Paieška R.Masilevičius: sėkmė - mobilumas ir geros darbo sąlygos

Sėkmė: mobilumas ir geros darbo sąlygos

Žurnalisto Vytauto LEŠČINSKO pokalbis su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi Rolandu

MASILEVIČIUMI.

 

Jau beveik penkerius metus einate Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas. Per tą laiką departamento veikloje įvyko nemaža pokyčių. Kokie iš tų pokyčių, Jūsų nuomone, yra svarbiausi?

 

Manyčiau, nemenkai pagerėjo mūsų darbuotojų darbo sąlygos. Iš esmės visų departamento aplinkos apsaugos agentūrų patalpos renovuotos, aprūpintos naujais baldais, naujais kompiuteriais, naujomis transporto priemonėmis. Be abejo, tai yra teisinga Aplinkos ministerijos pozicija, nes žmogų išlaikyti su dabartine valstybės tarnautojo alga, nesudarant gerų darbo sąlygų būtų gana sudėtinga. Teko kalbėtis su inspektoriais apie tai, kodėl, pavyzdžiui, Vilniaus mieste, gaudami į rankas tik po tūkstantį du šimtus litų, jie dirba. Sako: kitur tokių darbo sąlygų gal dar nėra... Kitas dalykas – teisinė bazė, darbo tvarka. Juk ir iš šalies žiūrint atrodo neteisinga, jog savaitgalį inspektorius negali ilsėtis, o turi dirbti, budėti. Tuo labiau, kad Darbo kodekse įtvirtinta tvarka, pagal kurią visi dirbantys žmonės turi teisę į poilsį po darbo. Reikia ir visuomenę pratinti, kad išeiginėmis dienomis ir aplinkosaugos klausimais, jei tai neatidėliotina, kreiptųsi į specialiąsias tarnybas, į policiją, kuri dirba visą parą ir renka informaciją apie įvairius pažeidimus, kitus įvykius. Mes kol kas negalime iš inspektorių reikalauti, kad jie bet kuriuo paros metu būtų pasirengę vykdyti vienokius ar kitokius pavedimus. Tai pagaliau ir moralės požiūriu yra nepageidautina.

 

Atrodo, esama tam tikrų poslinkių ir šioje srityje?

 

Štai pavyko pasiekti, kad Aplinkos ministerija skirtų šiek tiek daugiau lėšų darbuotojų algoms. Jau inspektorių papildomas triūsas įvertinamas mokant atitinkamus priedus už nakties darbą, už darbą savaitgaliais, taigi – pagal Darbo kodekso reikalavimus. Tad ir darbuotojų nuotaika visai kitokia, kai jie žino, kad už papildomą darbą bus atlyginta.

Mūsų departamento veikloje išryškėja iš esmės visos aplinkosaugos problemos. Daliai tų problemų pavyksta užkirsti kelią teikiant siūlymus ministerijai dėl teisės aktų tobulinimo. O norint parengti racionalius siūlymus tenka daug dirbti, analizuoti įvairias situacijas, galimus vienokių ar kitokių sprendimų padarinius. Ir mums tenka priimti daugybę sprendimų. Sunku tikėtis, žinoma, kad tie visi sprendimai, kurių per dieną tenka padaryti nuo dvidešimt iki penkiasdešimt, būtų šimtu procentų teisingi. Nemanau, kad šiuo atžvilgiu esti kokių piktnaudžiavimų, bet žmogus kartais gali suklysti. Juk ir darbo krūvis didelis, tad pasitaiko spragų, kurios po tam tikro laiko išryškėja. Bet atsižvelgus į tai, galima priimti racionalesnį sprendimą ir klaidą ištaisyti.

 

Inspektoriams, žinoma, labai svarbu geros transporto priemonės...

 

Džiugu, kad galime skirti didesnį dėmesį įmonėms kontroliuoti. Neseniai gauta naujų automobilių, su specialia mėginių paėmimo įranga. Tai leidžia efektyviau vykdyti aplinkosauginę kontrolę įmonėse. Turėtume šiais metais ir gana gerai susitvarkyti su taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimų išdavimu. Kai kurios įmonės nubaustos už pavėluotą dokumentų tvarkymą. Manau, kad departamente suformuota komanda gana profesionaliai nagrinėja pateiktą dokumentaciją ir sugeba laiku išduoti leidimus.

 

Į departamento darbuotojų kolektyvą tikriausiai ateina nemaža naujų, neprityrusių žmonių. Ar dėl to nekyla problemų?

 

Mūsų darbuotojų kolektyvas taip pat atjaunėjo. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto agentūroje apie aštuoniasdešimt procentų inspektorių – nauji žmonės. Žinoma, jiems trūksta patirties ir galimų klaidų tikimybė yra didesnė. Tačiau jie turi norą viskuo domėtis, reikšti iniciatyvą, o tai - svarbu... Yra nemaža ir kasdienio rutininio darbo, kurį privalu daryti, bet didesnė tikimybė, jog būsi pastebėtas, kai darai ką nors savo iniciatyva, kai pradėtą darbą nudirbi iki galo. Turime pakankamai platų interneto tinklą, kuriame matyti visas mūsų darbas, skelbiami visi departamento įvykiai. Tai, manau, padeda kurti palankią atmosferą darbo kolektyve. Žinoma, visada norime, kad būtų geriau, kad turėtume daugiau naujų idėjų, naujų planų, bet jiems atsirasti bei įgyvendinti reikia tam tikro laiko.

 

Aplinkosaugininkams dažnai tenka susidurti su įvairiais pažeidimais. Kokia taktika, Jūsų nuomone, yra efektyviausia siekiant mažinti jų skaičių?

 

Nereikėtų manyti, jog aplinkos apsaugos kokybę atspindi pažeidimų skaičius ir baudos. Šiemet buvo nemaža patikrinimų, konkrečiai identifikuojant tam tikrą problemą – tepalų tvarkymą autoservisuose. Taikomos įvairios poveikio priemonės. Pavyzdžiui, įmonės perspėjamos, kad reikia tvarkyti atliekas, o paskui surengiama prevencinė akcija: inspektoriai lankosi tose įmonėse, kuriose buvo aptikta taršos bei netvarkos. Jei situacija nepagerėja, įmonės administracijai skiriamos baudos. Ir pasakyčiau, kad Vilniaus mieste baudų skaičius yra padidėjęs. Bet didinti baudų skaičių nėra mūsų tikslas. Svarbiausia, manau, įtikinti įmonių vadovus, kad būtina tinkamai tvarkyti atliekas. Tad pirmiausia jie įspėjami, o jei tenka bausti, tai daroma būtinai paviešinant nusižengimą, informuojant kitus, potencialius pažeidėjus apie tai, jog jau yra nubaustų. Ir paprastai, kai patikrinimą atliekame antrą kartą, didžioji dauguma įspėtųjų būna susitvarkę. Šiuo metu planuojame įvairių patikrinimų statybvietėse; taip pat buvo informuota Statybų asociacija, priminta, kokie yra aplinkosaugos reikalavimai, perspėta, kad bus tikrinama viešai. Aišku, jei nėra noro tvarkytis, tada – neišvengiama administracinė bauda. Bet norėčiau pabrėžti, kad pirmiausia stengiamės ne bausti, bet kuo geriau informuoti, suteikti sąlygas pasitaisyti, susitvarkyti. Tikrai niekam nereikalingas didesnis baudų skaičius, bet siekiame, kad atliekos būtų tvarkomos, kad būtų laikomasi aplinkosaugos taisyklių. Tai yra mūsų svarbiausias uždavinys.

 

Šalčininkų rajono visuomenė, o ypač Jašiūnų gyventojai, itin neigiamai vertino UAB “Polivektris” veiklą, nors toji veikla ir susieta su aplinkosauga (perdirbamos atliekos).

Kaip vertinate tą situaciją, ar tokių situacijų pastaruoju metu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente būta ir daugiau?

 

Šiuo metu vis daugiau visuomenei skiriant dėmesio į savo gyvenamąją aplinką ir aplinkosauginius klausimus, panašios situacijos nėra retenybė. Manau, jog pagrindinė priežastis, sukėlusi vietinės bendruomenės nepasitenkinimą, buvo įmonės požiūris į kaimynus - noras slėpti informaciją, klaidingų duomenų pateikimas. Kaip parodė įmonės kompleksinis patikrinimas, UAB „Polivektris“ yra kai kurių neatitikimų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Už tai bendrovės vadovai atsakys administracine tvarka, taip pat bus įpareigoti pašalinti pažeidimus. 

Pagrindinį konfliktą iššaukė UAB „Polivektris“ pradėti naujos gamybos linijos bandymo darbai - neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Šiuo atveju gyventojai kelia pagrįstas pretenzijas: sužinoti išsamią ir teisingą informaciją apie galimą neigiamą poveikį. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros dar nėra baigtos ir nėra priimtas galutinis sprendimas dėl naujos veiklos leistinumo. Tikiuosi, kad būtent šiame etape pavyks rasti kompromisą ir užtikrinti, kad Jašiūnų gyventojams ir aplinkai bendrovės „Polivektris“ veikla nekenktų.

 

Ar kyla problemų dėl darbuotojų kvalifikacijos, profesionalumo? Kaip sprendžiami jų specializacijos klausimai?

 

Manyčiau, mūsų inspektorių darbo specifika kaip tik verčia juos labiau specializuotis. Tikiuosi, kad ateityje dauguma mūsų pareigūnų turėtų būti specializuoti, suformuotos specializuotos komandos. Jau ir dabar yra keletas pareigūnų, kuriems netrūksta žinių, patirties, tad ir patikrinimai vyksta daug greičiau, racionaliau. Šiuo metu turint gerų transporto priemonių, taigi padidėjus inspektorių mobilumui, po departamento teritoriją judėti nėra sudėtinga, o patikrinimo kokybė – geresnė. Be to, svarbu, kad profesionaliai atliktas patikrinimas nesukelia bereikalingo rezonanso įmonėse. Mat kai inspektorius profesionaliai, dalykiškai praneša apie pastebėtas problemas ir kvalifikuotai pataria, kaip trūkumus šalinti, pakyla jo prestižas. Taigi, jei inspektorius bus savo darbo srities žinovas, be abejonės, jis pasieks ir daug geresnį rezultatą. Taip pat norėčiau pasidžiaugti, kad Aplinkos ministerija skyrė papildomų etatų ir taikoma praktika, priimant aukštąjį mokslą bebaigiančius studentus, kuriems sudaromos sąlygos bedirbant įgyti bakalauro ar magistro laipsnį. Tiesa, kol kas šie būsimieji specialistai atlieka tik pagalbinį darbą. Bet tai yra rezervas, kuris esant darbuotojų kaitai padės išspręsti pareigūnų trūkumo problemą. Juk tie naujieji pagalbininkai greitai įgyja tam tikrą supratimą apie aplinkosaugininko darbą. Taigi galės tapti tikrais inspektoriais.

 

Dėkoju už pokalbį.


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"