Paieška Greitai išsities balti gandrų sparnai

Greitai išsities balti gandrų sparnai

Rugpjūtis su žalvarne ir gandru

Vytautas BAŠKYS

 

Vasarvidžio įkarštis, pasiekęs apogėjų, ima glaustis prie pajūrio. Mėlyno vandens erdvė ir kopos - viena mieliausių Lietuvos vietų. Nors nelengva atitrūkti nuo savavališkų statybų erzelio, bet - suk devynios. Nors tos naujalietuvių statybos – ne vien Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbas. Tačiau kriminalais „Žaliasis pasaulis“ juk nesidomi...

... Visų siela trokšta nuostabių gamtos vaizdų ir legendos. O tada kartu su poetu R.Keturakiu sušukti: Trumpai blaškysimės paklydę. / Kančia nuščius. / Mieloji, traukiame į Nidą, / lydėdami paukščius. Taip, tai vizija, mesk viską ir statyk nepastatomą tiltą į užmarį. Rugpjūtyje „Žaliasis pasaulis“ juk atostogauja.

... Spalvinga vasaros branda. Visatos žiniuonė Zina Sviderskienė rašė: O jau saulėlydžių vaiskumas! Aukso nytimis išpuošta anapus horizonto nugrimzdusios Saulės aureolė švelniai užtvindo mėlyno dangaus pakraštį ir taip subtiliai į tolydžio tamsėjančią gelmę, kad niekaip neapčiuopsi ribos, kur baigiasi dienos ir prasideda žvaigždėtos nakties valdos…

Šiuo metu pamiškėse, kirtimuose ant sausos medžio šakos žvilgsnį pamalonina ryškių spalvų žalvarnė: rak rak rak – apmąsto vasarvidžio šilumos malonę. Gi ilgakaklis, laibakojis baltasis gandras braido po rasotas pievas. Gandras, dar vadintas starkum, - tik atskrido ir jau ga-ga-ga. (Vadinamasis gandro kalenimas gaunamas paukščiui kaukšint antsnapiu ir posnapiu.) Tas paukštis - ištikimas žmogaus palydovas, įsikuria, sakoma, tik šalia geraširdžių žmonių ir apsaugo nuo žaibo.

Gandras vadinamas mūsų nacionaliniu paukščiu. Lietuviams, kaip ir daugeliui tautų, gandras – šventas paukštis. Lietuviškas gandro pavadinimo atitikmuo sanskrito gandarvai, senojoje indų mitologijoje gandiarvai - sparnuoti pusdieviai, dievų pasiuntiniai. Kalbininkai, aptardami paukščių pavadinimus, daug dėmesio yra skyrę ga, ge dalelytėms, randa ir daugiau baltiškų ge/ga variantų. Iš baltiškų šaknų atsiradęs gamtos garsų mėgdžiojimas atkartojant balsu ga-ga-ga gandro balsą. Beje, latvių kalbos senuosiuose žodynuose gandras vadintas swehts putns, pažodžiui – „šventas paukštis", tautosakoje yra sakmių apie virtimą gandrais: Šeimininkas pavadino moteris gandrais, nes jos buvo baltomis bliūzėmis ir juodais sijonais. Senelis ir pavertė gandrais, pusiau baltais, pusiau juodais.

... Kuršių nerijoje atsitiko retas įvykis - gandras liko žiemoti Nidoje. Lietuvoje gimęs gandras rugpjūčio pabaigoje neišskrido žiemoti kartu su kitais, net į Pietų Afriką iškeliaujančiais. Peržiemojęs draugiško būdo gandras tapo vietos gyventojų ir turistų numylėtiniu. Nusklendžia nuo kraigo ir pėsčias atžingsniuoja pas meškeriotojus. Jei žvejas nepastebės jo, gandras kepšteli tokį meškeriotoją: „Ei, duok žuvį...“. Žmonės stebisi tokia gandro drąsa, įprato jį globoti. Ornitologai pastebi, jog toks atvejis labai retas. Šiam gandrui – treji metai (vidutiniškai gandrai gyvena 20–30 metų). Būdamas dar mažas iškrito (ar buvo išstumtas) iš lizdo.

... 2005 m. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje daugiau nei 300 mokinių iš visos Lietuvos piešė gandrus. Piešiniai buvo eksponuojami pasaulinėje EXPO-2005 parodoje Japonijoje. Mokinių dėka gandras šioje parodoje simbolizavo Lietuvą. 

... Rugpjūčio 9-oji - Tarptautinė tautos diena. Oskaras Milašius regėjo lietuvių tautą indoeuropiečių prokalbės šviesoje – lietuviai valstiečiai, praslinkus dvidešimt tūkstančių metų, tebekalba „šventąja brahmanų kalba“, lietuvių dainose tebeskamba „pirmykščio arijų pasaulio siela“, rytmetinę žvaigždę lietuviai tebevadina Aušrine, kaip katodo (Aeshtarat).

Tautos orumas - rugpjūčio 29 d. - karalienės Mortos vardadienis. Ji Lietuvos istorijoje pasirodo kaip Aušrinė žvaigždė, kaip aukšta ir kilni karališkos šeimos ir tautos interesų puoselėtoja. XIII a. - pirmoji meilės istorija Lietuvos istorijoje, skleidžiasi žmogiško artumo jausmas, atsiveria lietuvės moters tauriausi bruožai. Su jais mūsų kraštas ramus, orus ir tvirtas.

... Rugpjūtyje vasara ima verstis rudens pusėn. Poetas primena: Greit išsities balti gandrų sparnai. / Užgeso laužas vasaros, tik pelenai / dar krinta ant sparnų baltų. / Tylu... Kasdien trumpėja dienos, vėsta orai, tuštėja pievos, padažnėja lietūs, pradeda tuštėti pajūrio kurortai. Daugeliui atostogos prie jūros baigiasi. Rugpjūčio pabaiga. Antai dar saulė karšta, mirga pajūris ir Neringos gyvenvietės. Nors gelmės dar gaivina įkaitintas vasarotojų godas, bet jau kažkas įvyko. Jūros toliai vis dažniau prisidengia melsvumu, Ventės ragas, Vienišuolė kopa apsigaubia romantikos šydu. Laikas, kada nurausvintų kamuolinių debesų padangėje kyla pasakiškos pilys, o pro neriją į šiltus kraštus skrenda paukščiai. Rugpjūčio 24-oji - Gandrų išskridimo diena. Į Kuršių neriją ateina vasaros palydų metas... Kartu, tikiuosi, žmonės mena Liudviką Rėzą, perima jo kūrybinį palikimą.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"