Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. rugsėjo 3 - 9 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. rugsėjo 3 - 9 d.

 

Rugsėjo 2-3 d. Briuselyje vykusiame Europos Komisijos darbo grupės susitikime svarstytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) pakeitimas. Dalyvavo  AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

 

Rugsėjo 3-4 d. Varšuvoje vykusiame susitikime, kuris skirtas pasiruošti už miškų ūkį atsakingų ministrų konferencijai, dalyvavo AM Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistė Laura Kasnauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 272 2635.

 

Rugsėjo 3-4 d. Briuselyje vyko nacionalinių ekspertų, atsakingų už ozoną ardančių medžiagų kontrolės reikalavimų įgyvendinimą, susitikimas. Buvo derinamos ES šalių pozicijos ruošiantis Monrealio protokolo šalių susitikimui. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

 

Rugsėjo 3-5 d. Lisabonoje (Portugalija) vykusiame neformaliame ES šalių aplinkos apsaugos atašė susitikime dalyvavo Lietuvos aplinkos apsaugos atašė Indrė Venckūnaitė, Jolanta Bernotaitė ir Stasilė Znutienė. Išsamesnė informacija tel. + 322 502 8170.

 

Rugsėjo 4-5 d. Briuselyje vykusiame ES tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės susitikime buvo aptariami biologinės įvairovės klausimai. Dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Kristina Klovaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3552.

 

Rugsėjo 5 d. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g. 4/9, Vilnius) vyko Lietuvos ir Baltarusijos atstovų konsultacijos dėl Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro laikinos saugyklos įrengimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Taip pat aptartas rengiamas Lietuvos ir Baltarusijos Vyriausybių susitarimas, skirtas Konvencijai dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste įgyvendinti. Išsamesnė informacija: Vitalijus Auglys, tel. 266 3651.

 

Rugsėjo 7 d. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g. 4/9, Vilnius) -  Lietuvos ir Latvijos atstovų konsultacijos dėl Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro laikinos saugyklos įrengimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Išsamesnė informacija: Vitalijus Auglys, tel. 266 3651.

 

Rugsėjo 7 d. 16 val. Lietuvos radijo ir televizijos klube (S. Konarskio g. 49, Vilnius)  įteikiama tradicinė Petro Abukevičiaus premija už geriausią metų filmą apie Lietuvos gamtą. Šią kasmetinę premiją prieš devynerius metus įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas. Išsamesnė informacija: Selemonas Paltanavičiaus, tel. 266 3547.

 

Rugsėjo 7 d. 14 val. Šiaulių laisvalaikio ir pramogų centre „MAXas“ (Aušros al. 31)  - profesinė statybininkų šventė, Statybininkų diena. Renginio, kurį organizuoja Aplinkos ministerija ir Lietuvos statybininkų asociacija, metu bus įteiktos aplinkos ministro padėkos geriausiems statybų sektoriaus atstovams. Išsamesnė informacija: Edita Meškauskienė, tel. 266 3568.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Lietuviškos naftos ieškosime Raseinių ir Rietavo apylinkėse


Rugsėjo 6 d. Aplinkos ministerijoje šios ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir uždarosios akcinės bendrovės „LL investicijos“ generalinis direktorius Antanas Jasas bei prokuristas Mindaugas Pladas pasirašė Raseinių ir Rietavo plotų angliavandenilių išteklių naudojimo sutartis. Šiomis sutartimis baigtos atviro tarptautinio angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso procedūros.

„Naujų angliavandenilių išteklių naudojimo sutarčių pasirašymas užbaigė Vyriausybės aprobuotos Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijos įgyvendinimo etapą,- sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.- Dabar jau užbaigtas Vyriausybės aprobuotos Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijos įgyvendinimo pirmame etape numatytos visos priemonės nuo teisinės bazės sukūrimo iki naftos paieškos ir gavybos plėtros. Tolimesniems strategijos etapams įgyvendinti bus skelbiami nauji konkursai.

Minėtas konkursas buvo paskelbtas 2006 metų liepos mėnesį, jame dalyvavo trys pretendentai. Konkurso komisijos sprendimas laimėtoju pripažinti UAB “LL investicijos“ buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl buvo sustabdytos visos tolesnės konkurso baigimo procedūros. Šių metų birželio mėnesį, ieškovui atsiėmus skundą, byla buvo nutraukta, atnaujintos konkurso laimėtojo įteisinimo procedūros ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr.677 buvo pritarta Angliavandenilių išteklių naudojimo komisijos sprendimui.

Sutartyse yra nustatytos angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo sąlygos, leidimo turėtojo teisės ir pareigos, priežiūros ir atsiskaitymo tvarka bei kitos sąlygos. Leidimo turėtojas negali kitiems asmenims perduoti savo teisių, prievolių ir įsipareigojimų. Konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „LL investicijos“ nurodytuose plotuose paieškos, žvalgybos darbus privalo pradėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo dienos. Sutartyse numatytų darbų trukmė negali viršyti 10 metų. Per šį laikotarpį bendrovė įsipareigoja atlikti privalomus angliavandenilių išteklių geologinius tyrimus. Jų atlikimui Rietavo plote bus investuojama ne mažiau kaip 44.5 mln. litų, o Raseinių plote – ne mažiau kaip 25.4 mln. litų.

Kaip informavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius, Raseinių plotas, esantis Šiaulių, Tauragės ir Kauno apskrityse, užima daugiau kaip 1 500 kvadratinių kilometrų teritoriją. Čia tikimasi surasti per 1 mln. tonų išgaunamų naftos išteklių.

Naftos bus ieškoma kitos sudėties ir amžiaus sluoksniuose. Panašaus dydžio Rietavo plotas yra išsidėstęs Klaipėdos, Tauragės ir Kauno apskrityse. Jose angliavandenilių bus ieškoma jau įprastuose kolektoriuose, todėl ir prognozuojamas išgaunamųjų išteklių kiekis yra didesnis – per 2 mln. tonų.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2007 09 06

 

 

Per akciją „Lašiša-2007“ ypatingas dėmesys Klaipėdos regionui


Rugsėjo 10-ąją prasideda didelio atgarsio sulaukianti akcija „Lašiša-2007“, per kurią sustiprintos aplinkosaugininkų ir jiems talkinsiančių policininkų, pasieniečių ir karių pajėgos budės prie vandens telkinių, kuriais neršti Lietuvos upėse iš Baltijos jūros keliauja vertingos lašišinės žuvys.
Per į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų lašišų migracijos ir neršto periodą Lietuvos upėse žuvys būna nesunkiai pažeidžiamos, todėl į jas nusitaiko brakonieriai. Nors už neteisėtą saugomų žuvų žvejybą numatytos tūkstantinės baudos, per ankstesnes akcijas buvo sulaikyta asmenų, kurie lašišas upėse gaudė įvairiausiais prietaisais – tinklais, durtuvais, specialiai tam pasigamintais kabliais ar net elektros srove.
Kadangi lašišos į Lietuvos upes iš Baltijos jūros migruoja per Kuršių marias ir Nemuno deltą, tai ypatingas dėmesys bus skirtas šiam regionui.
„Pastarųjų dienų įvykiai, kai aplinkosaugininkai nustatė grubius žvejybos tinklais Kuršių mariose pažeidimus, rodo, kad per akciją „Lašiša-2007“ reikia ypatingą dėmesį rodyti Klaipėdos regionui“, - sako aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Rugpjūčio pabaigoje aplinkosaugininkai Kuršių mariose aptiko neteisėtai pastatytų tinklų, kurių ilgis siekė iki kilometro. Viename iš tokių tinklų buvo rasta dešimtys kilogramų nugaišusios žuvies. Rugsėjo 31 d. ištrauktame 800 metrų ilgio tinkle buvo 750 kilogramų žuvies. Buvo nustatyta, kad pastarasis tinklas priklauso žvejybos įmonei, kurios darbuotojams už taisyklių pažeidimus buvo skirtos baudos.
Po šių atvejų ketinama aktyviau kontroliuoti ir versline žvejyba užsiimančias įmones, į kurių tinklus gali patekti neršti plaukiančios lašišos. Verslinė lašišų ir šlakių žvejyba Lietuvos vidaus vandenyse yra draudžiama, o žvejai mėgėjai leidžiamais žvejybos įrankiais šias žuvis gali pradėti gaudyti tik po jų neršto - nuo 2008 metų sausio 1 d. Gaudydami lašišas, žvejai mėgėjai turės laikytis licencinės žūklės nustatytų sąlygų.
Aplinkos apsaugos inspekcijos, kuri organizuoja akciją „Lašiša-2007“, Gyvūnų naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis sako, kad šiais metais prioritetai bus teikiami pažeidimų prevencijai. Pareigūnai sieks maksimaliai užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui. Nustatyti pažeidimai bus tiriami vadovaujantis tiek administracinių pažeidimų kodeksu, tiek baudžiamaisiais įstatymais.
Už lašišų neteisėtą gaudymą yra numatytos baudos nuo 140 iki 700 Lt. Taip pat apskaičiuojama padaryta žala gamtai. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad neteisėtas Lietuvos Raudonosios knygos saugomų gyvūnų gaudymas, padarant didelę žalą gyvūnijai, užtraukia laisvės atėmimą iki 4 metų.
Baudžiamoji atsakomybė numatyta ir už neteisėtų elektrožūklės aparatų gaminimą, laikymą, įsigijimą, gabenimą ar realizavimą.
Primename, kad šių metų rugpjūtį keturiems asmenims, sulaikytiems per praėjusių metų akciją „Lašiša“ ir įtariamiems neteisėtu lašišų gaudymu, Švenčionių rajono prokuratūra pareiškė 123 232 litų civilinį ieškinį
Aplinkosaugos inspektoriai, Nemuno deltos regioninio parko, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Lietuvos kariuomenės kariuomenės pareigūnai per akciją „Lašiša-2007“ visą laiką budės prie prie vandens telkinių, kuriuose vyksta intensyviausia lašišų ir šlakių migracija bei yra gausiausios nerštavietės – Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione, šalia Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties upių.
Akcija ,,Lašiša–2007“ vyks nuo rugsėjo 10 iki lapkričio 20 dienos. Tokios akcijos vyksta kasmet nuo 2002 metų ir yra pasiteisinusios.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių

 

 Į gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus apie šio mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimo tvarką atsako Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento vyriausioji specialistė Virginija KALESINSKIENĖ.

 

Kurios transporto priemonės mokestiniu požiūriu laikomos mobiliais taršos šaltiniais?

 

Mobiliais taršos šaltiniais laikomos motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus. Motorine transporto priemone laikomi įrenginiai, skirti žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka apima ir traktorius bei savaeiges mašinas. Mobiliais taršos šaltiniais laikomi ir įvairių tipų laivai – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai.

Mobilieji taršos šaltiniai yra ir plūduriuojantys įrenginiai, turintys mechaninę įrangą, skirti darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose. Tai gali būti žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kt. Aplinkos taršos šaltiniu laikomos ir plūduriuojančios priemonės – angarai, debarkaderiai, mažieji pramoginiai, sportiniai ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginiai.

Apmokestinami motorinių transporto priemonių, geležinkelio transporto, laivų ir lėktuvų į aplinka išmetami teršalai, kurie susidaro naudojant degalus vidaus degimo varikliuose. Mokestis mokamas už sunaudotą degalų kiekį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Kas turi mokėti šį mokestį?

 

Mokestį už aplinkos teršimą moka įmonės, kurios vykdo ūkinę komercinę veiklą ir teršia aplinką iš ekploatuojamų mobilių taršos šaltinių.

Nuo mokesčio atleidžiami asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos. Taip pat asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kurios naudojamos žemės ūkio veiklai, o jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. Neapmokestinami asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji yra apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones, taip pat asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, deginančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus.

 

Kokie yra nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifai?

 

Tarifas nustatytas už toną sudegintų degalų. Pavyzdžiui, Motorinės transporto priemonės su vidaus degimo varikliu, apmokestinamos taikant 21 litą už toną sudeginto benzino, 22 litus už toną dyzelino, 20 litų už suskystintas dujas ir 16 litų už toną suslėgtų dujų. Mokesčio tarifas yra indeksuojamas taikant mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientą. Mokant mokestį už taršą iš mobilių taršos šaltinių už 2007 m. I pusmetį, taikomas indeksavimo koeficientas - 1,145. Indeksavimo koeficientas kiekvieno mokestinio laikotarpio pabaigoje yra skelbiamas Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt , rubrikoje „Aplinkosauginiai mokesčiai“.

Jei įmonėje degalų apskaita yra vykdoma litrais, tai jie turi būti paverčiami į tonas. Jei mokesčio mokėtojas nežino tikslaus koeficiento kaip perskaičiuoti litrus į tonas, jis gali pasinaudoti vidutiniu perskaičiavimo koeficientu, kuris yra patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2006, Nr. 131-4977). Šiuo įsakymu yra nustatyti tokie perskaičiavimo koeficientai. Benzino litrus verčiant į tonas taikomas koeficientas 0,75, dyzeliną – 0,84 ir suskystintas naftos dujas – 0,54.

 

Kokius apskaitos dokumentus turi tvarkyti įmonė mokantį mokestį už aplinkos taršimą iš mobilių taršos šaltinių?

 

Teisės aktai griežtai nereglamentuoja specialių apskaitos tvarkymo taisyklių įmonėje, konkrečiai susietu su mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių mokėjimu. Tačiau pagal Buchalterinės apskaitos reikalavimus, kiekviena įmonė turi dokumentuoti automobilio eksploatavimo išlaidas. Pirmiausia įmonės vadovas turi patvirtinti kelionės dokumentavimo tvarką. Tai daroma atsižvelgus į įmonės veiklos pobūdį, automobilių skaičių, važiavimo dažnį ir kitas įmonės sąlygas. Kelionė turi būti įforminama kelionės lapu ar kitu dokumentu. Kelionės lape nurodomas kelionės maršrutas, atstumai nuo važiavimo punktų, sunaudotų degalų kiekis ir kiti rodikliai. Degalų sunaudojimą taip pat galima nustatyti remiantis įmonės vadovo patvirtintomis degalų sunaudojimo normomis. Įmonė mėnesio pabaigoje paprastai pildo degalų sunaudojimo ataskaitą. Iš šių dokumentų ir galima paimti degalų sunaudojimo kiekius, kurie reikalingi mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimui.

 

Kaip apskaičiuojamas taršos mokestis?

 

Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių apskaičiuojamas ir mokamas už Lietuvos Respublikoje sunaudotą degalų kiekį tonomis. Apskaičiuojama pagal formulę Mn=Qn*T*I*kn. Čia Qn - faktinis per mokestinį laikotarpį Lietuvoje sunaudotas degalų kiekis tonomis; T – tarifas už vieną toną sunaudotų degalų; I – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas ir skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“; kn – koregavimo koeficientas, kuris atspindi mobilaus taršos šaltinio technines savybes bei būklę, kurių pagrindu atitinkamai mažinamas ar didinamas mokesčio tarifas.

Kiek kitaip skaičiuojamas mokestis už lėktuvų taršą pakilimo ir nusileidimo ciklo metu. Mokesčiui apskaičiuoti taikomas nustatytas mokesčio tarifas už vieną ciklą (pakilimo ar nusileidimo), kuris dauginamas iš ciklų skaičiaus bei mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficiento.

 

Kokia tvarka sumokamas ir deklaruojamas šis mokestis?

 

Mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų pusmetis. Mokestis sumokamas ir mokesčio deklaracija pateikiama per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. . Vienas deklaracijos egzempliorius turi būti pateikiamas teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai – ten, kur registruotas mokesčio mokėtojas, o kitas egzempliorius pateikiamas Regiono aplinkos apsaugos departamentui arba teritorinei agentūrai – ten kur eksploatuojamas mobilus taršos šaltinis. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto įmonės deklaracijas turi pateikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, kuri yra M.K. Čiurlionio g. 9/2, Vilniuje. Mokesčio mokėtojas užpildytą deklaracijos formą išsiunčia paštu arba pristato į vietą.

Jeigu mokesčio mokėtojas nedeklaruoja mokesčio, tai laikoma, kad jis mokestį nuslėpė. Nustačius nuslėpimo faktą, mokestis už nuslėptą taršą iš mobilių teršimo šaltinių yra didesnis , nes taikomas mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifą didinantis koeficientas.

Atkreipiame dėmesį, kad mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijų neteikia ir mokesčio nemoka tie mokesčio mokėtojai, kurių visos eksploatuojamos transporto priemonės turi sumontuotas ir veikiančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas.

 

Kokie teisės aktai reglamentuoja šį mokestį už aplinkos teršimą?

 

LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin.1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474, Nr. 123-5550, 2003, Nr. 48-2108); LR Vyriausybės nutarimas Nr. 53 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą įgyvendinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6-159). Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka, kuri yra patvirtinta LR aplinkos ir finansų ministro įsakymu Nr. 663/409a (Žin.,2003, Nr.4-152). Papildomi teisės aktai, kuriais reikia vadovautis yra Aplinkos ministro įsakymas Nr.89, „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 14-2000 ir LAND 15-2000 patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr.23-593), taip pat ir atitinkamomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis.

Kur galima rasti šiuos dokumentus? Kartais kyla neaiškumų dėl jų taikymo. Kas galėtų paaiškinti, konsultuoti?

Pagrindinai su šiuo mokesčių susiję dokumentai yra skelbiami Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu: www.am.lt, skyrelyje „Aplinkosauginiai mokesčiai“. Konsultuotis ir klausti visada galima regioninių aplinkos departamentų teritorinėse agentūrose, kurioms teikiamos deklaracijos, kurių teritorijose registruota transporto priemones eksploatuojanti įmonė.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

 

Per bandymą sutramdyti įžūlius uogautojus sužalotas gamtosaugininkas


Rugsėjo 1 d.  Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) darbuotojai tikrino, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų Čepkelių rezervate, kur dėl unikalios gamtos spanguoliauti galima tik turint specialius leidimus.

Prasidėjus spanguolių sezonui į derlingas uogynais rezervato vietas veržiasi leidimų neturintys, dažniausiai niekur nedirbantys asmenys, kurie nuniokoja uogienojus, ištrypia ir nulaužo saugomus augalus. Todėl kaip tik šiuo metu aplinkosaugininkai Čepkelių rezervate organizuoja daugiau patikrinimų.

Šeštadienį reide dalyvavo du Alytaus RAAD pareigūnų ekipažai. Apie 12 val. jie sulaikė leidimų Čepkelių gamtiniame rezervate lankytis neturinčius piliečius G. Ž. ir P. M. Spanguoliaudami draudžiamoje teritorijoje vyrai pažeidė saugomų teritorijų režimą, už ką Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 str. numato baudą nuo 50 iki 100 Lt.

Sulaikytieji  vyrai mobiliojo ryšio telefonu išsikvietė „pastiprinimą“. Į mišką netrukus automobiliu atvykusi moteris su vyru pareiškė, kad baudos niekas nemokės, ir pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti Čepkelių rezervato inspektorių Tadą Valentukevičių. Vėliau moteris paėmė sulaikytų uogautojų maišą ir iš jo išpylusi uogas ėmė jas spardyti.

Kai į "pastiprinimo " automobilį  mėgino įsėsti sulaikyti įtariami pažeidėjai, jo vairuotojas pavažiavo ir sužalojo sprunkančius asmenis bėgusį sulaikyti aplinkos apsaugos pareigūną Liną Truską. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, o dėl incidento, per kurį buvo sužalotas žmogus, ikiteisminį tyrimą pradėjo policija. Aplinkos ministerija primena, kad Čepkelių valstybinio gamtos rezervato administracija apylinkių gyventojams kasmet išduoda apie 400 leidimų rinkti spanguoles rezervato teritorijoje.

Čepkelių rezervato direktorius Jonas Klimavičius sako, kad uogauti į šią saugomą teritoriją veržiasi ir neturintys leidimų asmenys. Anot jo, sezono metu draustinis saugomas atidžiau, jame budi ir policijos, ir aplinkos apsaugos pareigūnai.

„Leidimai išduodami tiems gyventojams, kurie uogas renka nepažeisdami paklotės ir augalų, uogaudami nepalieka šiukšlių, tuščių butelių“, - sakė Jonas Klimavičius.

Pasak direktoriaus, pažeidėjams dažniausiai gamta nerūpi. Būna, kad uogaudami jie vartoja alkoholinius gėrimus, sukelia gaisro grėsmę, automobiliais išvažinėja aikšteles, išlaužo medelius bei prišiukšlina. Siekdami pasipelnyti pažeidėjai į gamtą žiūri kaip į pajamų šaltinį, todėl rinkdami uogas jie dažnai sužaloja uogienojus, kurie vėliau nunyksta.

Kasmet Čepkelių rezervate sulaikoma  50-60 pažeidėjų, kurie sumoka ATPK numatytas baudas. Anot J. Klimavičiaus, stiprinant rezervato apsaugą, pažeidėjų skaičius šiame unikaliame gamtos kampelyje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

 

Savivaldybių nerangumas atsirūgsta gyventojams

 

Šalies savivaldybėms lieka tik keturi mėnesiai iki Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nustatytos datos, kai savo gyventojams jos turi užtikrinti galimybę rūšiuoti atliekas ir įrengti antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių aikšteles. Iki 2008 m. sausio 1 d. didžiųjų miestų savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės – daugiabučių namų rajonuose turi būti įrengta ne mažiau kaip viena tokia aikštelė šešiems šimtams gyventojų, o kitų savivaldybių – ne mažiau kaip viena aštuoniems šimtams. Tačiau ligi šiol ši užduotis, pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, vykdoma gana vangiai.
Ministerija daug kartų yra raginusi savivaldybes, kad jos vykdytų Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytą pareigą organizuoti antrinių žaliavų surinkimą iš komunalinių atliekų srauto. Nuolatinis visuomenės švietimas ir skatinimas rūšiuoti atliekas, siekiant kuo daugiau jų perdirbti ir kuo mažiau išvežti į sąvartynus, jau duoda vaisių – nemažai gyventojų yra nusiteikę antrines žaliavas mesti į specialius konteinerius. Deja, tai rūpi toli gražu ne kiekvienai savivaldybei. Todėl žmonės pagrįstai piktinasi, kad trūksta antrinių žaliavų surinkimui skirtų konteinerių, iki jau įrengtų konteinerių aikštelių tenka gerokai paėjėti, o jose pastatyti konteineriai dažnai būna perpildyti.
Negalėdama taikstytis su tokia padėtimi, Aplinkos ministerija savivaldybėms pasiūlė konkrečią pagalbą ir praėjusiais metais pagal 48 savivaldybių paraiškas konkursų būdu nupirko 6800 antrinių žaliavų konteinerių iš Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programos lėšų. Kaip sakė Aleksandras Spruogis, pusšešto tūkstančio konteinerių yra pristatyta 41 savivaldybei, likusieji bus atgabenti spalio mėnesį.
Šiais konteineriais jau gali naudotis 23 savivaldybių, kurių nuosavybėn jie buvo perduoti, gyventojai. Tačiau, kaip parodė prieš kelias savaites Aplinkos ministerijos atliktas patikrinimas, septynios iš jų – Mažeikių r., Plungės r., Šiaulių r., Pagėgių, Vilkaviškio r., Pakruojo r. ir Akmenės r. savivaldybės – net paramą priima sraigės greičiu. Pavyzdžiui, Mažeikiai ir Plungė konteinerius gavo dar praėjusį gruodį, bet jie vis dar neprieinami gyventojams. Todėl Aplinkos ministerija, Aleksandro Spruogio žodžiais, svarsto galimybę atsiimti tokią „įšaldytą“ paramą ir perduoti toms savivaldybėms, kurios konteinerius nedelsdamos panaudos. Tik nuo savivaldybių pastangų sudaryti gyventojams sąlygas rūšiuoti atliekas priklausys, kaip joms bus paskirstyti dar 6200 antrinių žaliavų konteinerių. Praėjusį penktadienį, rugpjūčio 31 d., Aplinkos ministerija paskelbė konkursą šiems konteineriams pirkti.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

 

ES aplinkos ministrai aptaria dėl sausrų ir vandens trūkumo kylančias problemas

 

Rugpjūčio 31 d. Lisabonoje prasidėjo neformalus ES šalių aplinkos ministrų susitikimas. Jo metu, kaip prieš išvykdamas sakė Lietuvos aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, daugiausia dėmesio skirta dėl sausrų ir vandens trūkumo kylančioms problemoms aptarti. Pastaraisiais dešimtmečiais šios problemos tampa vis aktualesnės ir Europai. Dažnėjančių sausrų, geriamojo vandens trūkumo padariniai neigiamai atsiliepia aplinkai, socialiniam ir ekonominiam sektoriui.
Neformalūs ES šalių aplinkos ministrų susitikimai rengiami du kartus per metus. Juos organizuoja tuo laiku Europos Sąjungai pirmininkaujanti šalis. Šį susitikimą, kuris baigsis rugsėjo 2 d., Lisabonoje surengė Portugalija. Ji aplinkos ministrų diskusijoms parengė vandens trūkumo ir sausrų padarinių Europoje apžvalgą.
Šie padariniai jau paveikė daugiau kaip trečdalį ES teritorijos (apie 800 tūkst. kvadratinių kilometrų) ir apie 20 proc. (100 mln.) gyventojų. Per pastaruosius tris dešimtmečius vien sausros padarė 100 mlrd. eurų žalos. Todėl itin svarbu tinkamai pasiruošti gamtos iššūkiams, sukurti sausrų rizikos valdymo planus, jų stebėjimo ir ankstyvo perspėjimo sistemą. Kita labai aktuali problema – prastas vandens išteklių valdymas, neracionalus jų naudojimas. Europoje vis dar prarandama apie 20 proc. vandens dėl to, kad jis netaupomas.
Kaip Europos Sąjungoje reikėtų spręsti dėl sausrų ir vandens trūkumo kylančias problemas, numato Europos Komisijos liepos mėnesį parengtas komunikatas. Savo nuomonę apie jame pasiūlytas teisines ir ekonomines priemones ES šalių aplinkos ministrai išsakys per susitikimą Lisabonoje.
Nors Lietuva, pasak aplinkos ministro Arūno Kundroto, nesusiduria su realia vandens trūkumo problema, o sausringi vasaros mėnesiai dažniau pasikartoja tik pastarąjį dešimtmetį, nemažai Europos Komisijos komunikate pasiūlytų priemonių mūsų šalyje jau įgyvendinamos. Iš gana plačiai Lietuvoje taikomų ekonominių vandens išteklių reguliavimo priemonių paminėtini mokesčiai už šiuos išteklius ir vandenų taršą. Pradėta vykdyti vandens ūkio pertvarka padės užtikrinti, kad kokybiškas geriamasis vanduo būtų tiekiamas daugumai šalies gyventojų.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

Įtariamiems brakonieriams – šimtatūkstantinis ieškinys


Keturiems asmenims, įtariamiems neteisėtu lašišų gaudymu, Švenčionių rajono prokuratūra pareiškė 123 232 litų civilinį ieškinį. Taip pat laikinai apribotos jų nuosavybės teisės siekiant užtikrinti, kad būtų atlyginta gamtai padaryta žala. Tai rimtas perspėjimas ketinantiems brakonieriauti per netrukus prasidėsiantį lašišinių žuvų neršto laikotarpį.
Lašiša, kaip nykstanti rūšis, jau daugiau kaip 20 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir yra itin saugoma. Laukinių lašišų ištekliams atkurti mūsų šalyje vykdoma speciali programa, tačiau šioms pastangoms labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis.
Praėjusį spalį, lašišų neršto metu, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Žeimenos upėje ties Pabrade sulaikė minėtuosius asmenis, kuriems pareikštas daugiau kaip 100 tūkst. litų ieškinys. Du iš jų – V. I. ir R. B. – buvo sulaikyti, kai elektriniu žūklės aparatu sugavę tris lašišų pateles ir patinėlį tęsė savo nusikaltimą prieš gamtą. Jų bendrininkai „budėjo“ pakrantėje. Po sulaikymo V. I. gyvenamajame name rasta neteisėtai surinktų lašišos ikrų. Apie tokią nusikalstamą veiką Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas iš karto informavo Švenčionių r. policijos komisariatą, kuris šiuo metu tęsia ikiteisminį tyrimą. Pastarasis bus baigtas, gavus teismo praėjusį lapkritį paskirtos elektrinio žūklės aparato ekspertizės išvadas.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas taip pat kreipėsi į Švenčionių r. apylinkės prokuratūrą, kad ji šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinį ieškinį laukinės gyvūnijos saugomų rūšių ištekliams nusikalstamais veiksmais padarytai 123 232 Lt žalai atlyginti iš kaltų asmenų.
Siekdami apsaugoti traukiančias neršti lašišines žuvis ir jų nerštavietes, aplinkosaugininkai po pusantros savaitės, rugsėjo 10 d., pradės prevencinę akciją „Lašiša 2007“. Ji vyks daugiau kaip du mėnesius – lašišų neršto laikotarpiu. Tokią akciją kasmet organizuoja Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Jos metu „karštuose“ taškuose nuolat budi aplinkos apsaugos pareigūnai.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

Pažeidėjams nerūpi, kad neteisėtai pastatytuose tinkluose uždūsta žuvys

 

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (VAAI) patikrino, kaip laikomasi verslinės žvejybos taisyklių Kuršių mariose, ir nustatė grubių pažeidimų. Kaip sakė VAAI Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis, aplinkosaugininkai buvo gavę informacijos, kad kai kurie žvejai verslininkai mariose stato daugiau, nei leidžiama, tinklų, o rytą jų neištraukia. Tinkluose likusios žuvys greitai sugenda ir yra išmetamos į marias. Todėl mariose būna matyti uždususių žuvų.

Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai patikrino vietas, kur Kuršių mariose statomi žvejybos tinklai, ir aptiko visai šalia Lietuvos ir Rusijos sienos tris pastatytus neteisėtai. Bendras „slaptų“ tinklų ilgis – apie pusantro kilometro. Juose rasta daugiau kaip 130 kg negyvų žuvų. Kad šiuos tinklus pastatė žvejai verslininkai, galima spręsti pagal tinklų medžiagą, akytumą, pastatymo vietą, plūdes ir kitus požymius.

Daug negyvų, jau labai apirusių karšių, starkių, ešerių, kuojų, ožkų aplinkosaugininkai aptiko ir trijose stambiaakėse žuvų gaudyklėse. Tai rodo, kad šias gaudykles pastatę žvejai verslininkai laiku jų nepatikrina. Pažeidžiant verslinės žvejybos reikalavimus, pasak Kęstučio Motiekaičio, naikinami žuvų ištekliai ir teršiamos Kuršių marios. Todėl Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija įpareigojo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą griežčiau ir dažniau kontroliuoti, kaip laikomasi šių reikalavimų.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius , tel. 219 1855

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"