Paieška Norvegė Anne Grethe Gloerstad: „Rūpinkimės vaikais ir gamta“

Norvegė Anne Grethe Gloerstad: „Rūpinkimės vaikais ir gamta“

Augustas UKTVERIS

 

„Žaliajame pasaulyje“ jau rašėmė, jog gegužės 2-5 dienomis Panevėžyje vyko tarptautinio aplinkosauginio švietimo projekto "Mokykla ir gamta - be atliekų ir šiukšlių" ("Waste for litter - free school and nature"), kurį finansuoja šiaurės šalių Ministrų Taryba (Nordic Counsil of Ministres), renginiai. šiame projekte dalyvauja 3 šalys partnerės: Norvegija, Rusija (šalis  - projekto koordinatorė; organizacija NVO "Samotsvety") ir Lietuva (dalyvaujanti organizacija – Panevėžio gamtos mokykla).

Tuo metu Lietuvoje svečiavosi ir norvegė Anne Grethe Gloerstad, dirbanti Trondheimo miesto (Norvegija) savivaldybės administracijoje ir kuruojanti ekologinio švietimo reikalus šio miesto ikimokyklinio auklėjimo įstaigose.

Viešnią pakalbinus, ji, mielai sutikusi pabendrauti su „Žaliojo pasaulio“ atstovu, sakė, jog rūpinasi, kad kuo daugiau Trondheimo miesto vaikų darželių taipogi pasipuoštų europinio Aplinkosauginio švietimo fondo įsteigtomis žaliosiomis vėliavomis. Europoje tokias žaliąsias vėliavas turi nemaža dalis vaikų darželių. Būtent jos Norvegijoje yra įteikiamos ir gražiai ekologinio švietimo baruose dirbantiems vaikų darželių kolektyvams, neminint jau mokyklų.

Už kokius nuopelnus toks pripažinimas?

„Už veiklą mokant rūšiuoti atliekas, už pastangas taupyti vandens išteklius, už bendrosios pagarbos aplinkai, gamtai ugdymą... Dirbu lokaliai kartu su Žaliosios vėliavos koordinatore visoje Norvegijoje. Mūsų mieste žaliąsias vėliavas turi 51 mokymo bei ugdymo įstaiga“, - sakė Anne Grethe Gloerstad, pridurdama, jog projektas, dėl kurio lankėsi Lietuvoje, yra susietas su atliekų tvarkymu.

„Manau, jog tai labai geras, labai reikalingas projektas – tiek rusams, tiek norvegams, tiek lietuviams“, - pridūrė viešnia..

Trondheimo miesto municipalinė programa, pradėta įgyvendinti 2003 metais, vadinasi „Vaikų žaliasis miestas“. Ji tęsis iki 2012 metų.

„Prie šios programos dirbu aš ir dar viena mano kolegė. Mūsų veikla – labiau koordinacinis darbas Trondheime, trečiame pagal dydį Norvegijos mieste, esančiame šalies centre. Tiesa, tarp Savivaldybės ir mokyklų, mokymo įstaigų buvo pasirašomos ir atitinkamos sutartys“, - kalbėjo Anne Grethe Gloerstad.

Malonu pažymėti, jog Trondheime žaliosios vėliavos mokykloms, vaikų darželiams įteikiamos labai iškilmingai, dalyvaujant miesto merui, ar gubernatoriui, ar kitokiam administracijos vadovui.

Trondheimo vaikai ir mokytojai ekologiniuose projektuose dalyvauja ne vien savo mieste (gražus sambūris buvo 2004 metais, kai miesto centre susirinko apie 4000 ekologinių projektų dalyvių į savo šventę), Norvegijoje, o ir užsienyje. štai pernai vaikai iš Trondheimo dalyvavo tarptautiniame projekte (konferencijoje) Malaizijoje. Vienas šio miesto moksleivis pateko į JT tarybą, kuri Norvegijoje organizuos pasaulinę jaunųjų ekologų konferenciją (2008 metais).  

„Beje, mūsų, darželiuose, mokyklose vaikai turi nemažai visokių gyvų padarėlių. Tačiau pernai būta problemos dėl paukščių gripo. Kai kuriose mokykloje vištas laikę vaikai privalėjo atsisakyti savo globotinių. šiaipjau, Norvegijos epidemiologai neuždraudžia mokyklose, vaikų darželiuose laikyti panašius įnamius, skirtus auklėjimui“, - sakė viešnia.

Ekologiniam ugdymui Trondheime pasitarnauja ir prie mokyklų esantys nedideli žalieji plotai, kuriuose vaikai augina ir prižiūri įvairius augalus. Į visa tai taipogi atsižvelgiama, kai mokyklai, darželiui įteikiama Žalioji vėliava.

Greta to, Norvegijoje mokymo ir ugdymo įstaigose atitinkamas dėmesys skiriamas ir sveikai mitybai. Žinia, Norvegija yra turtinga šalis, kiekvienas maitintis gali gerai, tačiau kai gresia nutukimas... Tai aktualu ir mokykliniame amžiuje.  

Pasak Anne Grethe Gloerstad, norvegų vaikų darželiuose, mokyklose labai svarbi tematika – ir atliekų rūšiavimas, dėmesys antriniam panaudojimui. Čia svarbu ir žaidybiniai elementai, konkursai (atliekų komponentų panaudojimai kūrybiniuose darbuose).

„Neseniai organizavome konkursą, kuriame kiekvienas dalyvis turėjo plastiko gabaliukų, kitokių atliekų, ir iš jų turėjo sukurti meno dirbinį. Vaikams įdomu kurti, kartu suvokiant, jog atliekos nėra šiukšlės, jos turi teisę į antrąjį gyvenimą. Beje, sukūrus dirbinius, juos nufotografavus, vaikai dar mėgsta tiems savo kūriniams suteikti atitinkamas mimikas kompiuterinėmis programomis“, - sakė Anne Grethe Gloerstad.

šiais metais Trondheime bus įkurtas centras, kuriame bus dirbama pasitelkus italų konceptualų planą. Tokiame centre atsiduria ir brokuota produkcija, ir atliekos iš įvairių kompanijų. Žinoma, tokios, kurios tinka vaikų mokymui, kurias vaikai gali pasiimti kūrybiniams procesams. Vaikų darželiai ir mokyklos mielai naudojasi tokio centro paslaugomis.

Trondheimo savivaldybė siekia mokyklose įgyvendinti ir kitokius projektus. Tokie būtų ir apie sodininkystę, ir apie svečiavimasi gamtoje, ir t.t. Norvegijoje išvykos į gamtą yra labai mėgstamos, tad ir nuo mažens reikia žinoti: kas, kur, kada, kaip?..

„Svarbiausia, jog kiekvienas vaikas įsisąmonintų: viską, ką atsivežei į gamtą, turi gabenti atgal, atliekoms ir šiukšlėms gamtinė aplinka – visai netinkama vieta. O apie atliekų rūšiavimą ir kalbėti nenoriu – tai turi žinoti kiekvienas. Juk atliekos – ir Norvegijai svarbi problema. štai 1950 metais kiekvienas šalies gyventojas „sukurpė“ 35 kg atliekų, o 2007 metais – jau 50 kg“, - sakė viešnia.

Pokalbio pabaigoje ji, apgailestavusi, jog galėtų apie ekologinį ugdymą Norvegijoje kalbėti kur kas išsamiau, jei tik būtų galimybė, paprašė išspausdinti „Žaliajame pasaulyje“ nors vieną esminę jos frazę: „Vaikams reikia protingų suaugusiųjų, o suaugėliams reikia visų vaikų - rūpinkimės vaikais ir gamta“.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"