Paieška APVA: mušami ir pavojaus varpai

APVA: mušami ir pavojaus varpai

Aplinkosauginių projektų įgyvendinimas

Vytautas LEšČINSKAS

 

Pranešimai, diskusijos...

 

2007 m. birželio 27 d. Vilniuje, viešbučio „Europa city“ konferencijų salėje įvyko Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) surengta konferencija apie Lietuvoje panaudojamas aplinkosaugai skirtas Europos Sąjungos paramos lėšas ir 2007 m. pirmojo pusmečio rezultatus. Konferencijos metu buvo pristatyti priimti sprendimai, kuriais siekiama išvengti nepanaudotų ES lėšų grąžinimo.

Konferenciją vedė ryšių su visuomene agentūros UAB „IC Baltic“ direktorė Justina Gineikienė.

Sveikinimo žodį dalyviams tarė Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis.

Pranešimus skaitė Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Kastytis Tuminas („Struktūrinių fondų paramos aplinkosaugai 2004-2006 m. apibendrinimas“) ir šios agentūros Struktūrinių fondų skyriaus vedėjas Saulius Vasiliauskas („Bendrųjų programavimo dokumentų projektų įgyvendinimas: pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama. APVA požiūris.“), Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos sekretorius Žymantas Morkvėnas („Projektų įgyvendinimas: pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama. Pareiškėjų, atstovaujančių NVO, požiūris.“).

Savivaldybių požiūris į šias problemas buvo išreikštas Lietuvos savivaldybių asociacijos Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininko, šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio pranešime. Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos strategiją temai skirtas Finansų ministerijos ES Sanglaudos politikos skyriaus vedėjo Dariaus Trakelio pranešimas, o šios ministerijos Veiksmų programos valdymo skyriaus vedėjo Gvido Dargužo pranešimas – skirtas supažindinti su ES struktūrinės paramos 2007-2013 metų programos administravimo bei finansavimo taisyklėmis. Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vedėjos Eglės Gaudutienės pranešimo tikslas – aptarti ES struktūrinės paramos 2007-2013 m. programos aplinkosauginių projektų planavimo, paraiškų rengimo bei atrankos tvarką.

Didelį dalyvių susidomėjimą bei pritarimą sukėlė ES struktūrinių fondų lėšų gavėjų, geriausiai vykdančių numatytus projektus, apdovanojimo ceremonija.

Daugiausia lėšų (2 mln. 464,7 tūkst Lt) iki šiol panaudojo Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Tarp aštuoniolikos apdovanotųjų buvo ir Alytaus miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Vandens namai“, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, šiaulių miesto savivaldybės administracija, Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomųjų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, šiaulių miesto savivaldybės administracija, Kupiškio rajono savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Marijampolės savivaldybės administracija, VšĮ „šiaulių regiono plėtros agentūra“, Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, Biržų rajono savivaldybės administracija.  

Vykstant konferencijai buvo pakankamai laiko ir diskusijoms; pranešėjams pateikta nemaža įvairių klausimų.

Taip pat surengta spaudos konferencija, kurioje į žurnalistų klausimus atsakė Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, APVA direktorius Kastytis Tuminas ir Struktūrinių fondų skyriaus vedėjas Saulius Vasiliauskas.

 

Ar neteks grąžinti ES paramos lėšų?

 

Sprendžiant iš pranešėjų pateiktų duomenų apie įvairių aplinkosauginių projektų realizavimo tempus, kyla realus pavojus, kad likus šiek tiek daugiau nei metams iki paskutinio ES struktūrinių fondų paramos aplinkosaugai panaudojimo termino, kai kuriems projekto vykdytojams parama gali būti sumažinta ar jie net turės gautas lėšas grąžinti.  

ES finansinę paramą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, 2004-2006 m. struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis buvo finansuotas 101 projektas beveik už 119 mln. litų. Parama skirta mažų gyvenviečių vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginiams, upeliams bei ežerams valyti, visuomenei informuoti, lankytojų srautams saugomosiose teritorijose reguliuoti, Baltijos pajūrio juostai tvarkyti.

Iki 2007 m. birželio 27 d. sėkmingai įgyvendinta 18 projektų, dar 27 projektus numatoma užbaigti per šių metų antrą pusę. Pagal pasirašytas sutartis, paramos gavėjai per pirmus du 2007 m. ketvirčius buvo įsipareigoję panaudoti 19,5 mln. litų paramos, bet panaudota tik pusė šių lėšų.

Kaip teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros Struktūrinių fondų skyriaus vedėjas Saulius Vasiliauskas, projektus įgyvendinti vėluojama dėl nenumatytų darbų pabrangimo, todėl tenka ieškoti papildomo finansavimo, keisti sutartis dėl paramos. Kita problema: paramos gavėjai, vykdydami viešuosius pirkimus, kartais nesilaiko įstatymų, todėl dalį konkursų tenka skelbti iš naujo. Kai kuriuose valymo darbų projektuose vėluojama parengti techninius projektus, todėl negalima pradėti vykdyti konkrečių darbų. Be to, paramos gavėjai susiduria su darbuotojų ir administravimo patirties trūkumu.

Už tai, kad laiku būtų įgyvendinti projektai, kaip pabrėžė Saulius Vasiliauskas, atsakingas yra paramos gavėjas, kuris rengdamas paraišką turi tinkamai įvertinti laiko tarpą, per kurį projektas bus įgyvendinamas. Juk paramos sutartyse taip pat buvo įsipareigota padengti galimą paslaugų ir darbų pabrangimą.

 

Vežimą tempia atgal

 

Kol kas panaudoti ES lėšas aplinkosaugos srityje labiausiai vėluoja Biržų, Kupiškio, Kretingos, Varėnos, Vilniaus rajonų, Panevėžio miesto savivaldybės. Projektą "Pajūrio juostos tvarkymas; II etapas" vykdanti Klaipėdos apskrities viršininko administracija vėluoja, nes dėl piliečių akcijos sudaryta Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės komisija tirti kasimo darbų poveikį aplinkai. Projekto realizavimo darbai nutrūko: laukiama komisijos sprendimo. Vykdydami darbus, vėluoja aštuoniasdešimt procentų Valstybinės saugomųjų teritorijų tarnybos vykdomų projektų.

Atsilieka ir šiaulių miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, asociacija ,,Infobalt EPA", Biodegalų asociacija, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija.

Remiantis Finansų ministerijos patvirtinta tvarka, 2004-2006 m. paramos gavėjų  patirtos išlaidos privalo būti deklaruotos iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. Vėlesnės  išlaidos iš paramos lėšų nebus finansuojamos. Kai kurios savivaldybės ir kiti paramos gavėjai įgyvendindami projektus vėluoja apie pusę metų. Tokie projektų vykdytojai turės įrodyti, kad planuoti rezultatai bus pasiekti laiku bei pateikti detalius šių veiksmų planus. Nespėjus įgyvendinti projekto bei nepasiekus numatytų rezultatų, taigi neįvykdžius paramos sutarties įsipareigojimų, paramos suma gali būti mažinama, o jei svarbiausi projekto tikslai nepasiekti, bus reikalaujama grąžinti išmokėtą paramos sumą.

Kaip sako Saulius Vasiliauskas, likus tik vieneriems metams iki finišo, esama apie dešimt projektų, kurių vykdytojai gali nespėti panaudoti lėšų. Siekiama, kad ES struktūrinių fondų lėšos būtų panaudotos visų šalies gyventojų labui ir kad jų nereikėtų grąžinti. Jei projektai nebus įgyvendinti laiku, teks inicijuoti paramos sumažinimo arba sutarčių nutraukimo procedūras. šis sprendimas gali būti priimtas iki 2007 metų rugsėjo pradžios. Tiems projektų vykdytojams, kuriems bus sustabdytas finansavimas, teks pasirašytas sutartis toliau vykdyti savo lėšomis.

Tikėtina, kad gali būti perskirstyta apie 10 mln. litų paramos lėšų. šios lėšos būtų skiriamos rezerviniams projektams, kuriems Projektų atrankos komitetas rekomendavo skirti paramą, jei bus pakankamai lėšų. Vadinasi, parama atitektų toms savivaldybėms ar kitiems paramos gavėjams, kurie yra pasirengę projektus įgyvendinti laiku, bet negavo finansavimo ir per vienerius metus yra pasiryžę atlikti reikalingus darbus.

2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama aplinkosaugai iš sanglaudos veiksmų skatinimo programos bus apie 3,4 mlrd. litų.


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"