Paieška Gamtos prieglobstyje

Gamtos prieglobstyje

Arba – po Žaliąja vėliava

Vaida DUNDULIENĖ

Joniškio raj. Kalvių pagrindinės mokyklos geografijos bei biologijos vyr. mokytoja

 

Šiaurės Lietuvoje, prie Latvijos sienos ir tarptautinio kelio, greta Kalvių miško stovi 80-ąjį gimtadienį  sutikusi jauki nedidukė kaimo mokyklėlė. Negausi mokiniais, bet pasižyminti gamtosauginėje bei gamtotyrinėje veikloje prasmingais siekiais ir geranoriškais darbais. Mokyklos bendruomenei, vienintelei rajone, jau antrą kartą (pamečiui) pavyko įgyvendinti tarptautinės programos „Gamtosauginės mokyklos“ pagrindinius reikalavimus ir pasipuošti dar viena Žaliąja vėliava. Apdovanojimo ceremonija buvo įspūdinga, nes Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis sumanė pakviesti kalviečius ir Pasvalio Lėvenį pagrindinės mokyklos atstovus į Pakruojo rajone esančią Triškonių pagrindinę mokyklą. Čia visus sužavėjo puošni aplinka, šiltas mokinių ir moksleivių bendravimas. Triškoniečiai suorganizavo seminarą „Gamta niekada neklysta, klaidas daro žmonės“. Jame ne tik gilinome žinias apie aplinką, ugdėme aplinkosaugines vertybes, o ir nutarėme, jo kitais mokslo metais reikėtų pratęsti prasidėjusį bendradarbiavimą tarp šių mokyklų, išplėtojant tai iki bendro projekto. Puiku, kai mokiniai nesavanaudiškai dalinasi tuo, ką yra padarę, didžiuojasi savo mokykla, jos pasiekimais!..

Ekologinis ugdymas mūsų mokykloje suaktyvėjo prieš tris metus, kai nedrąsiai žengėme pirmuosius žingsnius, įgyvendinant programos uždavinius, kai atvėrėme plačiai duris į gamtą. Dar po metų ši veikla tapo vienu iš prioritetų ugdymo procese. Aplinkosauginis švietimas mokykloje, prasidėjęs keliais gamtiniais fragmentais, jau tapo darnia vieninga veiksmų sistema, kurioje aktyviausi yra mokiniai, o jų pavyzdžiu turėtų pasekti tėvai, bendraamžiai ir mokytojai. Mokyklos administracija kiekvienais mokslo metais paskatina aktyviausius programos dalyvius padėkomis ir prizais, o rajono Ekologinio švietimo centras dovanoja keliones po Lietuvą. Šie metai buvo sėkmingi Vidos Ercupienės (iš Milvydžių kaimo) gausiai šeimai, kuri buvo nominuota ekologiškiausia mokyklos bendruomenės šeima, o jos globojami vaikai tapo metų gamtosaugininkais ir gamtotyrininkais. Nuo jų neatsiliko Daivos ir Jono Jurgelių šeima iš Linkaitėlių kaimo, mokyklos darbuotojos Jūratė Rimkuvienė ir Irena Valuntonienė su savo atžalomis. Šie žmonės ne tik padėjo idėjomis ir darbais puoselėti mokyklos aplinką, bet ir pirmieji kaime pradėjo rūšiuoti atliekas, geranoriškai dalyvavo mokyklos ir kaimo bendruomenės organizuotose aplinkosauginėse akcijose. Gamtosauginių mokyklų programos vykdymas padėjo atsiskleisti keletui mokinių, kuriems gamtamokslinis raštingumas yra toks svarbus, kaip ir elementarus valgis. Mokykloje ir rajone pasižymėjo šie mokiniai, iš kurių dauguma yra gamtosauginio komiteto nariai: Deimantė Pareigytė, Liveta Jurgelytė, Daiva Karabunaitė, Giedrė Etminaitė, Lidija Vaitekūnaitė, Egidija Lapienytė. Šios mokinės yra nuolatinės įvairių konkursų, konferencijų, seminarų, akcijų dalyvės ir nugalėtojos. Merginos – tikros šaunuolės, tačiau kur prapuolė mokyklos vaikinai?

Mokykla buvo pasirinkusi keletą programos temų, kurias išsamiai analizavo ir įtraukė į gamtamokslinę projektinę veiklą. Didžiausi pasiekimai yra atliekų, energijos, mokyklos aplinkos srityje. Aplinkosauginiai projektai „Atliekų rinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas mokykloje ir namuose“, „Mokyklos aplinkos oro taršos nustatymas kerpių testu“, „Energija mokyklai ir namams“ rajoniniame mokinių mokslinių tiriamųjų darbų konkurse „Aplinka ir žmogus“ buvo pripažinti vienais geriausių. Projektinė veikla mokyklai davė laukiamų rezultatų: renkame ir rūšiuojame makulatūrą, baterijas, chemines medžiagas, iš dalies organines atliekas. Supratome, kaip reikia sutvarkyti maisto produktų pakuotes. Išmokome racionaliau ir taupiau naudoti energiją. Susipažinome su alternatyviais, ekologiškais energijos ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis. Suvokėme energijos vartojimo pasekmes aplinkai. Apskaičiavome mokykloje sunaudojamos energijos kiekį ir mokestį už ją. Švietimo įstaigoje yra įdiegtas elektrinis šildymas, todėl elektros energijos suvartojame daug, vidutiniškai per vieną mėnesį – 1000 Lt. Malonu pastebėti, jog skaičiai, charakterizuojantys sąnaudas, paskatino mokyklos bendruomenę labiau taupyti elektros ir šilumos energiją. Ši veikla tapo kasdieniu įpročiu, kaip ir atliekų rūšiavimas. Ypač mokiniams patiko dalyvauti tyrimuose apie būsto šiltinimo būdus ir jų ekonomiškumą bei elektrinių prietaisų naudojimą buityje ir jų galingumą. Rezultatai nustebino: populiariausia kaime iki šių dienų apšiltinti namus kiliminėmis dangomis, dvigubais mediniais langais ir... spaliais bei samanomis. Dažniausiai buityje yra naudojami mobilieji telefonai ir jų krovikliai, televizoriai, šaldytuvai ir šaldikliai, skalbyklės. Tačiau visų liaupsinami televizoriai užėmė tik tryliktą vietą. Čia galime įžvelgti ir savotišką privalumą: kaimo žmogus turi daugiau galimybių jausti gamtą, susigyventi su ja, tapti jos neatsiejama dalele...

Praėjusieji mokslo metai įsimena ir tuo, jog siekėme pažinti savosios mokyklos istoriją, siekėme sužinoti, kokie garsūs žmonės čia mokėsi, kaip sekėsi dirbti pirmiesiems mokytojams. Į mokyklą prisiminti „senų gerų laikų“ buvo atvykę direktoriai Irena Atkočiūnienė, Kęstutis Mačiulis, Albinas Grybauskas, buvusi mokinė Bronė Zalogaitė-Stasiukėnienė (Joniškis), mokyklos rėmėjas Jonas Dundulis, kuriam tremtis į Sibirą sukliudė baigti mokslus gimtojoje žemėje, monsinjoras Juozas Dobilaitis, mokęs tikybos, ir kiti. Dauguma mokinių didžiuojasi garbinga praeitimi, auga jų susidomėjimas savo gyvenamąja aplinka ir joje esančiais žymiais gamtos bei architektūros objektais: Gumbuotoju ąžuolu (Vaineikių kaime), Milvydžių kaimo koplytėle, vėjo malūnu Plikiškiuose, rieduliu Nemeikšių miške, pirmąja mokykla Kalvių kaime. Mokinių, mokytojų, techninio personalo ir kelių tėvelių dėka praeitą pavasarį buvo pakeistas mokyklos aplinkos estetinis vaizdas, kurio didžiausias akcentas – alpinariumas.

Mokykla yra sukūrusi tvirtą sveikos gyvensenos strategiją, kuria vadovavosi, mano nuomone, dauguma. Mokiniai vis labiau kreipia dėmesį į netinkamą mitybą, mokėsi tai subalansuoti, pasirinkti natūralius produktus. Pastebėta, jog mokiniai gazuotus vaisvandenius su saldikliais vis dažniau keitė į sultis, o saldumynus – vaisiais. Tačiau traškučių vis dar nenorėjo atsisakyti, nors jie sūrūs, riebūs, aštraus skonio... Nemažai kritikos žodžių mokiniai išsako ir dėl mūsų geriamojo vandens. Ne vienos šeimos nariai šulinio vandenį filtruoja, nes aptinkami didesni nei leistina nitratų kiekiai. Visa tai skatino daryti ir Gamtosauginių mokyklų programa.

Mes stengiamės propaguoti ir ekologiškas transporto priemones. Ne vienas mokinys (o ir mokytojas) į mokyklą atvykdavo dviračiu. Laisvalaikiu jaunimas mokyklos stadione važinėjosi riedučiais ir riedlentėmis.

Pirmą kartą dalyvavome gamtosauginėje akcijoje „Aš noriu gyventi“. Joje du mūsų mokiniai (Daiva Karabūnaitė ir Marius Dobilas) tapo respublikinio turo laimėtojais.

Būrelio „Gamtos bičiuliai“ nariai tęsė pažintį su mišku ir toliau dalyvavo JMB sambūrio organizuotoje neakivaizdinėje pamokoje „Ar serga medžiai sloga?“, kurioje gilino žinias apie miškų kenkėjus ir apsaugą nuo jų.

Be abejo, daugelis mūsų moksleivių aiškiai suvokia ir globalias problemas. Ir žino, jog pasaulines problemas reikia pradėti gvildenti nuo savęs, šeimos, draugų, kaimynų...

Neatsiejama Gamtosauginių mokyklų programos dalis – pažintinės kelionės po Lietuvą. Aplankytos Panevėžio ir Telšių apylinkės, Trakai, Kernavė, Vilnius, Aukštaitijos nacionalinis parkas. Tad ir provincijos mokiniai siekia išvysti kažką naujo, įspūdingo, dar nepatirto. Siekia suvokti, jog Lietuva – naujai atrandamas ir dar neprarastas natūralios gamtos grožis.

Gamtosauginių mokyklų programa yra patraukli ir reikalinga visuomenei. Ji turi daug privalumų. Sistemingai ir rezultatyviai ugdoma bendruomenės meilė, nesavanaudiška pagalba gamtai ir atsakomybė už jos išsaugojimą, piliečiai ugdomi kultūringai tvarkyti aplinką. Kiekvienas žmogus tampa mažiau ar daugiau gamtosaugininku, kuriame pasireiškia iniciatyvumas ir aktyvumas. Programa skatina racionaliai vartoti gamtos turtus: orą, žemę, vandenį, energetinius iškastinius išteklius, mišką, augalus, gyvūnus. Padidėja galimybės kontaktuoti su šalies ir užsienio mokyklomis.

Siūlome Gamtosauginių mokyklų programą švietimo įstaigose įteisinti kaip privalomą, o ne savanorišką, kaip yra dabar. Patikėkite, Lietuvos aplinkosauginę situacija pasikeistų į gerąją pusę. Jei savivaldybės atsakingiau spręstų iškilusias ekologines problemas, jei tam surastų savo biurokratinėse kišenėse lėšų, būtų visai šaunu... Tikrovėje, deja, yra kitaip. Tačiau su tuo nereikėtų taikstytis.

Aplinkosauginio švietimo fondo skirtas apdovanojimas – Žalioji vėliava – mus įpareigoja tęsti ir tobulinti Gamtosauginių mokyklų programos inicijuojamą veiklą. Jau įlipome į aplinkosauginę karuselę, ją įsukome, tad nebenorime iš jos išlipti. Juk naujiems siekiams ir kilniems darbams mes dar turėsime noro. Tad įrodysime, jog gyvenimas gamtos prieglobstyje yra patrauklus ir prasmingas. Tik visa tai reikia pajausti ir širdimi.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"