Paieška Vasara – mažų atradimų metas

Vasara – mažų atradimų metas

Auksė PLEIKIENĖ

Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos mokytoja metodininkė

 

Ten, kur teka srauni Vilnelė, ten, kur tyliai alsuoja Neris, ten, kur jaukūs skersgatviai ir vingrios gatvelės, stovi nedidukė mokykla. Kiekvienas senamiesčio akmuo, kiekviena plyta, kiekvienas žemės lopinėlis pasakoja apie Vilniaus praeitį. Aš norėčiau papasakoti apie senamiesčio širdyje stovinčią savo mokyklą.

Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Kažkur girdėta? Bet kur? Mano pirmaklasiai sušuktų: mūsų klasėje lankėsi Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus! „Labame ryte“ kartu su Prancūzijos ambasados darbuotoja piešėme gražiausią žodį, o mokslo metų pabaigoje Seime paskelbėme vasaros atostogų pradžią. Mokyklos direktorė R.Čiūrienė pasakytų: būti pedagogu, ypač mažų vaikų, - garbinga misija. Direktorės pavaduotoja D.Gimbickienė papasakotų apie nedidelį, bet darnų ir draugišką kolektyvą. O mokytojos Ž.Kūnaitytė, V.Drulienė, J.Ribokienė, I.Klabienė, E.Rakauskienė, D.Vaičekonienė, J.Malinauskaitė, J.Žukienė, D.Valužytė ilgai pasakotų apie šauniuosius mokinius, kurie, beje, laukia nesulaukia vasaros atostogų.

- Mokytoja, o šiemet vasaros stovykla ar bus? – klausia vaikai.

- O kaipgi!..

- Ar galėsime dalyvauti?

Kiekvienais metais rengiama vasaros stovykla. Į ją, žinia, norėtume pakviesti ir visus, kurie skaitys šias eilutes – jei tik galėtume... Akys raibsta nuo palapinių spalvų, grožio. Ir visa tai – pačiame senamiesčio centre!

...Vasara – ilgų ir trumpų kelionių, didelių ir mažų atradimų metas. Išvykos, ekskursijos. štai ir mūsų autobusas rieda Aukštadvario regioninio parko link. Po to – Panemunių regioninis, Dzūkijos nacionalinis parkai, Žuvinto rezervatas. Įsitikiname: graži mūsų Lietuvėlė!.. Savo žydrais ežerais, ramiais miškeliais, kelių vingiais, kalvomis. Kiekviename žingsnyje – nepakartojamas gamtos pasaulis.

Dzūkijos nacionalinis parkas – tai upės ir upeliai. Einame Ūlos vingiais, klausomės ką ošia ąžuolai galiūnai, pasakoja baltesni nei mėnesienos naktys beržų kamienai, lieknosios dzūkų pušys. Įsiklausome ir į tyliai almantį Nemuną. O legendinė Velnio duobė – Lietuvos duobių karalienė! Kaip ji atsirado? Kas ją sukurti galėjo? Stebėjomės, aikčiojome.

..Smagu dairytis po Žuvinto ežero platybes iš apžvalgos bokštelio. Čia girdėjome ir mažųjų gulbiukų balsus, baltakakčių žąsų girgsėjimą. Mielas šis nuostabus gamtos kampelis...

Kaip ir Margirio kalnas, į kurį lėtai kopėme. Atsivėrė pasakiškas upės ir miško reginys. Padvelkė padavimais apipintoji istorinė praeitis.

...Panemunių piliakalniai, pilių bokštai, raudonų plytų kuorai. Vien prie jų norisi būti ne kelias valandas, o dienomis. Tačiau laikas tarsi sprunka nuo mūsų. štai – kelionės pabaiga. Tik viliamės, jog kitais metais vėl su savo vaikeliais keliausime, kad pažvelgtume į dar mums nežinomą piliakalnį, girią, srauniąją upę ar snūduriuojantį ežerėlį. Juk tai taip miela!

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"