Paieška Mindaugo karūnavimo - Valstybės diena kraštovaizdyje

Įkvepiančiomis apylinkėmis

Mindaugo karūnavimo - Valstybės diena kraštovaizdyje

Vytautas BAšKYS

 

Žvelgiant nuo kalno atsiveria žalias Lietuvos kraštovaizdis, žvelgiant nuo piliakalnio atsiveria ir mūsų istorija. Ji byloja apie didelius įvykius. Išliko slėpiningas atgarsis, kuris artėjančios liepos 6-osios iškilmėms pažymėtas tradicine išvyka. Taip susiklostė, jog nuo Atgimimo metų pradėti žygiai karaliaus Mindaugo keliais, skirti Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienai, aprėpė Lietuvą, visą baltų kraštą.

 

Pradžioje ištvermės žygiais siekta parodyti, jog mūsų kartos žmonės išsaugojo protėvių ryžtą.

Dabar nuo didelių tolių įveikimo pereita prie tų žygių didelės prasmės. šiemet liepos 6-ta pasitikta žygiu apžvelgiant karalaičio Ruklio vardu pažymėtus piliakalnius. Rukla - prie Neries–šventosios santakos (Jonavos raj.), Rukliai - prie Alaušo ežero (Utenos raj.), Rukainiai (Vilniaus raj.). Trys piliakalniai, kurių pavadinimai mena karalaičio Ruklio vardą, yra ne tik gražiausiose Lietuvos vietose, bet ir slėpiningose, lyg menančiose Baltų pasaulėvaizdyje buvusį aukščiausio dievo Rūko (Ūko, Ūkapirmo) vardą.

Utenos rajone, prie Alaušo ežero, greta Ruklių piliakalnio - Alkų pusiasalis. Alaušas – 10 km į šiaurę nuo Aukštaitijos senosios sostinės Utenos, abu gilūs, dugne apstu duobių, turi salas, krantai vingiuoti. Atabradai platūs, smėlėti. Aplink - piliakalniai, senosios šventvietės (alkakalniai), kapinynai, senųjų gyvenviečių vietos.

Viskas šiame kraštovaizdyje tikroviška ir gyvybinga. Atsigręžus į baltų pasaulėjautą, gamta atspindi žmogaus saviraišką ir žavi tuo, kas yra tikra žmogaus aplinkoje ir sieloje. Karalaičio Rupeikio vardas siejamas su Rūpintojo (susimąstymo), rūpintojėlio įvaizdžiais.

Prie Alaušo ežero, greta Ruklių - ir Maneičių piliakalnis. Galbūt tai atgarsis karaliaus Mindaugo laikais buvusios Išmintingųjų tarybos. Karaliaus 1251 m. rašte pažymėti ir sosto paveldėtojai, jų apgalvotas patarimas ir pritarimas sprendžiant valstybės reikalus. Taip karalaičių Ruklio ir Rupeikio vardai įėjo į Europos istoriją, o dabar atgyja jų reikšmė ir Lietuvos vardyne.

Žygio kelyje palei Ruklio vardu pažymėtus piliakalnius paminėti vardadieniai: karalaičio Ruklio - liepos 1 d.; karalaičio Rupeikio - birželio 5 d. Tad minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną Rupeikio vardas humanizuoja mūsų rūpestį aplinka.

Susidomėta ir skambiu Alaušo ežero pavadinimu. Bandyta manyti įvairiai, bet ypatinga ežero šviesa ir grožis - prie Maneičių piliakalnio. Tai nuteikia manyti, jog tai neatsiejama nuo aušros. Alaušo pavadinimas priklauso didelei grupei lietuvių hidronimų, turinčių šaknį al-, kuri siejama su „tekėti, varvėti“. Vasaros naktis, aušra ir vakaras, meilės svajonės, visa tai – trapi poezija, kurią prieš tūkstantmečius mokėta suprasti ir įvertinti. Tad nenuostabu, kad praeities reikšmės visada atrodo paslaptingos, viliojančios, apgaubtos mistikos šydu. Tad Alaušas regisi kaip tekančios aušros ežeras.

... Kita išvyka, skirta liepos 6 dienai, - į Žiemgalos paribį, į Pamūšį. Tai sutapo su Saulės mūšio lauke esančios mokyklos 100 metų sukakties minėjimu. Prie Mūšos rašytojas Jonas Užurka kartu su dailininke Dalia Dokšaite bei skulptoriumi Juozu Kalinausku dar kartą apžvelgė vietas, kurios atsispindi rašytojo istoriniame romane „Mindaugas – karališkasis kraujas“. Mūšos kraštovaizdyje Saulės bataliją mena pati Mūša, žemiau Pamūšio esanti sala, kalvos, šaltinėlis, kaip atgarsis ošia Sukmedžio miškas.

Lietuvos Pergalės lauko memorialas ugdo meilę tėvynės istorijai. Gamtovaizdis sąlytyje su garsiuoju įvykiu įgyja ypatingą vertę. Pamūšio mokykla pagrįstai didžiuojasi mokytojų ir mokinių rūpesčiu šia aplinka. Karaliaus Mindaugo pėdsakai prie Mūšos yra mūsų istorinė vertybė, garbės reikalas. Čia, prie Saulės ąžuolo, dunkso žmonių supiltas ir legenda apipintas pilkalnis, žymintis auksinį Lietuvos istorijos tarpsnį, pasakojantis apie iškilusią nuo Saulės pergalės karaliaus Mindaugo valdžią. Vietos, susietos su istoriniais įvykiais, reikalauja dėmesio, o gražūs žodžiai apie šaltinėlį ir šiladėlio upokšnį įkvepia pasirūpinti, atkurti jo natūralias pakrantes, kad tyro vandens siaura srovelė vėl sroventų į „tyliai plaukiančius Mūšos vandenis“, primintų vaizdingą romano „Mindaugas – karališkasis kraujas“ epizodą.

Dailininkė Lina Malinauskaitė, šį pavasarį apžvelgusi šį kraštovaizdį, aplinkos žavesį įvertino: Pamūšio apylinkės išties įkvepiančios! Regėdama globojamą istorinį paveldą ir žmonių dėmesį, tarė: „Atgimsta meilė tėvynės istorijai“.

 


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"