Paieška Rusė Olga Madison: „Žaliosios vėliavos – vaikų darželiams“

Rusė Olga Madison: „“Žaliosios vėliavos – vaikų darželiams“

Augustas UKTVERIS

 

„Žaliajame pasaulyje“ jau rašėmė, jog gegužės 2-5 dienomis Panevėžyje vyko tarptautinio aplinkosauginio švietimo projekto "Mokykla ir gamta - be atliekų ir šiukšlių" ("Waste for litter - free school and nature"), kurį finansuoja Šiaurės šalių Ministrų Taryba (Nordic Counsil of Ministres), renginiai. Šiame projekte dalyvauja 3 šalys partnerės: Norvegija, Rusija (šalis  - projekto koordinatorė; organizacija NVO "Samotsvety") ir Lietuva (dalyvaujanti organizacija – Panevėžio gamtos mokykla).

Tuo metu Lietuvoje svečiavosi ir Olga Madison, vadovaujanti Peterburgo visuomeninei organizacijai „Sankt Peterburgas – už Baltijos ekologiją“. („Keep Sankt Petersburg Tide“). Viešnia teigė, jog šios organizacijos pagrindinis tikslas – bendradarbiauti ekologiniuose projektuose, susietuose su Baltija. Minėtoji organizacija užregistruota 1997 metais, nors įsikūrė 1995-ais. Tiesa, dabar bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis ne vien prie projektų, susietų su Baltija, o ir kitose aplinkosauginėse sferose.

Pasiteiravus, kokie tikslai atvedė į Lietuvą, Olga Madison sakė, jog čia kaltas projektas, kuriuo siekiame, kad į aplinką patektų kuo mažiau atliekų. Be abejo, labiau rūpinčios buitinės atliekos, nes pramoninėmis turi rūpintis valstybės institucijos, kuriančios įvairiausius reglamentus.

„Tuo metu, kai kūrėmės, Peterburgas „žavėjo“ šiukšlėmis, nes pardavinėti buvo galima ką nori ir kur nori. Nešvara buvo net pagrindiniame Nevskio prospekte.

Kai ėmėmės darbo, kai kas šaipėsi: negi negalite rūpintis kuo nors kitu, o ne atliekomis... Juk atliekas renka vadinamieji „bombos“; norite būti panašūs į juos... Miesto švietimo skyriaus atstovas, pasiūlius organizuoti plakato apie atliekų rinkimą konkursą, man ir sako: ar to reikia, juk laisvoje šalyje laisvi žmonės turi numesti šiukšlę ten, kur nori, nes yra kam rinkti tas atliekas, tam atliekų rinkėjams ir atlyginimai mokami. Tai tiesiog pritrenkė: kiemsargiai viską išspręs, dar „bomžas“ pasitelks...“ – kalbėjo Olga Madison.

Teiravausi ir apie Peterburgo ekologinio švietimo sisteminius reikalus. Olga patikino, jog Peterburgo mokyklose vaikai ekologijos dalyko nesimoko, o štai Leningrado srityje, Karelijoje – tokio dalyko mokomasi. Kodėl Peterburge kitoniškai? Deja, tokia esanti Peterburgo švietimiečių nuostata. O kokios nuostatos visos Rusijos mastu sulaukti?

„Vargu ar kam tai rūpėtų, kai šalyje neišsprendžiama ir kur paprastesnių problemų. Peterburge ekologinis švietimas, sakyčiau, yra tarsi papildomas ugdymas. Nors yra galimybė ir integruotam ekologiniam ugdymui, kai matematikos pamokoje galimos užduotys su ekologijos elementais; panašiai galima dirbti ir dėstant fiziką, chemija, gimtąją kalbą, ir t.t. Liktų dar veikla prie įvairiausių ekologinių projektų, kuo vaikus taipogi galime suvilioti“, - kalbėjo Olga Madison.

Beje, įvairūs šiame mieste buvę pionierių rūmai dabar taipogi persikvalifikavo, dirbama ir gamtamokslinio ugdymo srityse, ir ekologinis turizmas, ir...

Peterburge kokio centro, kuris koordinuotų ar plėtotų ekologinio švietimo reikalus, pasak pašnekovės, nėra. Tiesa, mieste esama per 200 ekologinių organizacijų, tačiau visus suvienyti keblu, kita vertus, veiklesnių gal bus tik 50 šių organizacijų.

„Kaip kažkas gali koordinuoti, kai tarpusavyje net ir konkuruojame. Juk kreipiamės vis į tuos pačius fondus. Konkrečiai aš dirbu vadovaujantis laisvanoriškumo principu - už veiklą nieko negaunu. Algą už darbą gaunu Peterburgo valstybiniame technologiniame augalinių polimerų universitete (buvęs Celiuliozės ir popieriaus institutas). Tad tiesioginiame darbe tarsi mokau kaip teršti... Na, teisybę pasakius, esu anglų kalbos dėstytoja (pusė etato), vadovauju universiteto Ryšių su užsieniu skyriui. O visuomeninė ekologinė, aplinkosauginė veikla – tiesiog mano sielai malonūs dalykai“, - kalbėjo viešnia, pridurdama, jog jų aplinkosauginėje organizacijoje esama apie 20 aktyvių narių iš įvairių Peterburgo vietų. Žinia, bendradarbiaujama ir su kitais regionais, ypač – su kaliningradiečių organizacija „Gidas“. Šie atstovauja Žaliosios vėliavos programą minėtoje Rusijos srityje.

„Pagal „Gido“ pateiktus duomenis sprendžiame kam Kaliningrado srityje galima įteikti europinę Žaliąją vėliavą. Dėl šios vėliavos esame sumanę skirti aktyvioms mokykloms informacinį centro statusą. Tokiame centre galima mokyti kitus, tarkime, srities aktyvistus. Tarsi skėtinė organizacija. Štai viename darželyje įsteigtas centras, kuris vadovauja visos Rusijos Šiaurės-Vakarų regiono darželių veiklai ekologinio švietimo srityje. Net iš Krasnojarsko buvo atvažiavę, nes Sibire ką nors tokio ir nėra...

Šio vykdomo projekto "Mokykla ir gamta - be atliekų ir šiukšlių" dalys, sakyčiau, yra trys: pradžia buvo Peterburge; po to ieškojome kontaktų tarptautinėje sferoje; dabar dirbame bendrai. Koordinatorė – Svetlana Marčiuk, vaikų darželio „Marina“ (jungia 5 vaikų darželius Peterburge) direktorės pavaduotoja. Projekto bazė, kaip sykis, ir yra vaikų darželyje. Svetlana Marčiuk projekte atstovauja visuomeninę organizaciją „Samocvety“. Beje, tai buvo pirmasis vaikų darželis Rusijoje, gavęs FEE (Europos aplinkosauginio švietimo fondas, - red. pastaba) Žaliąją vėliavą. Beje, FEE surengė generalinę asamblėją, kurioje nusprendė, jog ir vaikų darželiai gali gauti žaliąsias vėliavas“, - sakė Olga Madison, konstatavusi, jog suaugėliai Peterburge, deja, buitinių atliekų rimčiau niekas taip ir nerūšiuoja... Kaip, beje, ir Lietuvoje. Tik bandymai, imitacijos...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"