Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. liepos 16-22 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. liepos 16-22 d.

 

Liepos 16-17 d. Briuselyje vykusiame Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdyje, skirtame konferencijos „Aplinka Europai“ pasirengimui, dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Ligita Vaičiūnienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3536.

Liepos 16-17 d. Briuselyje vyko ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis dėl JT aplinkos bei darnaus vystymosi programų. Dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Jurga Bagdonaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3539.

Liepos 16-17 d. Varšuvoje vykusiame susitikime su Lenkijos regioninės plėtros ministerijos atstovais dalyvavo AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorė Viktorija Maceikaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3553.

Liepos 16-18 d. Lisabonoje (Portugalija) vyko ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės neformalus seminaras dėl klimato kaitos. Dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė ir Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija: Jurga Rabazauskaitė, tel. 266 3508.

Liepos 16-18 d. Briuselyje vyko EK Aplinkos direktorato ekspertų posėdis dėl šiltnamio dujų būvio ciklo vertinimo degalų sektoriuje. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Renata Gagienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3507.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

 

Liepos 17 d. – karščio rekordai


Liepos 17 dieną daugelyje rajonų oras įšilo iki 27-32 laipsnių, o kai kuriuose pietiniuose rajonuose net iki 34 laipsnių karščio.

Liepos orai šiemet permainingi - neseniai smarkiai lijo, upėse sparčiai kilo vandens lygis, o vakar karšto oro banga pasiekė pietinius Lietuvos rajonus, aukščiausia temperatūra dieną viršijo 30°C.

Tačiau jau liepos 18-ą tropinę kaitrą iš mūsų šalies išstumė šilta vidutinių platumų oro masė. Naktis dar bus tvanki, o diena labai šilta, tačiau jau ne karšta, oras įšils iki 22–27°C, trumpai palis, kai kur nugriaudės perkūnija. Iki savaitės pabaigos numatomi panašūs orai.

Šiemet - tai jau ne pirma karščio banga. Gegužės trečiąjį dešimtadienį Lietuvą pasiekęs subtropinis karštis pakėlė temperatūrą iki rekordinių: gegužės 21, 22, 25, 26, 30 dienomis kai kur, o 27 ir 28 dienomis daugelyje rajonų buvo viršyti iki tol buvę tų dienų absoliutūs temperatūros maksimumai.

Gegužės 26–28 dienomis temperatūra pakilo iki 28–32ºC ir buvo artima absoliučiam gegužės maksimumui.

Paskutinio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 17,7–20,5ºC (5–7º aukštesnė nei vidutinė daugiametė oro temperatūra). Tai šilčiausias gegužės trečiasis dešimtadienis nuo meteorologinių stebėjimų pradžios.

„Lietuvoje matomi aiškūs klimato kaitos požymiai, - sako Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas. - Dažnėja ekstremalios klimatinės sąlygos, karščio bangas keičia liūtys, praūžia galingi viesulai, matome vasaros laikotarpiui nebūdingus potvynius, o žiemos laikotarpiui – šiltus orus, kad net kartais ir grybai pradeda dygti.“

Tokie su klimato kaita, kurią labiausiai įtakoja žmonijos ūkine veikla, susiję reiškiniai daro žalą žemės ūkiui, gamtai, žmonių sveikatai. Štai pavyzdžiui, 2003 m. rugpjūčio pradžioje buvusios karščio bangos dienomis Paryžiuje (Prancūzija) gyventojų mirtingumas padidėjo iki 8 kartų.

Klimato pokyčiai - tai reiškinys, kurį, kaip teigia mokslininkai, sukėlė staigus ekonomikos augimas IX-XX amžiuje ir dėl to padidėjęs į atmosferą išmetamas šiltnamio dujų kiekis.

Lietuva stebi išmetamų šiltnamio dujų tendencijas, vertina klimato pokyčius bei stengiasi juos įtakoti kartu su visa pasaulio bendruomene. Sprendžiami klausimai, susiję su energijos efektyvumo didinimu, atsinaujinančių energijos išteklių platesniu naudojimu, energijos vartojimo intensyvinimu, šiltnamio dujų absorbentų plėtra ir kt.

Naujus iššūkius kelia Europos Sąjunga. Ji pagal vykdomas programas prieš klimato kaitą lyderiauja pasaulyje. ES taryba yra priėmusi sprendimą iki 2020 metų sumažinti ne mažiau kaip 20 procentų į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį lyginant su 1990 m. Lietuva taip pat turės apsispręsti dėl analogiškų tikslų.

Aplinkos ministerija primena, kad klimato pokyčių švelninimui įtakos turi ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos smulkmenos: be reikalo įjungta elektros lemputė, visą dieną veikiantis televizorius, kurio niekas nežiūri, važinėjimasis automobiliu be jokio tikslo ir pan.

Tokius iš pirmo žvilgsnio buitinius klausimus kai kurių valstybių visuomenės jau pradėjo spręsti. Pavyzdžiui, vokiečiai nusprendė pakeisti visas elektros lemputes į mažiau energijos vartojančias, švedai siekia naudoti tik atsinaujinančią energiją.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2007 07 17

 

Eglynuose – antroji žievėgraužio tipografo generacija

 

Šį pavasarį Miško sanitarinės apsaugos tarnyba įspėjo apie grėsmingą situaciją, susidariusią dėl gausių vėjavartų ir pagausėjusios žievėgraužio tipografo, plačiau žinoma kaip kinivarpa, populiacijos. 

Gegužės viduryje atšilęs oras buvo palankus kenkėjų skraidymui. Daug jų apsigyveno medžiuose. Šie vabzdžiai graužė takus medienoje ir dėjo kiaušinėlius.

Jau galima pastebėti išgraužas – rudus miltelius ant žemės - aplink eglių kamienus. Tokius medžius kuo skubiau reikia kirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti iš miško arba nužievinti pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Jokie kiti būdai jau nebegali efektyviai sumažinti šių agresyvių kenkėjų skaičiaus.

Prieš kelias savaites Lietuvoje vyravo smarkūs vėjai, kurie kur ne kur išvartė medžius, kurie gali tapti vabzdžių židiniu. Be to, Lietuvoje per vasarą išsivysto dvi žievėgraužio tipografo generacijos, todėl kenkėjų skraidymas ir eglių puolimas tęsis iki rudens. Užpultų eglių paieška bei skubus tvarkymas turi būti kasdieninis, kassavaitinis šios vasaros miškininkų ir miško savininkų darbas.

AM Visuomenės informavimo skyrius, 219 1855

2007 07 17

 

 

VAAI komisija: Žeimenos upės užterštumas neviršija leistinų normų

 

 Aplinkos ministerija pirmadienį gavo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) komisijos, kuri daugiau nei mėnesį tyrė Žeimenos upės vandens kokybę bei galimą taršą Švenčionėlių rajone, išvadas.

VAAI sudaryta komisija, kurioje dirbo Aplinkos apsaugos agentūros, VAAI, Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento specialistai, konstatavo, kad teiginiai apie padidėjusią Žeimenos upės taršą ir jos įtaką žuvų kritimui Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre Žeimenos filiale, nepasitvirtino. Nuolat vykdomų Žeimenos upės laboratorinių tyrimų duomenys rodo, kad vandens kokybė 2004-2007 metais nebuvo pakitusi ir atitinka aukščiausius lašišinių žuvų vandens telkiniams keliamus kokybės reikalavimus.

Šie faktai prieštarauja viešoje erdvėje eskaluojamai informacijai apie padidėjusią Žeimenos upės taršą. Pavyzdžiui, atlikdama tyrimą komisija nagrinėjo ir Pabradės gyventojų skundą dėl galimo Žeimenos upės užterštumo, tačiau norėdami pasidomėti, kokius konkrečiai taršos požymius matė besiskundžiantieji, inspektoriai nustatė, jog visi skundą pasirašę asmenys savo gyvenamąsias vietas yra deklaravę kitur nei nurodė skunde.

Komisija aiškinosi, kaip Žeimenos upės vandens kokybę gali įtakoti Švenčionėlių raj. veikiantis UAB „Vilniaus vandenų“ filialas, surenkanti nuotekas iš rajono įmonių ir gyventojų, bei Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žeimenos filialas. Šiuose objektuose vandens kokybės kontrolę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių agentūra stebi nuolat ir nuo 2006 m. liepos iki 2007 m. liepos mėn. nenustatė pažeidimų ar atsitiktinių taršos atvejų.

Aplinkosaugininkams yra žinoma Švenčionėlių raj. vandenvalos problema, nes iki šiol ten veikia 1974 metais įrengti mechaniniai nuotekų valymo įrenginiai, iš kurių vanduo patenka į Sudatėlio ežerą, kuris susisiekia su Žeimenos upe. Prieš daugiau nei 30 metų projektuota vandenvalos stotis yra neefektyvi, todėl Švenčionėlių raj. statoma nauja moderni stotis.

VAAI viršininkas Raimondas Sakalauskas sako, kad modernių Švenčionėlių miesto nuotekų valymo įrenginių statybos darbai buvo pradėti šių metų pradžioje ir turi būti baigti kitų metų viduryje. Šio projekto, kurį iš dalies finansuoja ES, vertė - 10,5 mln. Lt.

Pradėjus veikti naujiesiems įrenginiams vanduo iš senųjų vandenvalos įrenginių nebebus išleidžiamos į Sudatėlio ežerą.   Tada bus galima pradėti ežero valymo darbus, kuriuos panaudodama ES paramą vykdys Švenčionių savivaldybė.

Švenčionėlių miestas yra tik vienas iš 90 Lietuvos miestų, kurių nuotekų valymo įrenginius teko modernizuoti arba perstatyti siekiant atitikti ES reikalavimus. Modernizavus miestų nuotekų valymo įrenginius aplinkos tarša jau sumažinta daugiau kaip 10 kartų. Pabaigti šiuos darbus ir pilnai atitikti ES reikalavimus nuotekų valymo srityje Lietuva privalo iki 2010 m.

Kartais pastebimas padidėjęs upių vandens drumstumas ir patamsėjimas dažniausiai būna natūralių gamtinių procesų pasekmė – tai gali būti augalų žydėjimo, durpingų krantų erozijos ir kitų gamtinių reiškinių pasekmės.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel.219 1855

2007 07 16

 

Gautas galutinis EK sprendimas dėl aplinkos taršos leidimų nacionalinio paskirstymo plano

 

Aplinkos ministerija gavo liepos 13 d. Europos Komisijos sprendimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų nacionalinio paskirstymo plano, kurį Lietuva prašė pakeisti padidinant metinį išmetamo anglies dioksido kiekį 2008-2012 m. periodui iki 11,017 mln. tonų.

Europos Komisija savo liepos 13 d. sprendimu paliko galioti ankstesniu sprendimu priimtą normą metams Lietuvai skirti apyvartinių taršos leidimų 8,851 mln. tonoms.

Europos Komisijos argumentais, toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į bendrojo Lietuvos produkto (BVP) augimą ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo pasekmes. Europos Komisijos vertinimai buvo atlikti naudojant PRIMES skaičiavimo modelį.

Tačiau Europos Komisija atsižvelgė į Lietuvos pasiūlymą ir nuo 8,9 iki 20 proc. padidino apivartinių taršos leidimų kiekį, kurį galima naudoti vykdant bendro įgyvendinimo projektus.

Iki rugpjūčio 21 d. Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pateiks apyvartinių taršos leidimų paskirstymo alternatyvas atskiroms Lietuvos įmonėms. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis sako, kad Vyriausybės Strateginio planavimo komitete turėtų būti pritarta vienai iš kelių pasiūlytų tokių taršos leidimų perskirstymo alternatyvų. Taip pat Strateginio planavimo komitete turėtų būti apsispręsta, ar bus teikiamas Lietuvos ieškinys Europos bendrijų Teisingumo Teismui dėl Europos Komisijos sprendimo.

Lietuva prašė Europos Komisijos, kaip numatė pateiktas nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą 2008-2012 m. planas, šalies įmonėms per ateinančius penkerius metus skirti vidutiniškai 16,59 mln. apyvartinių taršos leidimų kasmet. Tačiau 2006 m. lapkritį Europos Komisija priėmė sprendimą beveik dvigubai sumažinti šį leidimų skaičių. Toks sprendimą Europos Komisijoje buvo priimtas vadovaujantis 2005 m. Lietuvoje faktiškai į atmosferą išmestų dujų kiekio skaičiavimais ir visoms ES narėms taikoma vienoda PRIMES skaičiavimo metodika. Pagal šiuos skaičiavimus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms narėms buvo skirta mažiau apyvartinių taršos leidimų, nei prašyta.

Lietuva paprašė peržiūrėti šį sprendimą ir atsižvelgti į išskirtinę šalies padėtį – spartų ūkio augimą, kai kurių pramonės šakų – cemento, trąšų gamybos, naftos perdirbimo – ypatumus, su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu susijusias problemas. Taip pat Lietuvai nepalankus veiksnys, kad skiriant 2008-2012 m. apyvartinių taršos leidimų kvotą remiamasi tik 2005 m. situacija, kuri neatspindi tikrosios padėties.

AM Visuomenės informavimo skyrius, 266 3659

2007 07 16


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"