Paieška Po niūriuoju pamario dangum...

Po niūriuoju pamario dangum...

Augustas UKTVERIS

 

Birželio 28-ąją lietus Rusnėje pliaupė kone nesustodamas. Tačiau šalies žuvininkai, atvykus dar ir svečiams iš Kaliningrado srities, buvo nusiteikę ryžtingai. Tądien buvo numatyta Žuvininkų šventė, jei jau numatyta – ir bus. Argi žvejams toks niekniekis, kaipo lietutis, galėtų pamaišyti. Juk vandens per savo gyvenimą ne tiek mato...

... Lietuvos valstybinio žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro generalinis direktorius Povilas Kindurys kviečia visus burtis erdvioje aikštelėje, esančioje prie Nemuno deltos regioninio parko direkcijos Lankytojų centro (anksčiau čia – vadinamoji A.Sniečkaus vila). Žvejai savo kolegoms ir sveteliams jau nuo ankstaus ryto rūpinosi, kad gardžios žuvienės būtų, kad ir koks ne žuvimi atsiduodantis kepsnys viliotų... Na, nepavyko tądien kokių linksmesnių varžybų po atviru dangumi surengti, tačiau apdovanoti, pagerbti žmones už darbą sunkųjį Povilui Kinduriui, regis, pavyko. Mat ir šių eilučių autorius medinį šaukštą pelnė, idant greta žuvienės katilo kokio badmečio žurnalistas nesusapnuotų... Turint šaukštą, juk jau ir žinai ką veikti...

*  *  *

Sumaniau tądien gražioje žvejų šventėje dalyvaujantį garbųjį svečia pakalbinti

O toks - Laszlo VARADI, Žuvų, akvakultūros ir melioracijos instituto direktorius (Szarvas, Vengrija), Europos akvakultūros asociacijos prezidentas

 

Jums tenka koordinuoti akvakultūros centrus Rytų ir Centrinėje Europoje. Tad kiek apie šią veiklą...

 

Pagrindinė veiklas – darbas atkuriant bei valdant vandens išteklius. Tenka dirbti ir Vengrijos, ir Europos labui. Svarbu – darni žuvininkystės, žuvų išteklių sistemos plėtra. Rūpi harmonija ir tarp išteklių bei kainos, ir tarp išteklių bei visos gamtos... Požiūris visur turi būti tausojantis. Tikiuosi, kad akvakultūra ir žuvininkystė gali pasitarnauti išsaugant išteklius, o kartu ir tenkinant žmonių poreikius.

 

Regis, pirmąkart lankotės Lietuvoje. Kiek teko sužinoti, siekėte susipažinti su žuvų išteklių būkle mūsų krašte. Tad kokie pirminiai įspūdžiai?

 

Taip, Lietuvoje lankausi pirmąkart, tačiau jau susidariau nuomonę, jog dirbama čia išmanant, profesionaliai. Teisybę sakant, dar prieš atvykstant žinojau, kaip čia dirbama, t.y. buvau susipažinęs su esama situacija.

Atvykus čia, detaliai panorau susipažinti su gamtos išteklių panaudojimu. Sakyčiau, jog mano vadovaujamas institutas ir Valstybinis žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centras yra bendradarbiaujančios organizacijos. Tad pas bendražygius atvykti visada yra įdomu.

Buvo labai įdomu susipažinti su Lietuvos valstybinio žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro bei Jūrinių tyrimų laboratorijoje atliekamais darbais. Aplankėme Žeimenos lašišinių žuvų veislyną, kur pamatėme įrengtas uždaras sistemas. Čia auginamos lašišos ir šlakiai žuvų išteklių atkūrimui. Buvau labai sužavėtas aukštu techniniu lygiu ir jaunimo kolektyvu, turinčiu ir tarptautinės patirties, ir puikių žinių, neminint jau anglų kalbos mokėjimo.

Buvau labai sužavėtas ir žuvininkystės tyrimų laboratorija, esančia Klaipėdoje. Manau, jog ši veikla yra labai svarbi atkuriant žuvų išteklius Baltijoje. Štai menkės ištekliai vis mažėja. Tam reikia atitinkamo dėmesio ir tarptautiniu mastu. Tikiuosi, jog klaipėdiškiai ateityje įgaus vis daugiau patirties, tad Baltija šioj srityje atsigaus. Svarbu ir uotas, plekšnė bei jūrinis sykas. Visai šiai veiklai, manau, itin svarbu pasitelkti Europos žuvininkystės fondo lėšas, bendradarbiauti su panašiomis institucijomis Senajame žemyne. O ir Lietuvos Vyriausybė taipogi turėtų remti šią sritį. Nes šį veikla harmoningai siejasi su aplinkosauga, gamtosauga. Pagrindinis dalykas – ne produkcija – o tausojanti plėtra, protingas žuvų išteklių panaudojimas.

 

Prašyčiau Jus, kaip Lietuvos svečią, įvertinti esama žuvininkystės, žuvivaisos situaciją Lietuvoje - žvelgiant iš Europos akvakultūros asociacijos prezidento pozicijų...

 

Po Europos Sąjungos plėtros Rytų ir Centrinėje Europoje esama ženklių pasikeitimų ir akvakultūros, žuvininkystės srityje. Rytų Europos šalims įsijungus į ES, daug kas buvo nauja. Tai sakytina ir apie žuvininkystės plėtrą kiekvienos šalies vidaus vandenyse, kur taipogi aktualu išsaugoti esamus išteklius. Nėra kito kelio, kaip tik bendradarbiavimas, veiklos koordinavimas. Ir tai yra labai svarbu. Nes akvakultūra, žuvininkystė yra labai svarbi gamtos, aplinkos dalis. Tai susieta ir su rekreacija, kuri taipogi glaudžiai siejama su gamtos ištekliais... Rytų ir Centrinėje Europoje gal tai net ir svarbiau nei Vakarų Europoje. Mes turime puikią galimybę sukurti daugialypių žuvų ūkius. Tai nėra tik ta vieta, kurioje gaunami žuvies produktai. Kartu galime siūlyti įvairias paslaugas, plėtoti bioįvairovę. Štai puikiai žinome, jog tvenkiniai, kuriuose veisiamos žuvys, taipogi yra niša paukščiams. Kartu tie tvenkiniai yra svarbūs ir kaipo vandens ištekliai, ir kaipo kraštovaizdžio elementas. Galų gale, tai galima susieti ir su žmonių ekologiniu švietimu, mokymu.

Neatsitiktinai daugelis ūkininkų, kurie turi tvenkinius žuvims auginti, teikia ir rekreacijos paslaugas.

 

Būnant Vengrijoje (tiesa, tai buvo seniai, dar studentiškais metais) patiko Dunojus, Balatono ežeras... Kaip ši didžioji upė, gražusis Vengrijos ežeras nūnai susiejami su žuvų ištekliais, rekreacija? 

 

Balatone, sutelkus mokslininkų, kitų specialistų pastangas, vandens kokybė nūnai gerėja. Balatonas yra geras pavyzdys, jog reikia subalansuoti gamtos išteklius, juos panaudojant ir turizmui. Prieš atvykstant į Lietuvą organizavome konferenciją prie Balatono. Aptarėme žuvų išteklius, jų geresnį panaudojimą komercinei žvejybai bei rekreacijai (mėgėjiškai žvejybai). Aptarėme ir kitas rekreacijai talkinančias priemones, esančias prie Balatono. Tam, be abejo, reikia veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo. Tarp profesionalių žvejų, tarp mėgėjų, tarp savivaldybių, esančių prie Balatono. Tai yra tiesiog būtina sprendžiant kompleksines problemas.

Taip sakyčiau ne vien apie nacionalinį lygmenį, o ir tarptautiniu mastu. Džiaugiuosi, jog man tenka vadovauti Europos akvakultūrų tinklui. O jo vienas iš aktyviausių narių yra Lietuvos valstybinis žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centras. Tad dabar teko susipažinti ir su šio centro maloniu vadovu Povilu Kinduriu. Nesant minėtam tinklui, ko gero, mes ir nepažinotume vienas kito. Šis tinklas susieja 38 panašias institucijas penkiolikoje Europos šalių.

 

Tad gal esama kokių realių pavyzdžių: ko mes vieni iš kitų pasimokome?

 

Tikrai, esama bendrų problemų, esama ir bendrų sprendimų. Ir visa tai, jog esame kartu. Buvau susitikęs su žemės ūkio ministre Kazimiera Prunskiene, aptarėme sritis, kuriose galėtų bendradarbiauti vengrai ir lietuviai. Keičiantis ir informacija, ir specialistais.

 

Dėkoju už pokalbį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"