Paieška Akcijų spindesys ir skurdas

Akcijų spindesys ir skurdas

Augustas UKTVERIS

 

Vargu ar yra Lietuvoje žmogus, kuris bent akies krašteliu ar kokia smegenų dalelyte nebūtų užfiksavęs žinomo triatlonininko Vidmanto Urbono pasiryžimą: perplaukti Baltiją. Vardan jos vandenų švarumo, vardan ekologijos. Pastarieji žodžiai tarsi buvo viso plaukimo moto. Sakau žodelį „tarsi“, nes nereikia užbraukti ir kitokios prasmės: žmogaus galimybių išbandymas, ekstremaliojo sporto bei pilietiškumo atodangų puslapiai...

Graži ir nuostabi akcija tai išrodytų kiekvienam, kas yra nuliūdintas: Baltija kasmet vis labiau darosi užteršta, vis rečiau, pasak poeto, „išsisupus plačiai“ krūtinę užlieja šaltoka, tačiau  gaivia banga...

„Į Baltiją įteka apie 200 upių, kurios kasmet atneša apie 500 tūkst. tonų fosforo, 556 tūkst. azoto, 20 tūkst. tonų sunkiųjų metalų. Mums turi būti svarbi jūros vandens kokybė", - prieš pradėdamas plaukimą spaudos konferencijoje kalbėjo Vidmantas Urbonas, nepamiršdamas lyg ir mažmožių bei pridurdamas: - Tie, kurie geriate pajūryje alų, pasistenkite bent nuorūkų į blunkantį smėlį negrūsti...“

Užterštumas... Akcijos... Jų blizgesys ir skurdas.

Nenorėčiau suniekinti garsaus sportininko pilietinio pasiryžimo. Puikus pasiryžimas. Tačiau kokia yra informacinė aplinka. Štai net ir internautai, dažnai nevengiantys lėkštumo, vulgarumo, ima ir ne pro šalį pyškina: kodėl tas Vidmantas Urbonas plaukia per Baltiją palaikomas vien reklaminės-finansinės bangos, kodėl pasigendame greta atsiritančios kitos bangos – informacinės. Iš jos mes nuolat turėtume sužinoti, tarkime, kas palaidota Baltijoje ten, kur plaukia Urbonas, kokios vietos yra labiausiai užterštos, probleminės. Galų gale reikia nuolat kartoti ne verslo reklaminius siužetus, o informaciją, dėl kurios ir pasiryžo Urbonas plaukti per Baltiją. Kiekvienas pasakykime: ką padariau aš!

Šitaip porino kai kurie internautai, tačiau man suvokiamas ir reklaminis triukšmas. Jei koks „Babilonas“ metė kokius pinigėlius, juk nenori, kad jie nuskęstų be jokio atgarsio Baltijoje. Štai tada ir mušami erzaciniai babiloniškieji būgneliai, atidengiantys kiekvienos brangiai kainuojančios akcijos skurdą. Deja, reklaminė kakofonija suteikia akcijai jau ir atstumiantį efektą.

Toje kakofonijoje tarsi ir pamirštame, jog Kalmaras, iš kurio plaukimą pradėjo Vidmantas Urbonas, ir Panevėžys yra susigimdavę miestai. Kalmaras su savo senovine pilimi yra išsipleikęs prie Baltijos, prie Elando salos, į kurią veda vienas ilgiausių pasaulyje tiltų. Vidmantas Urbonas simboliškai ketino ji pratęsti per Baltiją Panevėžio link. Nes vandenimis Panevėžys su Baltija (vadinasi – ir Kalmaru) juk susieti: Nevėžis srūva į Nemuną, o Nemunas į Baltiją galop paplūsta. Būtų gerai, jei po šios triatlonininko akcijos bent Panevėžio, kurio savivaldybėje dirba ir Vidmantas Urbonas, žmonės kiekvienas savotiškai perplauktų Baltiją, t.y. atsisakytų daug ko, kas teršia didžiuosius ir mažuosius vandenis, kas teršia atmosferos orą, dirvožemį, kuo apdergia aplinkinius miškus... Juk žemiškieji dalykėliai, kad ir perplaukus Baltiją, joje nepaskęsta. O jei jau ir paskęsta, tai vargas yra triatlonininkui, vargas akcijai, kuri skirta švarai, o ne taršai didinti.

Nūnai kai kas papostrigauja, jog tik turtingiesiems gali parūpti aplinkosaugos dalykai. Švedai, regis, kiek turtingesni už lietuvaičius (jei jau į kokius vidurkius spoksosime). Tačiau į panašų plaukimą Baltija žiūri iš gana didelio atstumo, nors ir pagarbiai. Kam turtingam rizikuoti sveikatėle ar net gyvybe... Yra juk ir kitas kelias: investuoti lėšas kad ir į lyg neatsiperkančius konkrečius aplinkosaugos projektus (o kas žino, kiek kainuoja švarus Baltijos vanduo?). Tai turėtų atsiminti ir kiekvienas Lietuvos žmogus. Ne vien spoksoti į naktyje (ir simboline kalba tariant) Baltijoje vargstantį Vidmantą Urboną, o po to prie tos jūros kosėti: tatai Urbonas Baltijos visai neišgelbėjo, kad žiebė ji man, bebraidančiam Palangoje, tokia smirdinčia banga...

... Klaipėdos jūrų muziejuje galime išvysti eksponatus, liudijančius lietuvių naujųjų vikingų žygius. Čia yra tragiškojo Gintaro Paulionio irklinė valtis, kuria jis prieš 13 metų perplaukė Baltijos jūrą, tačiau grįžtančiojo jūra nepagailėjo... Po penkerių metų Gintaro žygį pakartojo dar trys lietuviai – Vytautas Žalys, Vytautas Germanavičius ir Audronis Skurvydas -  sportine kanoja "Baltoscandia". Ši taip pat tapo muziejaus eksponatu.

Koks bus muziejaus eksponatas po Vidmanto Urbono plaukimo per Baltiją. Regis, turėtų būti eksponuojamas švarus uždarosios Baltijos vanduo? Kurio jau nebeturime. O ar turėsime? Juk tai ne Vidmanto Urbono rankų grybšniams paklūstanti bėda. Akcijų blizgesį ir skurdą sukuria juk ne vienas žmogus...

 

Publikacija skaityta Nacionalinio radijo laidoje "Gamta - visų namai"  (2007 08 11)

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"