Paieška Ką atneša vasaros lietus

Ką atneša vasaros lietus

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Lietus vasarą, tuo labiau – liepos mėnesį yra visada laukiamas. Labai dažnai jo taip trūksta, kad lyguminiuose šalies regionuose, molingose žemumose ir smėlėtoje Dzūkijoje pakvimpa sausra. Parudavę ir nuvytę augalai, pageltusios pievos ir suskeldėjusi žemė, laukuose prarastas derlius - įprasti tokių metų vaizdai. Keletą pastarųjų metų sausra siautė šiauriniuose Lietuvos pakraščiuose, todėl bet koks lietus ten būtų buvęs sutiktas su dideliu džiaugsmu.

Jau kuris laikas Lietuvoje lyja. Beveik visur per dieną–kitą iškrito mėnesio ar dviejų mėnesių kritulių norma. Lietus pateikė nelauktų siurprizų žmonėms, nes sutapo su Vilniuje ir Kaune vykusiais Dainų šventės reginiais bei Kernavėje vykusiomis gyvosios archeologijos dienomis. Dėl lietaus teko keisti Dainų šventės programą, atsisakyti eisenos iš Vilniaus Katedros aikštės į Vingio parką. Kernavėje nesulaukta tiek lankytojų, kiek tikėtasi.

Po lietaus vanduo nespėjo garmėti į upes, tad patvino dirvos, pievos, bulvių ir pasėlių laukai. Visi prisiminėm  prieš dvejus metus buvusį potvynį, kai upės išsiveržė iš krantų, užsėmė laukus ir sodybas.

Manoma, kad šiemet tokių potvynių nesulauksime. Nors -  vandens dar gausu laukuose, pievose, o ypač miškuose, pelkėse. Jis vis tebeplūsta į upes, ir tikras jo kiekis bus matomas dar po keleto dienų. Įdomu tai, kad dirvožemis taip pat gerokai įmirkęs, ko vasarą paprastai nebūna. Be jokios abejonės, drėgmės perteklius vasaros vidury yra labai geras dalykas, nes greitai pamatome jo tikrąsias galias.

Nors mūsų gamtoje dėl sausros neišnyks jokia rūšis, tačiau kiekviena sausra gerokai nualina populiacijas. Drėgmės perteklius ar bent jau pakankamas jos kiekis paskatina daugelio grybų, augalų augimą, kai kurių gyvūnų populiacijų staigų gausėjimą. Kadangi gamtoje viskas susieta ekologiniais ryšiais, bet kurios rūšies gausėjimas skatina ir kitų (ypač jos individais besimaitinančių) organizmų aktyvumą. Prieš porą metų tokius pavyzdžius teko regėti pievose prie ištvinusio Merkio. Prie Paluknio gyvenvietės esančiose pievose telkšojo seklios, lengvai sušylančos balos. Dėl derlingo paviršinio dirvos sluoksnio, pūvančių medžiagų ir saulės jos beregint tapo tikra gyvybės oaze. Labai greitai vanduo čia buvo tirštas nuo uodų lervučių. Jomis maitintis suskrido tilvikai – tikučiai, perkūno oželiai, gaidukai, griciukai, pempės bei keleto rūšių antys. Visa tai truko apie tris savaites, daugumą uodų lervučių sulesė paukščiai, kitos žuvo išdžiūvus baloms. Šis pavyzdys dar kartą parodė, kad gamtoje bet koks pasikeitimas gali būti naudingas.

Ar lietus kuo nors pakenkė paukščiams, žvėrims? Matyt, jokių neigiamų poveikio faktų negalėtume rasti. Tačiau daugeliui gyvūnų padaugėjo maisto. Vasaros viduryje peri (paprastai antrąsias savo vadas) nedidelė dalis paukščių, tad šiuo metu lietus gali būti svarbus tik atvirai perintiems strazdams, kikiliams, liepsnelėmis. Visi kiti, bent jau zylės, musinukės, devynbalsės, moka apsaugoti lizde gulinčius  kiaušinius ir jauniklius. Antra vertus, esant drėgniems orams, jiems maisto yra pakankamai.

Orams atvėsus, vabzdžiai gali pasislėpti po medžių ar žolių lapais, plyšiuose ir laukti šilumos. Kai kurie vabzdžiai,  ypač vabalai, maitinasi ir skraido net tokiu oru. Švystelėjus saulei, vabzdžiai kyla į orą, skuba šildytis. Tokiu metu pasirodo jauni, neseniai išsiritę vabzdžiai.

Ištisiniai lietūs baigiasi, gamtoje vėl viskas paklūsta liepos vidurio ritmui. Atrodo, kad nieko neįprasta neįvyko, kad viskas gamtoje yra taip, kaip ir turėtų būti.         

 


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"