Paieška Projektas PASIENIO ŽUVYS įpusėjo

Gamtos ištekliai

Projektas "Pasienio žuvys" įpusėjo

Justinas AUGUSTINAVIČIUS

 

Projektas Interreg/Tacis "Lietuvos ir Rusijos pasienio vandens telkinių atkūrimo sąlygų mokslinė techninė plėtra Nr.2006/289", kuris sutrumpintai vadinamas "Pasienio žuvys" ir kurio uždaviniai buvo suformuluoti dvišaliame Vištyčio forume, įpusėjo. Neseniai šilutėje vyko Lietuvos ir Rusijos darbo grupių, vykdančių projektą "Pasienio žuvys", plenariniai posėdžiai, kuriuose buvo aptartas nuveiktas darbas ir nužymėtos būsimo etapo gairės.

 

Žuvivaisa ir naujos sąlygos

 

Vištytyje vykusiose diskusijose apie projekto "Pasienio žuvys" tikslus buvo aiškiai išreikšta nuostata: neišsprendus Nemuno, šešupės, Vištyčio ežero, o svarbiausia Kuršių marių problemų, ateityje gali tekti skirti daug didesnes investicijas ne pagerinti, o tik atstatyti dabartinę gamtinę situaciją ir žuvų išteklius. šie faktoriai lemia ekonominę ir socialinę pamario regiono padėtį. Todėl projektas "Pasienio žuvys" įgauna daug didesnę prasmę nei vien žuvų išteklių atkūrimas, kuris - svarbiausias tikslas.

Neatsitiktinai vienu svarbiausių šilutėje įvykusio projekto "Pasienio žuvys" darbo grupių plenarinių posėdžių serijoje tapo seminaras, skirtas išnagrinėti ir pritaikyti pamario regiono sąlygoms žuvų veisimo biotechnologijas.

Pasak, profesoriaus, projekto vadovo iš Rusijos pusės Sergejaus šibajevo, renginio organizatoriai - Kaliningrado valstybinis technikos universitetas ir Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras bei Žuvininkystės įmonių asociacija "Lampetra" - būtent šiam seminarui skyrė svarbiausią dėmesį, nes tikimasi, kad per trumpą laiką pavyks įgyvendinti seminare iškeltas idėjas ir jo išvadose suformuluotus tikslus.

Nors Kuršių mariose sugaunama 90 proc. Lietuvos vidaus vandenyse sužvejojamų žuvų (tokią pat statistiką pateikia ir Kaliningrado srities ichtiologai), tačiau kelerius metus žvejai sugauna vis mažiau laimikių, prastėja jų rūšinė sudėtis (ypač mažėja sterkų, stambių karšių, sugaunama labai mažai lydekų). Žuvų sugavimo limitai nesikeičia jau daug metų, tačiau žvejai verslininkai ne visada sugeba juos išnaudoti. Ypač tai pastebima Kaliningrado srities verslinių laimikių statistikoje. O praktiškai tuo kiekvienas gali įsitikinti Juodkrantėje ar Nidoje užėjęs į privačią žuvies parduotuvėlę. šio sezono kainos stebina net visko mačiusius poilsiautojus - už karšį prašoma 25-30, o už stambų ungurį - iki 250 litų. Žuvies pardavėjų atsakymas paprastas - mažėja žuvų... Žuvų ištekliai Kuršių mariose, Nemune ir šešupėje per pastaruosius kelerius metus tikrai negausėja. Tai seminare pabrėžė ir žinomi šalies ichtiologai Rimantas Repečka bei Vytautas Kesminas.

Projekto vadovo iš Lietuvos pusės, LVŽTC generalinio direktoriaus pavaduotojo Algirdo Domarko teigimu, žvejai verslininkai pastebi, kad sąlygos Kuršių mariose kinta, kaip manoma, dėl Klaipėdos uosto pertvarkymo darbų. Nors ichtiologai, hidrologai neskuba daryti kategoriškų išvadų, bet į gaunamą iš praktikų informaciją būtina atsižvelgti. Tai padės sudaryti realų planą, kokias technologijas reikia panaudoti, kokias žuvis pirmiausia veisti.

 

Tik intensyvios biotechnologijos

 

Seminare, skirtame žuvų veisimo biotechnologijoms, pakankamai tiksliai buvo apibrėžta dabartinė pasienio vandenų žuvų išteklių padėtis ir, pagal įvairias prognozes, manoma, kad juos reikia padidinti ne mažiau kaip trečdaliu.

Pasak Algirdo Domarko, tai galima padaryti tik vienu būdu - naudojant pačias intensyviausias iš esamų žuvų veisimo biotechnologijas. Viena iš sričių, kur mūsų šalyje jau pasiektas reikiamas lygis, tai - lašišinių žuvų veisimo biotechnologijos, tačiau ne mažiau intensyviai reikia veisti sterkus, vėgėles, žiobrius, sykus, lydekas, seliavas, lynus, o taip pat retesnes ar introdukuotas rūšis - peledes, ungurius, sterles.

Visų minėtų rūšių veisimo biotechnologijos buvo išsamiai aptartos seminare ir atrinktos pačios perspektyviausios, kurios bus įtrauktos į projekto "Pasienio žuvys" plėtros planus.

Daugelis ichtiologų pažymėjo, kad būtina plačiau taikyti mažuosius žuvų išteklių atkūrimo būdus, kurie jau taikomi Lietuvoje ir kuriuos gali sėkmingai diegti bendruomenės savo teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Ypač mažosiose ir vidutinėse upėse.

Seminare buvo apsvarstytos priemonės kaip spręsti labai svarbią problemą, kuri yra aktuali Kuršių mariose žvejojantiems verslininkams, tai - žuvų mailiaus išsaugojimas gaudyklėse. Dabar į gaudykles pakliūva daug žuvų jauniklių, kurie nukenčia arba žūsta. Pasirodo, jog egzistuoja daug būdų, kaip tų nuostolių išvengti ar bent jau sumažinti iki minimumo. šie būdai bus siūlomi žvejams, aiškinama jų nauda.

Kaliningrado srities ichtiologai ir "Zapbaltrybvod" specialistai pasiūlė: siekiant sparčiau diegti intensyvias žuvų veisimo biotechnologijas ir spręsti žuvies išteklių atkūrimo klausimus, sudaryti tam tikslui jungtinę Lietuvos ir Kaliningrado srities komisiją, kuri turėtų reikiamus įgaliojimus ir paspartintų šį procesą. Tokiam siūlymui buvo pritarta, nes jungtinės komisijos veikla padėtų daug greičiau įveikti dėl tarpvalstybinio projekto "Pasienio žuvys" pobūdžio iškilsiančius biurokratinius, teisinius, normatyvinius ir t.t. barjerus.

 

Praktiniai žingsniai

 

Projektas "Pasienio žuvys", vieno jo vadovų Algirdo Domarko teigimu, jau susiformavo teoriškai ir pradeda įgauti praktinius kontūrus. Todėl neatsitiktinai šilutėje vykusių projekto darbo grupių dienotvarkėje buvo įtrauktas žuvų veisimo technologijų praktikumas.

Pasak Sergejaus šibajevo, projektą vykdantys mokslininkai, ichtiologai ir kiti specialistai akivaizdžiai pamatė sterkų veisimo biotechnologijų taikymą ir turėjo progos pasidalinti savo patirtimi. Praktikumas vyko Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Rusnės filiale, kur įdiegta sterkų inkubavimo ir jauniklių paauginimo sistema. Dabar jau veikia pirmoji jos linija, kuri dabartinėje situacijoje - vienintelis realus šaltinis, iš kurio be natūralaus neršto, ne kasmet būnančio sėkmingu, gali pasipildyti senkanti Kuršių marių ir Nemuno žemupio sterkų populiacija. Mokslininkai pripažino, kad linija atitinka šiuolaikinį lygį, yra efektyvi, o ją plėtojant galima pasiekti neblogų rezultatų, kurie turėtų būti matomi jau po kelerių metų.

Kad ši biotechnologija būtų sėkmingiau vystoma, abiejų šalių ichtiologai įtraukė į projekto "Pasienio žuvys" programą tarptautinio (Lietuvos ir Kaliningrado srities) žuvivaisos centro "Pasienio žuvis" sukūrimą. Jos baze turėtų tapti LVŽŽTC Rusnės filialas, o dalis darbų perkelta į kaimynų teritoriją. Arčiau tų vietų, kur galima aptikti stambių sterkų - reproduktorių. Kad šis darbas vyktų sparčiau, numatyta LVŽŽTC Rusnės centre rengti jam reikalingus kadrus ir organizuoti nuolatines specialistų ir studentų stažuotes. Vėliau šie darbuotojai su reikiama patirtimi įsijungs į projekte "Pasienio žuvys" parengtų programų vykdymą bei tarptautinio žuvivaisos centro "Pasienio žuvis" darbą.

šilutėje vykusių praktinių darbo grupių užsiėmimų metu buvo apibendrintas nuveiktas darbas, kurį specialistai įvertino gerai, nes jau padaryta didelė dalis darbo, rengiant pasienio vandenų žvejybos kadastrą, apsvarstytas pagal projekto programą rengiamas žuvies veisimo biotechnologijų žinynas, surinkta medžiaga monografijoms "Pamario vandens telkinių žuvys", "Vištyčio ežeras". Tačiau iškilo ir naujų uždavinių, kurie anksčiau neatrodė tokie svarbūs. Pirma: būtina sukurti teisine informacija ir normatyviniais abiejų šalių - Lietuvos ir Rusijos- aktais paremtą dvišale žuvininkystės pasienio vandens telkiniuose koncepciją, kurioje būtų numatytos visos šalių pareigos, teisės ir galimybės. Antra: būtina kuo skubiau pradėti ungurių išteklių atkūrimo darbus. šiam tikslui buvo sudaryta projekto "Pasienio žuvys" darbo grupė, kuri parengs reikiamą dokumentaciją, programą, suformuluos priemonių planą ungurių ištekliams atkurti.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"