Paieška Pasaulio muziejai: beprotybė ar išmonė?

Pasaulio muziejai: beprotybė ar išmonė? 

 

Tikslaus muziejų skaičiaus pasaulyje nežino niekas. Netgi UNESCO, globojanti kultūrą ir švietimą, negali nurodyti jokių konkrečių duomenų. Esama Velnių, Raganų, Agurkų, Veltinių muziejų... Veikia muziejai, skirti literatūriniams herojams (tokiems, kaip Šerlokas Holmsas arba Don Kichotas), nacionaliniams patiekalams ir gėrimams (vien tik Alaus muziejų Europoje ne mažiau kaip dešimt). Daugelis šių įstaigų plačiajai publikai gali pasirodyti keisti, bet yra ir tokių, kurių kitaip kaip kvailais (ar bent jau keistais) nepavadinsi. Kartais dėl to, kam jie skirti, o kartais dėl to, kaip įrengtos jų ekspozicijos.

 

Tiranozauras Nojaus laive

 

Nuo šių metų JAV Kentukio valstijos Peterburgo miestelyje, iki to laiko niekuo neišsiskyrusiame, atsirado sava įžymybė – Sutvėrimo muziejus. Projektas, kainavęs 27 mln. dolerių, jo rengėjų, religinės organizacijos „Answers in Genesis“ („Būties atsakymai“) sumanymu turi duoti atkirtį Darvino evoliucijos teorijai.

Muziejus, kurio devizas – „Ruoškis tikėjimui!“, įrengtas pagal tradicinių gamtos istorijos muziejų pavyzdį. Didžiulės dioramos („Adomas ir Ieva prie pažinimo medžio“, „Martinas Liuteris, raginantis bažnyčią sugrįžti prie ištakų“ ir kt.), judančios dinozaurų ir greta jų bežaidžiančių vaikų figūros (pasak muziejaus įkūrėjų versijos, dinozaurai ir žmonės drauge laimingai gyveno prieštvaniniais laikais), 52 vaizdajuostės, kurias galima peržiūrėti milžiniškuose ekranuose, ir, pagaliau, gausybė veikiančių modelių bei Nojaus laivo fragmentas... Į Nojaus laivą žengia gelbstimi nuo būsimo potvynio gyvūnai. Jų išsilaipinimą galima stebėti iš specialios salės su kėdėmis, imituojančiomis vibraciją potvynio pradžioje. Visą šią ekspoziciją sukūrė vienas žmogus – projekto meno vadovas Patrikas Maršas, ilgą laiką dirbęs kino studijoje.

Daugelį lankytojų glumina dinozaurų ir žmonių kaimynystė, juolab, kad Biblijoje diznozaurai niekada neminimi. Kitus šokiruoja natūralistinės scenos, vaizduojančios, pavyzdžiui, Ievos sutvėrimą iš Adomo šonkaulio. Treti jaučiasi ne itin patogiai, kai jiems rimtai kalbama apie tai, kad chameleonai keičia savo spalvą ne todėl, kad tai jiems padeda išgyventi, o tik norėdami parodyti savo nuotaikas. Ne visiems lankytojams patinka ekspozicijos noras įkyriai piršti savo ideologines nuostatas. Štai vienoje iš salių vaizdžiai pademonstruota, kas nutinka žmonėms, kai jie atsisako tikėti Žemės kūrimo versija. Milžiniškas sviedinys užkrenta ant mūsų planetos ir atsitrenkia į namą, kuriame susitelkusios visos dabarties ydos. Ypač krinta į akis vaikas, sėdintis prie kompiuterio. Parašas skelbia: jis, girdi, žiūrįs pornografinius atvaizdus.

Spauda į muziejaus atidarymą reagavo vienareikšmiškai: išvadino jį vos ne pačiu kvailiausiu muziejumi pasaulyje. Ir ne vien todėl, kad straipsnių autoriai visi kaip vienas laikytųsi evoliucijos teorijos. „Demonstravimas, jog būtina tikėti visais bibliniais tekstais, skeptiko neįtikins, o tikinčiajam visai nereikalingas, - sako žurnalistai. – Visas projektas neturi prasmės, iš kokios pusės bepažvelgtum“.

 

Mokinys elektros kėdėje

 

Vienas iš pačių šiurpiausių JAV muziejų yra Techaso valstijos Hantsvilio mieste. Tai – Kalėjimo muziejus. Tokio pobūdžio muziejų pasaulyje esama keletas šimtų, bet „techasinis“ smarkiai išsiskiria iš visų. Juk jis skirtas tik vienai kalėjimo būties pusei – buvimui mirtininkų kameroje ir mirties nuosprendžio vykdymui. Beje, vadovaujantis išimtinai savo darbą mylinčio budelio požiūriu, kitaip, beje, ir negali būti, juk muziejaus direktorius Džimas Viletas – pats buvęs budelis. Ne paprastas, suprantama, o vyriausiasis. Techaso pataisos įstaigų valdyboje Džimas išdirbo per 30 metų. Paskutiniuosius trejus iš jų – Hantsvilio kalėjimo viršininku (tai – svarbiausias valstijos kalėjimas, kuriame vykdomos mirties bausmės). Taigi betarpiškas dalyvavimas baudžiant buvo vos ne pagrindiniu Vileto užsiėmimu. Jis dalyvavo įvykdant 89 mirties nuosprendžius – tai rekordas tarp dabar gyvenančių JAV žmonių.

Suprantama, muziejuje surinkta ir nemaža įprastų tokioms vietoms eksponatų: kalėjimų tatuiruočių kolekcijos, nuteistųjų darbo peiliai ir kiti dirbiniai. Ekspozicijoje gausu antrankių ir uniformų, kuriomis mirtininkai aprengiami prieš bausmės vykdymą. Bet eksponatas numeris vienas, žinoma, yra tikra elektros kėdė. Ji naudota nuo 1924 metų iki 1964 metų ir nužudė 361 žmogų. Joje galima pasėdėti ir, pasak muziejaus direktoriaus, ji ypač populiari tarp šeimyninių porų su vaikais ir moksleivių, su mokytojais organizuotai ateinančių į muziejų. Dar vienas populiarus eksponatas – tiksli mirtininko kameros kopija. Bet kuris ekskursantas viso labo už tris dolerius gali būti perrengtas mirtininko uniforma ir uždarytas į kamerą. Jis dar gauna nemokamą fotografiją

Su šiais atrakcionais savo populiarumu rungiasi muziejaus krautuvėlė, už kurios kasos aparato paprastai tūno pats direktorius. Čia galima įsigyti autentiškų kepuraičių su mirtininko ar kalėjimo prižiūrėtojo skiriamaisiais ženklais, raktų pakabukų su muziejaus logotipais, taip pat pačių mirtininkų pagamintų suvenyrų – nuo gražių sagtelių diržams su Techaso simbolika iki ištaigingų odinių futliarų antrankiams.

 

Vyriškasis pasididžiavimas kraštotyros muziejuje

 

Islandija turi kuo patraukti turistus. Be garsiųjų geizerių, Islandijos Husaviko mieste čia dar gyvuoja garsus visoje šalyje ir už jos ribų falų muziejus. Tai – vienintelė pasaulyje kultūrinė įstaiga, skirta išimtinai žinduolių patinų lyties organams demonstruoti. Muziejus greičiau patraukia savo tematika, nes pati ekspozicija išdėstyta gana tradiciškai ir yra panaši į paties paprasčiausio kraštotyros muziejaus ekspoziciją. Peniai iškabinti ant sienų kaip muziejiniai trofėjai arba uždaryti stiklainiuose su formaldehidu. Galų gale, muziejus buvo sugalvotas kaip žinduolių, gyvenančių Islandijos saloje, penių muziejus. Bet, didėjant eksponatų skaičiui ir augant muziejaus populiarumui, ekspozicijos rėmai išsiplėtė.

Prie 40 garsių žinduolių, gyvenančių saloje, penių prisidėjo jūrinė ekspozicija, o taip pat istorijos apie tai, kaip šie daikčiukai panaudojami buityje. Pavyzdžiui, jaučių falus islandai tradiciškai naudoja kaip vytinių dalį, o rūkytus arklių falus – maistui. Be to, ekspozicijoje yra pateikti islandų dailininkų darbų originalai ir įžymių užsieniečių darbų kopijos bei gana populiarių folkloro personažų (elfų, trolių, jūros pabaisų) vaisingumo organų atvaizdai. Iš viso muziejuje dabar esama beveik 250 eksponatų. Kolekcijos pasididžiavimas – mėlynojo banginio falas. Jis siekia kelis metrus ilgio.

Iki šiol lieka neišspręsta tik viena problema. Kolekcijoje nesama paties pagrindinio Islandijos žinduolio – homo sapiens – penio. Bet visai neseniai muziejaus direktorius Sigurdas Hjartarsonas paskelbė, jog kada nors kolekcija taps pilna. Išsyk du vyrai – islandas Palas Arasonas ir vokietis Peteris Kristmanas – nusprendė paaukoti savo organus muziejui. Greičiausiai į ekspoziciją pateks pono Arasono kūno dalis. Pirma, jis islandas, o antra, 41–erių metų vokiečių fotografas net daugiau kaip 40 metų jaunesnis už savo konkurentą islandą.

 

Spygliuotoji viela – amerikiečių istorijos pagrindas

 

Kanzaso spygliuotosios vielos muziejus buvo sukurtas 1966 metais. Pasaulyje esama daugybės muziejų, skirtų vienam ar kitam išradimui, tačiau vargu ar kuris nors iš jų susilygins su Kanzaso spygliuotos vielos muziejumi, kurio įkūrėjai ketina įtikinti kiekvieną, kas jame pabuvos, jog būtent spygliuotoji viela „įrėmino“ Jungtines Valstijas. „Yra žmogus, ko gero, ne pats žinomiausias, bet nepaprastai reiškimingas. Tiek reikšmingas, kad, ko gero, be jo Laukiniai Vakarai visiems laikams būtų likę laukiniais. Šis žmogus buvo buhalteris, bankininkas, verslininkas ir fermeris. Jis netgi buvo... šerifas... Bet pasaulis jį įsiminė dėl vieno iš pirmųjų jo išradimų. Jo vardas – Džozefas Giddenas, išradėjas, pakeitęs Viduriniųjų Vakarų persikėlėlių gyvenimo stilių“, - taip muziejuje kalbama apie žmogų, kuris 1874 metais sugalvojo ir užpatentavo vielinio aptvaro tipą, kur buvo pritaikyta tai, kas dabar vadinama spygliuota viela. „Pigiau už purvą, patikimiau už plieną“, - su tokiu devizu buvo pardavinėjamas išradimas, davęs pradžią gausiems milijardiniams gamintojų pelnams.

Muziejaus ekspozicijoje – per 2000 unikalių spygliuotos vielos pavyzdžių iš visų JAV kampelių, o taip pat ir iš užsienio. Atskiros ekspozicijos pasakoja apie tai, kaip spygliuotoji viela padėjo vystytis amerikiečių (ir pasaulinei, suprantama, pramonei), kaip ji laimėdavo karus, tarp jų ir abu pasaulinius, ir, pagaliau, kaip ji skatino meno vystymąsi.

Didysis Giddeno išradimas turi įtaką ne tik žmonėms, bet ir kitiems žemės gyventojams. Muziejuje saugomas įdomus eksponatas – varnalizdis, vieno geležinkelininko aptiktas netoli nuo plieno kelių augančiame medyje. Jis beveik visas suvytas iš spygliuotos vielos.

„Muziejus geras. Tik po ekspozicijos apžiūrėjimo lieka vienas klausimas: kodėl, nežiūrint į spygliuotos vielos egzistavimą, būta Perl Harboro ir Džono Kenedžio nužudymo?“ – šitaip pakomentavo savo ėjimą į muziejų vienas iš britų žurnalistų.

 

Šiukšlynas – meno galerijoje

 

Abreviatūrą MOMA – Museum of Modern Art – žino bet kuris meno žinovas. Niujorko šiulaikinio meno muziejus – vienas iš įspūdingiausių panašios rūšies įstaigų pasaulyje. Kur kas mažiau žinoma kita abreviatūra MOBA – Museum of Bad Art. Tai – Blogojo meno muziejus, įsikūręs JAV, Bostone.

Pirmuoju muziejaus eksponatu yra vadinamas nežinomojo dailininko paveikslas „Liusi gėlėtame lauke“, kuris dabar vadinamas ne kitaip, kaip MOBA „Mona Liza“. Paveikslą šiukšlyne aptiko amerikietis buhalteris Skotas Vilsonas, kuriam jis pasirodė toks pasibaisėtinas, kad jis nusprendė pakviesti savo draugus žvilgtelėti į šią baisenybę. Būtent to improvizuoto demonstravimo metu Vilsonui ir kilo idėja sukurti muziejų tokių kūrinių, kurie būtų „pernelyg siaubingi, kad juos galima būtų ignoruoti“.

Muziejus buvo įsteigtas 1993 metais buhalterio Vilsono namuose, o jau po dvejų metų jis gavo savas patalpas, įgydamas privačios meno galerijos statusą. Šiuo metu muziejaus kolekcijoje sukaupta per 250 pasibaisėtinų portretų, peizažų ir skulptūrų. Ekspozicijos periodiškai atnaujinamos.

Jeigu visa tai prasidėjo kaip nekaltas buhalterio pokštas, tai dabar MOBA – gana rimta įstaiga. Muziejus leidžia knygas, kviečiasi garsius menotyrininkus vienam ar kitam kūriniui įvertinti. „Vadinti šio muziejaus veiklą beprotiška nekyla mintis. Atėjus čia visada pagerėja nuotaika. Įsitikini, kad esi pasaulyje ne vienas nevykėlis“, - sako dažnas lankytojas.

Parengė Kostas JANKUS

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"