Paieška Gerbkime gamtosaugininkų darbą

Gerbkime gamtosaugininkų darbą

Kazys GINIŪNAS

 

Vartau įdomią knygą - „Lietuvos saugomos teritorijos“. Autorių kolektyvas pasistengė, kad ji būtų turininga, gražiai išleista, gausiai iliustruota ir įdomi kiekvienam piliečiui.

Viena iš knygos rengėjų - Rūta Baškytė - rašo: „Turime savitą saugomų teritorijų sistemą, senas gamtos ir kultūros paveldo apsaugos tradicijas. Šiose teritorijose ne tik saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės, jos pritaikomos pažinimui, poilsiui bei kitiems visuomenės poreikiams. Mažai žinome ir apie vertingiausias bei vaizdingiausias Lietuvos teritorijas, apie jų teikiamą naudą. Dažnai dairomės į kaimynines šalies, ieškome egzotikos, o šalia esančių vertybių nepastebime, nesuvokiame.“

Žinoma, tik susipažinus su saugomomis vertybėmis, patyrus neišdildomų įspūdžių, galima tikėtis visuomenės paramos, išsaugant tą turtą ateities kartoms.

Visa tai - didžiulis darbas. Tačiau svarbu ir užtikrinti, kad būtų laikomasi priimtų įstatymų.

1974 metais likimas man lėmė dalyvauti TSRS delegacijos sudėtyje pasaulinėje gamtosaugos parodoje Spokene (JAV). Delegacijai buvo sudarytos sąlygos pamatyti JAV kraštovaizdį. Gerais keliais nuvažiavome daugiau nei du tūkstančius kilometrų. Man į akis krito ežerų pakrantės: gražiausios vietos buvo užstatytos įvairiais nameliais. Panašiai kaip mūsų kolektyviniuose soduose - namelis prie namelio. Tuo metu Lietuvos ežerų pakrantės buvo saugomos vandens švarai palaikyti, žmonių poilsio sąlygoms užtikrinti. Todėl JAV matyti vaizdai mane suglumino. Pagalvojau: neduok Dieve to sulaukti Lietuvoje.

Šiandien apgailestauju, kad panašiai dedasi ir pas mus, o gamtosaugininkai ne visada pajėgūs apginti gamtosaugos įstatymus. Gamtos niokotojai randa „aukštai sėdinčių“ užtarėjų. Tai patvirtina neseniai žiniasklaidoje skelbti kaltinimai aktyviausiai gamtosaugininkei Rūtai Baškytei. Kaltinami ne tie, kurie niokoja gamtą, o tie, kurie nuoširdžiai ją saugo. Netrūksta painiavos ir įstatymuose. Kas sugalvojo įstatymą, leidžiantį „persikelti“ žemes, galėtų būti įrašytas į Gineso knygą. Gražiose paežerėse tikriesiems šeimininkams žemė dažnai negrąžinama, o ten įsikuria turtingieji, savo turtus kartais sukrovę kaip tik niokodami gamtą. Už negalimą grąžinti žemę kompensacija jos savininkams valstybiniais miškais taip pat negali būti pateisinama.

Aplinkos ministerija, manau, neišnaudoja visų galimybių, kurias suteikia šis laikotarpis - pirmą kartą Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinktas aplinkosaugininkas. Šia galimybe reikėtų aktyviau pasinaudoti.

NUO REDAKCIJOS. Primename, jog šios publikacijos autorius sovietiniais metais vadovavo tuometiniam Gamtos apsaugos komitetui, kurio „vaikaičiu“ yra dabartinė Aplinkos ministerija.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"