti etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.

Kiekvienais metais yra organizuojamos tarptautinės ekspedicijos, kurios apima geografiškai naujus regionus.


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"