Paieška Atostogoms brendant per vasarą...

Atostogoms brendant per vasarą...

Vacys PAULAUSKAS

Žvejų būrelio vadovas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas

 

Vaikų užimtumas vasarą – aktuali problema kiekvienai šeimai, mokykloms ir vaikų globos įstaigoms. Paprastai, dar mokslo metams nepasibaigus, numatomos vaikų stovyklos, išvykos ir kiti renginiai.

 

Meškeriojimo varžybos

 

Jau tapo tradicija mano jauniesiems žvejams iš Vilniaus SOS vaikų kaimo ir Ozo vidurinės mokyklos mokslo metus užbaigti meškeriojimo varžybomis Elektrėnų marių šiltajame kanale. Varžybas laimėjo geriausiai pasiruošę ir stropiausi meškeriotojai. Jų nugalėtoju (per tris valandas sugavęs lygiai 100 aukšlių, svėrusių 1600 g) tapo Aurimas Dagelis. Antrą vietą užėmusiam Laimiui Silimavičiui pavyko suvilioti 48 (800 g) žuvis. Trečioji vieta atiteko Mindaugui Butkevičiui, jo 32 žuvelės svėrė 600 gramų.

Varžybų lyderio Aurimo sėkmę lėmė teisingai pasirinkta taktika. Jis visą dėmesį skyrė aukšlių žūklei. Kiti vaikai sugaišo daugiau laiko viliodami kuojytes, ešeriukus, raudes ir plakiukus.

Įdomiai žūklė mergaitės. Varžėsi dvi draugės – Viktorija Kantaravičiūtė ir Karolina Seiliūnaitė. Pirmoji suviliojo 13 žuvų (300 g), antroji – viena žuvele mažiau (290 g).

Tarp pradinukų nugalėjo Rolandas Balkus. Jo rezultatas – 28 žuvys, svėrusios 550 g, - tarp visų vaikų buvo ketvirtas. Abu klasės draugai Vaclovas Marcinkevič ir Vaidas Černiauskas sumeškeriojo po 13 žuveliukų (300 g) ir draugiškai pasidalijo antra-trečia vietomis.

 

Į stovyklą   

 

Žinia, panašaus profilio institucijos palaiko glaudžius ryšius. Graži draugystė Vilniaus SOS vaikų kaimą sieja su Zarasų rajone esančiais Antazavės vaikų globos namais. Juo nebe pirmą vasarą svečiuojasi iš didmiesčio “pasprukę” vaikų kaimelio globotiniai. Pabūti gamtininkais čia vienas malonumas. Saugomame valstybės XVIII amžiui būdingame parke Antazavės vaikų namai įkurti 1951 metais. Nuo 1962-ųjų čia veikė mokykla-internatas, o nuo 1989-ųjų – vėl vaikų globos namai. Jie užima 12 hektarų plotą, turi tris šiltnamius, sodą, gerai įrengtas žaidimų aikšteles. Didžiulis dėmesys skiriamas parkui puoselėti. Jame pasodinama retesnių augalų, prižiūrimi gėlynai ir tvenkiniai. Šiuose vaikų globos namuose septyniose šeimynose gyvena apie 70 įvairaus amžiaus vaikų. Vasarą globotinių mažiau, nes dalį vaikų pasiima globėjai ir giminės. Čia dirba 22 pedagogai ir 30 aptarnaujančio personalo darbuotojų. Kolektyvui nuo 1985 metų vadovauja direktorius Kęstutis Ražanas. Už nuopelnus ugdant jaunąją kartą, 2003 metais K.Ražaną Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Visi mokyklinio amžiaus vaikų globos namų ugdytiniai lanko Antazavės Juozo Gruodžio vidurinę mokyklą, todėl į visus globos namuose organizuojamus būrelius ir renginius kviečiami Antazavės bendruomenės vaikai.

 

Žuvingas ežeras

 

Šį kartą žvejų stovykloje su manimi – 6 vaikai. Taip kaip ir pernai (“Žaliasis pasaulis” 2006 m. Nr.27(573) “karališkai” įsikuriame XIX amžiaus pabaigoje statytuose dvaro rūmuose. Rūmų didybės čia išlikę nedaug. Antazavės mokyklai išsikėlus į naują, šiuolaikišką pastatą, rūmai liko tušti ir labai prašosi remonto. Gavus dvaro rūmų restauravimui lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Antazavės bendruomenė nori čia įkurti savo ir Zarasų rajono poreikius tenkinantį mokymo centrą. Kol kas tų pinigėlių nėra...

O žuvingasis Zalvės ežeras - čia pat, ranka pasiekiamas. Jame tvarkosi, saugo nuo “tinklininkų” ir “elektrikų”, visa Antazavės kaimo bendruomenė. Ežeras nuolat žuvinamas ir jame tikrai smagu užmesti meškerę.

 

Gelmių vaiduoklis

 

Antazaviškiai myli savo ežerą, tačiau Mėgėjiškos žūklės taisykles tikriausiai žino ne visi. Tai liudija šis keistas nutikimas. Meškeriodami nuo liepto su vaikais, išgirdome iš toli artėjantį neaiškų garsą. Netrukus, lyg gelmių vaiduoklis, pasirodė po vandeniu plaukiantis padaras. Jis vilkėjo naro kostiumą ir panėręs tarp liepto ir mūsų meškerėlių plūdžių nuburpsėjo tolyn. Apie pastebėtą nardytoją pranešėm vaikų globos namų direktoriui. Jis pats geras meškeriotojas ir žinia apie įtartiną žmogystą jam buvo netikėta. Žmogus pamanė, kad čia bus kitame ežero krante įsikūrusių poilsiautojų darbas ir pažadėjo juos perspėti. Kitą dieną paaiškėjo, jog poilsiautojai čia niekuo dėti. Vietiniai vaikai papasakojo, kad Antazavėje visiems pažįstamas žmogus pasigyrė nusisekusia medžiokle ir net išvardijo nudobtų žuvų rūšis ir jų skaičių. Sužinojęs tai, direktorius labai nustebo ir sakė prasižengėlį rimtai auklės, o aš paprašiau nuo manęs “nardytojui” perduoti Mėgėjiškos žūklės taisykles, apie kurias jų pažeidėjas tikriausiai nieko nėra girdėjęs.

 

Aplankė rėmėjai

 

Stovyklaudami Antazavėje, sulaukėme netikėtų svečių. Mūsų Rolandą aplankė jo rėmėjai iš Stokholmo. Turiu pastebėti, kad kiekvienam SOS vaikų kaimo ugdytiniam ieškoma rėmėjo ir visi vaikai bei SOS šeimos juos turi. Su jais palaikomi glaudūs ryšiai, todėl rėmėjai dažnai aplanko SOS šeimas ir remiamus vaikus. Prieš stovyklą rėmėjai iš Norvegijos Rolandui dovanojo gerą spiningą ir įvairių blizgių. Dabar atvykusi švedų sutuoktinių pora Per ir Ula Landkistai (Per ir Ulla Landqvist) Rolandui atvežė puikų blizgučių rinkinį ir saldumynų visiems vaikams. 

Nors pūtė stiprus vėjas ir buvo vėsu, pakvietėme svečius pasigrožėti ežeru. Jis jiems labai patiko, tik gaila, kad tąkart spiningaudami žuvų nepagavome.

Pradėjus lyti, dvare su vaikais aptarėme spiningavimui naudojamus masalus. Kadangi svečiai lietuvių kalbos nesuprato, stengiausi kuo daugiau tuos masalus rodyti, naudoti išraiškingus gestus ir įterpti vieną kitą sakinį anglų kalba. Čia labai daug man padėjo mūsų Mindaugas. Jis buvo grupėje vyriausias ir pademonstravo geras savo anglų kalbos žinias. Įdomiai pravesti šį užsiėmimą man buvo nesunku. Po ranka turėjau gerą Vlado Lašo dovanotą “Kibs” blizgių kolekciją ir iš Andriaus Jakšto gautus “Aisėje” pagamintus voblerius. Užsiėmimui baigiantis, dangus nusigiedrijo, mes išlydėjom svečius ir vėl susiruošėm spiningauti. Tada Rolandas ant šiandien dovanotos sukriukės pagavo ešerį.

 

Iš stovyklos į šventę

 

Žvejų stovykloje praleista savaitė prabėgo tarytum viena diena. Sunku buvo palikti ežerą, dovanojusį mums rubuilius lynus, didelius karšius ir kitokias meškeriotojams mielas žuvis, bei atsisveikinti su naujais draugais. Parko tvenkinyje surengtos karosiukų gaudymo varžybos ir svarelio mėtymas spiningu į taikinį vaikus suartino, todėl viliamės kitą metą vėl stovyklauti Antazavėje, o dabar metas namo į kaimelio šventę.  

Tai tradicinis nuo 1995 metų kiekvieną pavasarį vykstantis renginys. Tada Vilniaus SOS vaikų kaime apsigyveno pirmosios SOS šeimos. Šiuo metu vaikų kaimas – tai dvylika jaukių namų. Kiekviename name gyvena SOS šeima – SOS mama ir 5-8 vaikai.

Pirmąjį SOS vaikų kaimą 1949 metais Imste, Austrijoje, įkūrė Hermanas Pmaineris. Jis norėjo padėti beglobiams vaikams, per antrąjį pasaulinį karą praradusiems namus, artimuosius, netekusiems saugumo.

1960 metais įkurta organizacija “SOS – Kinderdorf International”. Ji jungia visas SOS vaikų kaimų nacionalines asociacijas. 2005 m. balandyje buvo skelbiama, jog tokios asociacijos veikė 132 pasaulio šalyse ir 438 SOS vaikų kaimuose (neminint 19 statomų kaimų) gyveno 47400 ugdytinių.

Labdaros ir paramos fondas “SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija” – “SOS – Kinderdorf International” narė ir yra įsteigusi:

* VšĮ Vilniaus SOS vaikų kaimą (SOS vaikų kaimo padalinys – dveji SOS jaunimo namai);

* VšĮ Vilniaus nevalstybinį SOS darželį;

* VšĮ Karklės SOS vaikų poilsiavietę.

Draugija taip pat vykdo du prevencinius Šeimos stiprinimo projektus: Vilniuje veikla pradėta šiemet, o Alytuje projektas sėkmingai vykdomas jau trečius metus, ir visokeriopa pagalba teikiama 53 šeimose gyvenantiems net 222 vaikams.

Dvyliktąjį gimtadienį švenčiantis Vilniaus SOS vaikų kaimas – tai nevyriausybiniai vaikų globos namai, kuriuose vaikai, netekę tikrųjų tėvų globos, globojami šeimos pagrindu: turi SOS mamą, auga tarp brolių ir seserų, turi savo namus, kurių jaukumą ir šilumą kuria visi kartu.

Kaimelio šventės SOS vaikų kaimo ugdytiniams ir darbuotojams – įsimintinas įvykis. Jose apsilanko daug garbingų svečių. Šiemet šventėje buvo laukiama Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus su žmona ponia Alma. Svarbūs reikalai pakeitė valstybės vadovo planus, tačiau ponia Alma Adamkienė savo apsilankymu pagerbė kaimelio bendruomenę, nuoširdžiai bendravo su vaikais ir suaugusiais, įteikė savo ir Prezidento dovanas.

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos materialinis pagrindas – fizinių ir juridinių asmenų parama. Todėl kaimelio šventės metu nuoširdžiai dėkojama visiems rėmėjams. Jie čia visada laukiami svečiai.

Šioje šventėje be ponios A.Adamkienės buvo LR Seimo narių ir daug kitų garbių svečių. Mane labiausiai pradžiugino tarp jų pasirodęs, jaunųjų žvejų varžybas netikėtai parėmęs žmogus.

“Skaitau “Žaliąjį pasaulį” ir žinau apie paties ilgametį darbą su vaikais bei noriu asmeniškai jį paremti. Kaip aš tai galėčiau padaryti? “– paklausė manęs atsitiktinai sutiktas Lietuvos prekybos ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Vitas Mačiulis. Sužinojęs apie būsimas vaikų žvejų varžybas žmogus, tik vaikystėje rankoje laikęs meškerę, skyrė lėšų jų prizams. Svečiuojantis SOS mamos Aldonos Kišonienės šeimoje, Vitą Mačiulį domino viskas - pradedant tėvų šilumos ir namų jaukumo netekusių vaikų priėmimu, baigiant kaimelyje užaugusių vaikų susiklosčiusiu gyvenimu.

... Linksma kaimelio šventė su vaikų koncertu, futbolo varžybomis tarp vaikų ir suaugusių, laužu ir fejerverkais užtruko iki vėlumos. Pavargę nuo šventinio šurmulio, laimingi vaikai skubėjo į savo namučius pas rūpestingas mamas, stropiai kurstančias jaukų SOS šeimos židinį.

  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"