Paieška ...ir patapo „vaikiukų“ draugas daktaru...

...ir patapo „vaikiukų“ draugas daktaru...

Henrikas Ostrauskui mokslinę disertaciją apgynus

Vacys PAULAUSKAS

 Henrikas Ostrauskas - laboratorijoje

Kai pirmą kartą pravėriau anuometinių Respublikinių pionierių ir moksleivių rūmų (RPMR) Gamtininkų skyriaus duris, jame dirbo tik trys žmonės. Vienas etatas buvo neužimtas. Su vaikais dirbo keli būrelių vadovai antraeilininkai, stovėjo vienas tuščias akvariumas, o narvelyje čirškavo vieniša banguotoji papūgėlė.

Pamažu kai kas keitėsi. Atsirado visas akvariumų „ūkis“, išsinuomoti du ežerai, nupirktos irklinės valtys. Paukščių atsirado kur kas daugiau. Vaikams pradėjus boginti įvairiausius gyvūnėlius, teko įkurti gyvūnų kampelį. RPMR persikėlus į naujas patalpas, Gamtininkų skyriuje keturių žmonių jau nebeužteko, reikėjo naujų darbuotojų. Zoologijos kabinete tada pradėjo dirbti ir Henrikas Ostrauskas. Tuo metu RPMR jau vadinosi Respublikiniais moksleivių rūmais (dar vėliau – Lietuvos vaikų ir jaunimo centru – LVJC).

 

Talentingas pedagogas

 

Dešimt metų su mieluoju Henriku dirbome kartu ir greta. Ir visada žavėjausi to žmogaus tolerancija, pedagoginiais gebėjimais, darbštumu. Vadovaujant Zoologijos kabinetui gyvūnų kampelis pasipildė naujais gyventojais. Iš jų – ir beždžionėle, kuri tik vieną Henriką tepripažino šeimininku. O šis paprasčiausiai tuo laikotarpiu nuoširdžiai dirbo su jaunaisiais entomologais, skatino vaikus pažinti gamtą. Vasarai atėjus, žiūrėk, tuoj organizuojamos išvykos prie Vepriškių ežerų. Neatsitiktinai jaunieji gamtininkai tuomet dalyvaudavo ir įvairiose mokslinėse konferencijose. Pranešimus gerai įvertinus, Henrikas pasirūpindavo, kad visa tai išeitų atskiru leidiniu. Henrikas taipogi tada nuoširdžiai dalyvavo atkurtos Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus veikloje, ne kartą ieškodamas gyvūnėliams naujus šeimininkus. Henriką vaikai tada labai pripažino ir mylėjo. Net tie, kuriuos vadino sunkiai auklėjamais. Mat LVJC ne vienerius metus laimėjo Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų konkursą ir gavo lėšų savam projektui įgyvendinti.

Tačiau vėliau LVJC visų vaikų būrelių lankymas buvo susietas su mokestėliais, teko su Henriku motyvuotai tam priešintis, tačiau kam rūpi mažųjų šalies piliečių likimas... Tuo labiau – gamtininkų... Pamažu visi 18 darbuotojų-gamtininkų bei 400 LVJC lankiusių jaunųjų gamtos bičiulių buvo išguiti iš to centro. Gamtininkai yra tokie - biudžetinei įstaigai lėšų uždirbti nesugebėjo.

Tačiau ir po to Henrikas liko ištikimas entomologijai.

...Nugirdus, jog Vilniaus universiteto Ekologijos institute viešame šio universiteto Zoologijos mokslo krypties tarybos posėdyje Henrikas gins (eksternu)  daktaro disertacija, nenustebau. Tik pradžiugau.

 

Aktuali tema

 

Tarybos posėdį pradeda prof. dr. Sigitas Podėnas. Stebiu savo buvusį kolegą Henriką. Nepasikeitęs, pasitikintis savimi. Darbas „Karantininių ir jų buveinėse sutinkamų vabzdžių rūšių būklė bei paplitimas Lietuvoje“ niekam kokių didesnių abejonių dėl savosios mokslinės vertės nė nekelia.

Neatsitiktinai disertacijos įvade rašoma: „Svarbios ekonominiu požiūriu vabzdžių rūšys dėl tarptautinės prekybos gali būti įvežamos ar išvežamos su augalais bei augaliniais produktais. (...) Labai aktualu tinkamai organizuoti karantininių vabzdžių paiešką ir diagnostiką tiek įvežamuose augaluose bei augaliniuose produktuose, tiek ir Lietuvos agrosistemose, kad būtų laiku pritaikytos fitosanitarinės priemonės.“

Apibūdindamas savo mokslinio darbo reikšmę disertantas teigia: „Įvežamuose į Lietuvą augaluose ir augaliniuose produktuose nustatytos 7 karantininės rūšys; Lietuvos agrosistemose – 5. Įvežamuose augaluose ir augalų produktuose neregistruota 10 karantininių rūšių, kurių tikslingai ieškota. Patikslintos žinios apie 12 buvusių labai retų ir retų Lietuvoje rūšių paplitimą, papildytos žinios apie 24 labai retų ir 32 retų Lietuvoje rūšių paplitimą.“

Akivaizdi ir praktinė disertacijos reikšmė: parengtos šiltnamių tvarkymo rekomendacijos kultūrinių augalų augintojams ir žemės ūkio specialistams, padedančios kontroliuoti karantininių rūšių paplitimą. (Vabzdžiai rinkti 1997-2003 metais įvežamuose augaluose ir augaliniuose produktuose, Lietuvos agrosistemose... Išanalizuotas 2271 mėginys.)

Henriko Ostrausko mokslinio darbo rezultatai skelbti dešimtyje mokslinių straipsnių. Tarptautinėse konferencijose bei simpoziumuose perskaityti 8 pranešimai.

Mokslinio darbo autorius konstatavo, jog Lietuvos augalinių produktų sandėliuose aptikta 5 būrių, 15 šeimų, 21 rūšies vabzdžių. Iš jų – 10 rūšių kenkėjų, kurie aptikti 32 proc. tirtųjų sandėlių. Tiesa, karantininiai vabalai Lietuvos augalinių produktų sandėliuose doktoranto neaptikti. Tačiau jis konstatavo, jog „Lietuvos soduose ir kituose įvairios paskirties želdynuose registruoti dviejų karantininių drugių pavieniai individai.“

Liktų konstatuoti, jog daug informacijos (mokslo pasaulio bei praktikos atstovams) teikiantis naujasis mokslinis darbas, apimantis 173 rankraščio puslapius, tikrai negulės lentynoje. (Su šiuo savitu ir įdomiu darbu galima susipažinti Vilniaus universiteto Ekologijos instituto bibliotekoje.)

... Pasveikinęs buvusį kolegą tapus biomedicinos mokslų (zoologijos) daktaru, po kurio laiko aplankiau jį darbovietėje. Tačiau apie tai – kitame rašinyje.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"