Paieška Gražiojo berniuko istorija

Gražiojo berniuko istorija

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Visi žinome: tarp žmonių pasitaiko dvilyčių asmenų, tai yra hermafroditų. O kaip gamtoje? Lygiai tas pat. Na, akivaizdžiausias pavyzdys - mūsų žodelis „vištgaidis“. Vištos šalia mūsų nuo seno gyvena, todėl žmonės daug kartų matė, jog pasitaiko lyg ir višta, lyg ir gaidys, nei gerai kakarykuoja, nei kiaušinių deda. Taip būna ir tarp stambių gyvūnų. Antai Vytėnų girininkijos Agnapolio miške buvo sumedžiotas stambus šernas. Medžiotojai atkreipė dėmesį, jog jo iltys gana keistos. Tokio dydžio kuiliui apatinės buvo aiškiai per mažos. Kai išskrodė pamatė, jog viduje kuilio požymių - tik viena pupos dydžio sėklidė. Žodžiu, tikras hermafroditas. Kaip jam sekėsi gyventi tarp kitų šernų, deja, žinių neturime.

Kai tariame „hermafroditas“ - tarytum girdėtume du vardus: Hermis ir Afroditė. Pasiaiškinkim priežastį.

Žodžiu, gražieji graikų dievai Hermis ir Afroditė pasimylėjo ir susilaukė vaikelio. Žinoma, jis buvo gražus kaip ir tėveliai. Bet tėveliai buvo labai užimti, todėl vaikiuką augino šventojo Idos kalno nimfos. Čia turbūt derėtų priminti, jog nimfos buvo gamtos dievybės, ilgaamžės, bet vis dėlto mirtingos. Buvo kalnų, jūrų, miškų, upokšnių nimfos ir visos vadinosi vis kitaip.

Taigi ant kalno Hermafroditą augino kalnų nimfos oreadės. Buvo ten ir visai nukaršusių, buvo ir jauniklių, tačiau vien tik nimfos. Matyt, jos berniukui gerokai apkarto, todėl, sulaukęs penkiolikos, leidosi kelionėn ir netrukus įžengė į Karijos mišką. O jame čiurleno gražus upelis, o prie to upelio gyveno vandenų nimfa najadė, vardu Salmakidė. Ir kad jau įsimylės tą bernelį, kad įsimylės, iš pirmo žvilgsnio.

Ją suprasti nesunku, gražuolio būta, bet jis mielają najadę atstūmė. Žinoma, beširdis, bet ir suprasti nesunku - per penkiolika metų damos, nors ir nimfos, jam buvo įsiėdusios iki gyvo kaulo. Bet paaiškėjo, jog nuo vilko bėgo ant meškos užlipo. Žodžiu, Salmakidė buvo atstumta, raudodama nuėjo į krūmelius, o bernelis nusirengė ir nutarė nusimaudyti. Tik to ir tetrūko. Pamačiusi visai nuogą, Salmakidė atrūko kaip viesulas, puolė upelin ir karštai apkabino, ėmė glamonėti. Bernelis dar mėgino išsivaduoti, bet kur tau: Salmakidė, pajutusi, jog geidžiamas grobis vėl sprūsta iš rankų, ėmė melsti dievų, kad šie juos sujungtų visiems laikams. Tie ilgai nesvarstę taip ir padarė. Gražusis Hermafroditas, prieš virsdamas nauja asmenybe, dar spėjo pasiųsti prakeiksmą: kiekvienas, kuris išsimaudys tame upelyje, taip pat virs pusiau vyru, pusiau moterimi.

Graži, graudi istorija... Na, mes ne prastesni, irgi turime - pasakojimus apie vištgaidžius... Kartais ir šernas pasitaiko.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"