Paieška Kaip prognozuojami ir stebimi miško gaisrai

Kaip prognozuojami ir stebimi miško gaisrai

Doc. Jonas RAČINSKAS

Lietuvos žemės ūkio universitetas

 

Miško gaisrų prognozavimo tikslas – pagal meteorologinių sąlygų rodiklius numatyti gaisrų kilimo tikimybę ir pasirengti greitai užgesinti kilusius gaisrus. Gaisrų kilimo tikimybę taip pat galima nustatyti tiesiogiai matuojant degiųjų medžiagų (pakritų ir paklotės) drėgnumą bei padegant degiąsias miško medžiagas. Tačiau daugelyje pasaulio šalių miško gaisrai prognozuojami pagal meteorologines sąlygas. Bėda ta, kad įvairios šalys naudoja skirtingas prognozavimo metodikas: Ispanijos ICONA metodas, Italijos FDI rodiklis, Kanados FWI rodiklis, Suomijos degimo indeksas, Lenkijos metodas ir kt.

Lietuvoje miško gaisrai prognozuojami pagal kompleksinį gaisringumo rodiklį (jį skaičiuojant naudojamos dviejų rūšių temperatūros, o po to rodiklis koreguojamas, atsižvelgiant į kritulių kiekį). Kompleksinis rodiklis apskaičiuojamas kasdien per visą gaisrams kilti palankų laikotarpį. Pagal rodiklio dydį išskirtos penkios gaisringumo klasės (1 lentelė).

 

1 lentelė. Gaisringumo klasės

Gaisringumo klasės

Sąlygos gaisrams kilti

Gaisrų rūšys

I

Gaisrams kilti sąlygų nėra

 

II

Gaisrams kilti sąlygos mažo palankumo (tikimybė 5-10 proc.)

Gali kilti silpni pažeminiai gaisrai

III

Gaisrams kilti sąlygos vidutinio palankumo (tikimybė 10-30 proc.).

Gali kilti vidutiniai ir stiprūs pažeminiai gaisrai

IV

Gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 30-60 proc.)

Gali kilti pažeminiai gaisrai, kurie pereina į lajinius gaisrus

V

Gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė iki 100 proc.)

Gali kilti pažeminiai gaisrai, kurie pereina į lajinius gaisrus

 

Gaisrų prognozavimą atlieka hidrometeorologinė tarnyba. Ji sudaro Lietuvos miškų gaisringumo žemėlapius ir kasdien pateikia Generalinei miškų urėdijai. Miškų urėdijos ir gyventojai apie gaisringumo klases informuojami kasdien 13 val. per Nacionalinio radijo 1-ąją programą.

Miško gaisrų kilimo pavojus priklauso ir nuo gamtinio miškų degumo, t.y. nuo miškų degumo klasės. Esant vienodai gaisringumo klasei, ne visuose miškuose gali kilti gaisrai. Todėl prognozuojamą miško gaisrų kilimo pavojų reikia sieti ir su miškų degumu.

Galima teigti, kad gaisrų kilimo pavojus miškuose priklauso nuo daugelio veiksnių, ir jo tikslus prognozavimas gana sudėtingas. Tačiau jis reikalingas organizuojant miškų priešgaisrinės apsaugos tarnybų efektyvų darbą. Pagal gaisringumo klases yra reglamentuojamas miško apsaugos darbuotojų darbo režimas. Taigi, miškininkai žino, kada reikia budėti gaisrų stebėjimo bokštuose, urėdijose bei girininkijose, kaip turi elgtis urėdijų pagrindinės ir rezervinės priešgaisrinės komandos, ką galima pasitelkti į pagalbą ir kt.

Miško gaisrų stebėjimo pagrindinis tikslas yra kuo greičiau pastebėti kilusius gaisrus ir kuo tiksliau nustatyti jų kilimo vietą. Tai sudaro sąlygas gesintojams greitai nuvykti prie gaisro ir jį užgesinti.

Dabar pasaulyje naudojami miško gaisrų stebėjimo būdai yra antžeminis, aviacinis ir palydovų pagalba. Pastarasis būdas plačiau taikomas didelių miško gaisrų apskaitai, kontrolei. Aviacinis miško gaisrų stebėjimo būdas yra brangus, o antras jo trūkumas yra tas, kad miško teritorija apžvelgiama periodiškai ir dažniausiai pastebimi tiktai išplitę gaisrai.

Mūsų šalyje patikimiausia miško gaisrų stebėjimo priemonė yra gaisrų stebėjimo bokštai. Iš jų stebima didelė teritorija, be to, galima tiksliai nustatyti gaisrų kilimo vietą. Gaisrams stebėti statomi specialūs priešgaisriniai bokštai pagal atitinkamus projektus (paskutinis - VGTU).

Reikia pažymėti, kad tarpukaryje miškus nuo gaisrų saugojo eiguliai. Jie stebėdavo iš bažnyčių varpinių, aukštų medžių. Pirmieji mediniai piramidiniai gaisrų stebėjimo bokštai buvo pastatyti 1934 metais. Vėliau jų buvo atsisakyta dėl to, kad tokių bokštų statybai reikėjo gana daug geros kokybės medienos, o jų eksploatavimo laikas buvo palyginti neilgas.

Prieš 38 ir 36 metus medinius bokštus pradėta keisti metaliniais vienstiebiais (vamzdiniais) bei piramidiniais (karkasiniais). Bokšto viršuje būna sumontuota stebėtojo kabina. Metaliniai bokštai yra ilgaamžiai, patogūs ir saugūs pastoviai stebėti. Daugumos jų aukštis – 30-40 m (paprastai 35 m.). Dabar miškų urėdijose būna apie 120 gaisrų stebėjimo punktų (bokštų arba vaizdo kamerų). Palyginimui Latvijoje – 200 vnt. Bendradarbiaujant su mobiliojo ryšio operatoriais, kai kurios miškų urėdijos pasinaudojo miškuose ar pamiškėse pastatytais mobiliojo ryšio bokštais ir juose 35 m aukštyje sumontavo gaisrų stebėjimo kabinas.

Kaip minėta, gaisrų stebėjimo bokštas skirtas ne tiktai pastebėti gaisrus, bet ir nustatyti jų kilimo vietą. Tam tikslui stebėtojas kabinoje turi specialias priemones. Beje, iš vieno bokšto gaisro vietą galima nustatyti tik apytiksliai, o tiksliai tai padaroma tiktai stebint iš dviejų bokštų. Todėl miškų masyve minėti bokštai turi būti išdėstyti taip, kad kiekviena miško vieta būtų apžvelgiama iš dviejų ar daugiau bokštų.

Tačiau bokštuose stebėtojai priversti dirbti išimtinai ekstremaliomis sąlygomis, neturėdami normalių higieninių ir kitų patogumų. Todėl praėjusio amžiaus pabaigoje Vakarų Europos šalyse pradėtos naudoti antžeminės automatizuotos gaisrų sekimo sistemos (AWIS, AWFS, AGAG ir kt.), kurios pagerina gaisrų stebėtojų darbo sąlygas ir kt. Taigi, mūsų šalyje pirmą kartą gaisrams stebėti vaizdo kamera panaudota 2002 m. Dubravos miškų urėdijoje. Kamera įmontuota telekompanijos „Bitė GSM" ryšio perdavimo bokšte. Vaizdo kamera miškus apžvelgia 35 km spinduliu, 30 kartų didindama vaizdą. Sujungus su kompiuteriu, stebėtojas gali nustatyti 1° tikslumu kilusio gaisro kryptį. Vienas žmogus kompiuteryje galėtų sekti keturių kamerų rodomus duomenis. Dabar ir kitos miškų urėdijos automatizuoja gaisrų sekimą įrengdamos vaizdo kameras gaisrų stebėjimo bokštuose arba mobiliojo ryšio bokštuose. Pagal vieną iš naujausių gaisrų sekimo sistemų (AGAG), aplinkos stebėjimo jutiklius (iki penkių) galima valdyti iš operatoriaus darbo vietos, dūmai atpažįstami už 30-40 km, o iš vieno bokšto galima aprėpti iki 4-5 tūkst. kv. km. Deja, minėtos gaisrų sekimo sistemos yra brangios, tačiau jas įdiegti galima pasinaudojant Europos Sąjungos parama ir pirmiausia ten, kur auga degūs ir labiausiai žmonių lankomi miškai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"