Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. liepos 2-8 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. liepos 2-8 d.

 

Liepos 2 d. Briuselyje vykusiose politinėse konsultacijose su EK atstovais dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos dalyvavo aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas, Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis ir Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius. Išsamesnė informacija: Algirdas Klimavičius, tel. 266 3565.

Liepos 2-3 d. Briuselyje vyko ET darbo grupės susitikimas dėl harmonizuotos cheminių medžiagų klasifikavimo sistemos reglamento svarstymo. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

Liepos 2-4 d. Ženevoje (šveicarija) vyko JT Europos ekonominės komisijos Aplinkos politikos komiteto vyresniųjų pareigūnų parengiamosios darbo grupės susitikimas, skirtas konferencijos „Aplinka Europai“ pasirengimui. Dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. vedėja Ligita Vaičiūnienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3536.

Liepos 4-5 d. Saragosoje (Ispanija) vykstančiame 2-ajame pasaulinės parodos „EXPO ZARAGOZA 2008“ dalyvių susitikime dalyvauja AM Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius, Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje „EXPO ZARAGOZA 2008“ generalinis komisaras Romas Jankauskas. Išsamesnė informacija tel. 266 3488.

Liepos 4-5 d. Briuselyje vykstančiame ES direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos pritaikymo mokslinei ir techninei pažangai komiteto (ORNIS) susitikime dalyvauja AM Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas Džiugas Anuškevičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3549.

Liepos 4-6 d. Lisabonoje (Portugalija) - ES aplinkosaugos teisininkų internetinio tinklo ekspertų susitikimas. Dalyvaus AM Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vyr. specialistė Agnė Murauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3605.

Liepos 5 d. Briuselyje EK įgyvendinimo (komitologijos) komiteto posėdyje bus svarstomas pagrindinis ES naujosios cheminių medžiagų tvarkymo politikos teisės aktas REACH reglamentas. Dalyvaus Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų departamento Rizikos vertinimo skyriaus vyresnioji specialistė Laura Bernotaitė. Išsamesnė informacija tel. 212 6091.

 

 

 

Formuojant Lietuvos poziciją dėl Suomijos atominių jėgainių plėtros bus atsižvelgta į visuomenės nuomonę

 

šalies visuomenė kviečiama dalyvauti vertinant, kokį poveikį aplinkai gali turėti Suomijoje planuojama dviejų atominių elektrinių – Olkiluoto ir Loviisos – plėtra. Kadangi dėl šių branduolinių jėgainių naujų blokų įrengimo bei eksploatavimo neigiamą poveikį gali patirti ir kaimyninės šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, švedija, Rusija bei Norvegija, pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus yra pradėtas tarpvalstybinis šių elektrinių plėtros poveikio aplinkai vertinimas.
Olkiluoto AE teritorijoje, kur šiuo metu veikia du branduolinės jėgainės blokai ir statomas trečiasis, akcinė bendrovė ,,Teollisuuden Voima Oy“ numato statyti ketvirtąjį, 1000-1800 MW elektros galios bloką. Tokios pat galios bloką Loviisos AE, kur dabar veikia du blokai, numato statyti akcinė bendrovė „Fortum Power and Heat OY“.
Suomija kaimyninėms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsiuntė minėtųjų atominių jėgainių plėtros galimo poveikio aplinkai vertinimo programas. Jose pateiktos svarstyti projektų alternatyvos, branduolinė sauga, branduolinės jėgainės bloko poveikis oro kokybei, klimatui, augalijai, žmonių sveikatai ir kt. Išsamiau su šiomis programomis galima susipažinti Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt (rubrika „Poveikio aplinkai vertinimas“, nuoroda „Esama būklė“ – „Informacija apie tarpvalstybinį PAV“).
Formuojant Lietuvos poziciją dėl Suomijos atominių jėgainių plėtros bus atsižvelgta į šalies visuomenės, suinteresuotų institucijų, įmonių ir organizacijų pastabas, komentarus, vertinimus. šiuos motyvuotus atsiliepimus reikia pateikti Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriui iki š. m. rugpjūčio 20 dienos.
Suomija, atsižvelgusi į kitų valstybių išsakytas nuomones bei pasiūlymus, Olkiluoto AE plėtros poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turėtų parengti iki 2008 m. sausio, Loviisos AE – iki 2008 m. birželio. Jeigu bus nuspręsta šiuos projektus įgyvendinti, Loviisos AE naujojo branduolinės jėgainės padalinio statybą numatoma pradėti maždaug 2012 m., Olkiluoto AE – 2013 m., o pradėti eksploatuoti maždaug 2018 metais.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 07 03

 

 

 

Naikinti želdynų nebeleis įstatymas

 

„Pagaliau turėsime veiksmingą vaistą nuo pastaraisiais metais didžiuosius miestus, ypač Vilnių, užpuolusios „ligos“ – naikinti skverus bei kitus želdinius ir jų vietose statyti daugiaaukščius namus“, – taip apie naująjį Želdynų įstatymą, kurį Seimas priėmė birželio 28 d., sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Želdynai ypač svarbūs miestuose. Jie gerina estetinį vaizdą, reguliuoja oro drėgnumą, švelnina klimatą, mažina triukšmo, dulkių, teršalų sklaidą. Tačiau plėtojant miestus, pasak Želdynų apsaugos ir tvarkymo tarybos prie Aplinkos ministerijos pirmininko pavaduotojo, AM Gamtos apsaugos departamento vyr. specialisto Rimanto Grikevičiaus, neretai į želdynus žiūrima kaip į antraeilę po statybų žemės naudojimo funkciją.
2008 metų sausio 1 dieną įsigaliosiantis Želdynų įstatymas užtikrins ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių želdinių apsaugą, įpareigos juos tausoti, apsaugoti nuo niokojimo, nykimo ar visiško išnykimo, išsaugoti jų biologinę įvairovę. Jis nustato vietos savivaldos, kitų institucijų, juridinių ir fizinių asmenų, ypač privačios žemės savininkų, pareigas želdynų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir kūrimo srityse.
Įgyvendinant naująjį įstatymą, želdiniai bus inventorizuoti, sukurta miesto želdinių duomenų bazė, parengti miestų ir miestelių parkų bei skverų žemės sklypų ribų planai. Atskirieji želdynai (parkai, skverai), atlikus geodezinius matavimus, bus įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Teisinis „skydas“ sudarys galimybes ne tik pagerinti želdinių apsaugą, bet ir užkirsti kelią skverų bei kitų želdinių plotų naikinimui. Taip pat bus siekiama, Rimanto Grikevičiaus žodžiais, kad urbanizuotos teritorijos būtų apželdinamos tik kokybiškais sodmenimis.
Priėmęs Želdynų įstatymą, Seimas pakeitė ir su želdynų reglamentavimu susijusių įstatymų – Žemės, Vietos savivaldos, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos – kai kuriuos straipsnius.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 07 02

 

 

Savivaliautojai saugomose teritorijose bus griežčiau tramdomi

 

Pastaruoju metu šalies saugomose teritorijose, dažniausiai paežerėse ir pamiškėse, padaugėjo savavališkai statomų vagonėlių, kilnojamųjų namelių. Tačiau, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Bezaro, juos galima statyti tik pagal nustatyta tvarka suderintą projektą, o ne ten, kur patinka.
VSTT, išnagrinėjusi valstybinių parkų direkcijų informaciją apie tokių pažeidimų mastą ir pobūdį, sukvietė Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų pasitarimą. Jo metu nutarta griežčiau kontroliuoti, kad vagonėliai, kilnojamieji nameliai ir panašūs statiniai bei įrenginiai saugomose teritorijose būtų statomi pagal nustatytus reikalavimus. šie pritaikyti laikinai gyventi ir mūsų kraštui nebūdingi statiniai teršia kraštovaizdį. Juos, kaip laikinus statinius, statyti galima tik įstatymo numatytais atvejais – vykdant statybos darbus, renginių metu, prekybai, parodoms ir pan. – ir naudoti ne ilgiau kaip trejus metus. Nutarta patobulinti tokių statinių naudojimą ribojančius teisės aktus.
Aplinkos ministerija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų, kad saugomose teritorijose važinėjama motorizuotomis transporto priemonėmis, todėl sukeliama daug triukšmo, žalojama augmenija, pažeidžiamos natūralios buveinės, kyla grėsmė šių teritorijų lankytojams. Tai ypač skaudžiai atsiliepia Pajūrio regioniniam parkui, kur motociklais važinėjamasi paplūdimiu, kopagūbriu. šie labai jautrūs gamtos kompleksai itin kenčia nuo motorizuotos agresijos. Todėl bus siūloma sugriežtinti teisės aktų nuostatas dėl dvitakčių autotransporto priemonių naudojimo – saugomose teritorijose uždrausti jomis naudotis ne keliuose. Numatoma, remiantis užsienio šalių patirtimi, išnagrinėti galimybes parengti naują įstatymą, kuris reguliuotų važinėjimą ne keliais. Taip pat griežčiau bus kontroliuojama, kaip saugomų teritorijų vandens telkiniuose naudojamos motorinės vandens transporto priemonės, tarp jų ir vandens motociklai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 29

 

 

Pasaulio paveldo komiteto sesijoje – apie Kuršių nerijos apsaugą

 

Birželio 27 d. per UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 31-osios sesijos posėdį buvo aptarta, kaip vykdomi per ankstesnes sesijas priimti sprendimai dėl Kuršių nerijos apsaugos.
Pastaroji sesija, prasidėjusi birželio 23 d., vyko Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje. Pasaulio paveldo komitetas, kurį sudaro 21 valstybės, tarp jų ir Lietuvos, atstovai, numatė iki liepos 2 d. apsvarstyti pasiūlymus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti dar 45 kultūros ir gamtos vertybes, taip pat aptarti įvairių šiame sąraše esančių vertybių būklę.
Kaip sakė 31-osios sesijos darbe dalyvaujantis Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, buvo išnagrinėta informacija apie Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą siekiant apsaugoti Kuršių neriją nuo naftos verslovės telkinyje D-6 poveikio. Pasaulio paveldo komitetas konstatavo, kad pernai šis bendradarbiavimas labai sulėtėjo, nors ir buvo įsipareigota pasirašyti reikiamus dvišalius susitarimus.
Per Komiteto sesijas jau buvo nagrinėtos su naftos gavyba telkinyje D-6, kuris yra Rusijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje, susijusios ekologinės saugos problemos. Prieš trejus metus, per 28-ąją sesiją, net buvo nuspręsta Kuršių neriją įtraukti į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą, jeigu Lietuva ir Rusija nesusitartų dėl naftos gavybos telkinyje D-6 ekologinės rizikos bendro vertinimo kartu su nepriklausomais tarptautiniais ekspertais. Tada šis sprendimas paskatino Rusiją atsiliepti į daugkartinius Lietuvos siūlymus ir pastangas.
Tačiau iki šiol dar nepavyko pasirašyti abiejų šalių susitarimo bendradarbiauti kovojant su Baltijos jūros tarša ir parengti bendrą ypatingųjų priemonių jos taršos atvejais planą, taip pat pasirašyti susitarimus dėl jūros taršos prevencijos, avarijų likvidavimo ir žalos atlyginimo. Lietuva, pasak Aleksandro Spruogio, šių dokumentų projektus Rusijai yra pateikusi.
Pasaulio paveldo komitetas pažymėjo, kad abi šalys kuo skubiau turi pasirašyti minėtuosius dokumentus. Kaip vykdomas šis įpareigojimas, jos turės informuoti iki 2008 m. vasario 1 d. ir tai bus aptarta per kitą, 32-ąją, Pasaulio paveldo komiteto sesiją svarstant UNESCO Konvencijos dėl pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos įgyvendinimo klausimus.
šią 1972 m. priimtą Konvenciją dabar jau yra ratifikavusios 183 valstybės. Lietuva ją ratifikavo 1992 metais. Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000-aisiais metais. šiuo metu šį sąrašą sudaro 830 kultūros ir gamtos vertybių.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 06 27

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"