Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. liepos 9-15 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. liepos 9-15 d.

 

Liepos 9-10 d. Briuselyje vyko ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis. Aptarti klimato kaitos klausimai. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3508.

Liepos 15-16 d. Danijoje vyksiančiame tarptautiniame seminare „Daugiabučių namų bendrijų veiklos aktualijos Šiaurės šalyse“ dalyvaus AM Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistė Vilma Vaičiūnienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3573.

 

Bus daugiau pragiedrulių

 

Liepos 10 d. ir naktį Lietuvoje vis dar lijo. Lietaus intensyvumas buvo vidutinis – 1–11 mm per 12 valandų. Naktį Panevėžyje lijo smarkiai, kritulių kiekis sudarė 18 mm.

Kaip informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Vida Augulienė, liepos 11-ą, ciklonui tolstant slėgis truputį kilo. Liepos 12-ą, priartėjus ciklonui iš vakarų, daugelyje rajonų trumpai palis, kai kur griaudės perkūnija. Liepos 13, 14 d. vietomis prognozuojami trumpi lietūs, didžiausia jų tikimybė rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose. Liepos 15, 16 d. dienomis vietomis numatomos liūtys su perkūnija.

Hidrologai informuoja, jog vandens lygis Nemune ties Rusne jau pasiekė stichinę reikšmę, bet kelias Šilutė-Rusnė neužlietas. Vanduo upėse turėtų dar kilti, nes kyla vandens lygis Nemune ties Smalininkais ir Panemune. Minijoje ties Lankupiais iki stichinio vandens lygio trūksta 42 cm, ant kelio Šilutė-Klaipėda ties Priekule apsemtas 50 m kelio ruožas, vandens sluoksnis 5 cm. Nemuno žemupyje užlieti kai kurie vietinės reikšmės keliai. Vanduo dar  kyla ir kitose upėse. Septyniose vandens matavimo stotyse nustatytas aukščiausias daugiametis liepos mėnesio lygis.

Vanduo jau senka Jūros upėje ties Taurage, Akmenoje-Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Kartena, Nevėžyje ties Babtais, Bartuvoje ties Skuodu. Prognozuojama, kad vanduo dar kils Nemune, o kitose upėse nežymiai kris.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659

2007 07 11

 

 

Švelninamas gausių kritulių žalingas poveikis

 

Aktyvus ciklonas, susidaręs susijungus virš Lietuvos trims nedideliems žemo atmosferos slėgio sūkuriams, pirmąją liepos dekadą lėmė lietingus orus. Ypač smarkiai lijo liepos 5–8 dienomis. Per keturias paras kai kuriuose Lietuvos rajonuose prilijo 96–202 mm. Tai sudaro 1,5–2,5 karto šio mėnesio kritulių normos. Gausiai lijo Trakų, Radviliškio, Lazdijų, Kelmės rajonuose, o naktį iš liepos 6 d. į liepos 7 d. Semeliškėse (Elektrėnų sav.) iškrito 85 mm, Trakuose - 86 mm lietaus. Tai jau laikoma katastrofiniu meteorologiniu reiškiniu.

Kaip informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Vida Augulienė, po gausių kritulių smarkiai pakilo vandens lygis šalies upėse. Aukščiausiai vanduo pakilo Minijoje ties Kartena (+368 cm), Šešupėjė ties Kudirkos Naumiesčiu (+335 cm), Nevėžyje ties Babtais (+315 cm), Šyšoje ties Šilute (+291 cm). Liepos 10 d. vanduo jau išsiliejo iš krantų Gėgės upėje, apsemtas pusės kilometro kelio ruožas Plaškiai-Lazdėnai, vandens sluoksnis ant šio kelio - 30 cm. Per praėjusią parą vandens lygis kai kuriose šalies upėse pakilo net iki 228 cm. Kritinė situacija susidarė Nemuno žemupyje. Hidrologai numato, kad vakarinėje šalies dalyje vanduo upėse dar kils.

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Alfredas Vaišnoras sakė, kad negalėdami pakeisti stichijos, turime galvoti, kaip sušvelninti gausių kritulių žalingą poveikį šalies ūkiui ir gyventojams. Apie tai turi galvoti visu pirma patys gyventojai, seniūnijos, savivaldybės, jų ekstremalių situacijų komisijos, įvairių organizacijų ir institucijų vadovai.

Šiandien Aplinkos apsaugos agentūros ir AB „Lietuvos energija“ atstovai svarstė, kaip būtų galima padėti nuo gausaus vandens apsemtai Rusnei ir kitoms Nemuno žemupyje esančioms teritorijoms. Kauno Hidroelektrinė įpareigota po smarkaus lietaus, susidarius ekstremaliai situacijai, kaupti vandenį, neišleisti jo per turbinas ir palaikyti elektrinės tvenkinyje.

Tai viena iš galimų priemonių, siekiant sumažinti gausaus lietaus neigiamas pasekmes.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659

2007 07 10

 

 

Kuršių nerijoje - sustiprinta aplinkosauginė kontrolė



Šią vasarą Kuršių nerijos nacionaliniame parke sustiprinta aplinkosauginė kontrolė. Kadangi šis unikalus savo gamta ir labai jautrus menkiausiems jos pažeidimams parkas yra viena labiausiai lankomų saugomų teritorijų Lietuvoje, jame nuolat budi papildomos mobilios valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų grupės, komandiruotos iš kitų šalies regionų. Ypač daug dėmesio skiriama gaisrų prevencijai, labai atidžiai stebima, kad griežtai būtų laikomasi Naglių ir Grobšto rezervatų bei Didžiųjų kopų lankymo tvarkos, stovyklavimo, transporto priemonių naudojimo ir kitų reikalavimų. „Žalieji patruliai“ taip pat įdėmiai stebi, kad parko lankytojai neterštų aplinkos buities ir kitokiomis atliekomis.

Pagrindinis aplinkosaugininkų tikslas, kaip sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, – ne žūtbūt nubausti pažeidėjus, bet skatinti parko lankytojus tausoti Kuršių neriją, neįkainojamą visos šalies turtą, ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

Praėjusį vasaros sezoną Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje taip pat buvo sustiprinta aplinkosauginė kontrolė. Patruliavimo metu nustatyta per keturis šimtus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų. Tam, kad vasaros sezono metu Kuršių nerijoje būtų sustiprintas aplinkosaugininkų budėjimas, pritarė ir visuomenė, ir savivaldos institucijos.

Nors kol kas šią vasarą gausu lietaus ir gaisrų tikimybė nėra didelė, tačiau iš ankstesnių metų patirties žinome, kad šiam unikaliam gamtos kampeliui ugnis gali padaryti pačią didžiausią žalą. Todėl pagal Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos parengtas rekomendacijas, Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinta daug svarbių priešgaisrinės apsaugos priemonių.

Suremontuoti aplinkos stebėjimo bokšteliai, iš jų sargai aplinką stebi visą parą. Budi sukomplektuotos priešgaisrinės komandos, darbui parengti priešgaisrinės apsaugos automobiliai. Visoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vieną ar du kartus per mėnesį atnaujinamos mineralizuotos priešgaisrinės apsaugos juostos, iškirsti sausuoliai, surenkami išvirtę medžiai, nulūžusios šakos bei atliekami kiti gaisrų prevencijos darbai.

Pasiruošta ir greitam galimų gaisrų gesinimui. Yra numatyti atsakingi pareigūnai, įstaigos, galinčios dalyvauti gaisrų gesinime, nurodyti atsakingi asmenys, jų adresai ir telefonai. Viešose vietose skelbiamas privažiavimų prie vandens ir vandens paėmimo vietų žemėlapis.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659

2007 07 09

 

 

Naujasis Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas nusiteikęs stiprinti aplinkosauginę kontrolę

 

Ką tik Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai (VAAI) pradėjęs vadovauti Raimondas Sakalauskas – patyręs aplinkosaugininkas. Iki šiol jis ėjo Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas.
37 metų naujasis VAAI viršininkas Vilniaus Gedimino technikos universitete studijavo vandentvarką. 1993-aisiais baigęs studijas iš pradžių metus padirbėjo vyresniuoju inžinieriumi Aplinkos apsaugos departamento Vandenų valdyboje, po to dar trejus – Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriuje. Gabus specialistas 1997 m. tapo šio skyriaus viršininku ir jam vadovavo šešerius metus. 2003-aisiais buvo paskirtas Aplinkos kokybės departamento direktoriaus pavaduotoju.
Vandenys – neatskiriama Raimondo Sakalausko gyvenimo dalis. Jo profesinė veikla daugiausia susijusi su jų apsauga. Naujasis VAAI vadovas turi ir tarptautinio bendradarbiavimo patirties. Jam Lietuvos vardu teko derėtis su Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos atstovais dėl vandenų apsaugos tarpvyriausybinių sutarčių, vadovauti mūsų šalies ekspertų grupei atliekant Rusijos naftos verslovės Baltijos jūroje, telkinyje D-6, galimo poveikio aplinkai vertinimą.
Kaip išsaugoti kuo švaresnę Baltiją – vienas iš svarbesnių aplinkosaugininkų rūpesčių. Raimondas Sakalauskas tikisi, kad rudenį Seimas priims pateiktas svarstyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas, kurios aplinkosaugos pareigūnams suteiktų daugiau galimybių užkirsti kelią Baltijos jūros taršai iš laivų. Stojęs vadovauti institucijai, kurios pagrindinis uždavinys – vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, naujasis vadovas nusiteikęs ją stiprinti tiek labiau kontroliuojant ūkinę veiklą, tiek siekiant, kad šiai veiklai nustatomi aplinkosauginiai reikalavimai būtų optimalūs ir aiškiai suprantami.
Atokvėpiu Raimondas Sakalauskas irgi nenutolsta nuo vandens – mėgsta pailsėti su meškere. Kitas jo pomėgis – kalnai. Jau yra įkopęs į Monblano, aukščiausio Vakarų Europos kalno, viršūnę. Kada kops aukščiau, dar neapsisprendė. Juokaudamas sako, kad palūkės, kol ūgtelės sūnelis Gytautas. Gal ir jis pasirinks aplinkosaugą – kaip tėtis, mama Gaudenta ir senelis Petras.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 07 05

 

Anykščių regioninio parko direkcija organizuoja moksleivių vasaros stovyklą – akciją „Švarinkime Šventosios upę“

 

Liepos 9–13 d. Anykščių regioninio parko direkcija organizuoja moksleivių vasaros stovyklą – akciją „Švarinkime Šventosios upę“. Svarbiausias darbas, kurį planuojama nuveikti – plaukiant valtimis surinkti susikaupusias šiukšles iš Šventosios upės. Dar vienas iš šios akcijos tikslų – susipažinti su šalia vandens trasos esančiomis gamtinėmis vertybėmis, draustiniais, vykdyti moksleivių ekologinį švietimą. Dalyvaus Anykščių rajono mokyklų moksleiviai ir mokytojai. Renkamės 13 val. prie Andrioniškio tilto (išsamesnė informacija: Rasa Rutkauskienė, tel. (8 381) 50 738).

 

 

 

Generalinėje miškų urėdijoje

 

2007 m. birželio 13 d. generalinio miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija priėmė VĮ Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryno apžvalgos ir poilsio aikštelių įrengimo darbus, kurie atlikti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.
Stumbryno apžvalgos ir poilsio aikštelių techninį projektą parengė UAB „ArchMITA“ , darbus atliko UAB „Rekreacinė statyba“. Įrengta dengta pakyla - apžvalgos aikštelė prie stumbryno aptvaro virš tvoros, sudarant galimybę apžvelgti aptvaro atvirą erdvę, masinių renginių pavėsinė, pavėsinės lankytojų atokvėpiui, suolai, šiukšlių dėžės, laužavietė.
Šiuo metu aptvare gyvena 18 suaugusių stumbrų ir 3 jaunikliai. Be to, Panevėžio ir Kėdainių rajonų teritorijose ganosi dvi stumbrų laisvos bandos (36 stumbrai), o 6 stumbrų patinai klajoja atkirai.
Netoli stumbryno (prie Krekenavos girininkijos administracinio pastato) yra kitas Panevėžio miškų urėdijos miškininkų įrengtas rekreacinis objektas – mokomasis miško takas, kuriame lankytojai gali susipažinti su miško sudėtimi, medžių ir krūmų rūšimis, želdinių apsaugos ir kitomis miško ūkinėmis  priemonėmis.

*  *  *

Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, šiais metais iki liepos 4 d. užregistruota 211 miško gaisrų 36,3 ha plote, iš jų 84 miško gaisrai privačiuose miškuose 14,4 ha plote (2006 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 1163 miško gaisrai 960 ha plote).
Šių metų liepos 2-4 d. miškuose miško gaisrų nekilo.
Šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo iškviestos daugiau nei 500 kartų, miško gaisrų prevencijai ir jų gesinimui pasitelkiama per du tūkstančius miškų urėdijų darbuotojų. Esant reikalui miško gaisrų gesinimui pasitelkiamos miestų bei rajonų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. 
Liepos 6 ir 7 d. vyraus pirmos klasės miškų gaisringumas.

    

Didžiausi 2007 metų miško gaisrai:

 

Miškų urėdija

Gaisro data

Išdegęs plotas ha

Šalčininkų

2007-04-01

3,4

Kretingos

2007-05-20

3

Druskininkų

2007-04-01

0,9

Utenos

2007-04-17

0,9

Zarasų

2007-06-18

0,86

 

*  *  *

Generalinė miškų urėdija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ir Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgos Trakų rajone, Paluknio girininkijos miške, surengė bendras miškų gaisrų gesinimo pratybas.

... Pirmasis į pavojaus zoną atskubėjo šio miško šeimininkas - Paluknio girininkas Algimantas Jonas Paliulis, Trakų miškų urėdo pavaduotojas (urėdas -atostogose) miškininkystei Dainius Taukys, kiti miškininkai.

Pirmieji prie gaisravietės atvažiavo Trakų miškų urėdijos gaisrininkai. Vėliau - kitos rajone esančios ugniagesių komandos. Jos sėkmingai gesino ugnį, tačiau ir "padegėjai nesnaudė" - ugnies židinių atsirasdavo vis daugiau. Buvo priimtas sprendimas kviesti į pagalbą karius. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės kareiviai, pulkininko leitenanto K.Zauros vadovaujami, greitai kibo į darbą.

Į pagalbą atskubėjo ir žemės ūkio bendrovės "Merkys" vadovas Valerijonas Jusionis. Jis su nauju "Belarus" traktoriumi atvežė didelę, 10 tonų talpos cisterną, pilną vandens. Gaisrinėms mašinoms kurį laiką nereikėjo važiuoti prisipilti vandens.

Tačiau gaisro židinys atsirado ir ten, kur negalėjo privažiuoti gaisrinės mašinos. Miškininkai su moto pjūklais padarė joms kelią.

Be to, buvo nutarta iškviesti Lietuvos kariuomenės oro pajėgų sraigtasparnį. Jis sėmė iš netoliese esančio Malavio ežero vandenį (iki 3 tonų) ir užpylė gaisro židinį.

Stebėti pratybų atvyko ir Trakų meras Vytautas Petkevičius ir savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnyla.

Pratyboms vadovavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas V.Kurkulis ir Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis.

 

*  *  *

Jaunajai kartai – apie aplinką ir paskatas ją saugoti

 

 Viena pagrindinių neseniai pasirodžiusio „Europos dienoraščio“ 2007-2008 m. serijos leidinio „Pasirink protingai“, skirto jaunajai vartotojų kartai, temų – aplinkosauga. Europoje gyvenantis žmogus, kaip rašoma šioje knygelėje, sunaudoja maždaug dešimt kartų daugiau iškastinio kuro ir elektros energijos nei besivystančių šalių gyventojas, o šiukšlių išmeta du tris kartus daugiau. Europiečiai su gamtos ištekliais elgiasi lyg turtuoliai, kurie iššvaisto visą turtą ir nieko nepalieka vaikams. Todėl itin svarbu, kad tausoti šiuos išteklius jaunajai kartai taptų poreikiu ir įpročiu.
Leidinys „Pasirink protingai“ patrauklia forma, paprasta ir aiškia kalba supažindina su dabartinėmis Europos ir pasaulio aplinkos apsaugos problemomis, klimato kaita bei jos padariniais, ateityje laukiančiais iššūkiais, nusako darnaus vystymosi principų esmę. Vyresniųjų klasių moksleiviai, kuriems ir skirta ši knygelė, skatinami savo kasdieniais poelgiais tausoti gamtos išteklius, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį ir pan.
Pedagogams skirtas tos pačios serijos leidinys „Mokytojo vadovas“ pataria, kaip rengti užsiėmimus su moksleiviais aplinkosaugos temomis. Rekomenduojami pokalbiai apie energijos taupymą, klimato kaitą, atliekų tvarkymą ir rūšiavimą, pateikiami praktinių užduočių pavyzdžiai.


AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 07 04

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"