Paieška Žalioji arbata ir kilmingi jos giminaičiai

Žalioji arbata ir kilmingi jos giminaičiai

 Pastaraisiais metais į populiarumo viršūnes iškopė žalioji arbata. Kuo gi ji skiriasi nuo kitų  arbatų?

 

Kodėl ji žalia?

 

Žalioji arbata išgaunama iš tų pačių arbatkrūmių lapelių, kaip ir juodoji, tačiau kitu būdu. Gaminant juodąją arbatą, lapeliai ilgai džiovinami atvirame ore, iš jų išeina fermentai, veikiantys augalines skaidulas, įgaunančias rudą spalvą. Šis procesas vadinamas fermentacija. Jis leidžia arbatai ilgai išsilaikyti. Juodoji arbata – pilnutinės fermentacijos produktas: visi fermentai iš lapelių išeina ir apdoroja visas skaidulas. Gėrimas šiek tiek kartokas ir aromatingas.

Gaminant žaliąją arbatą, laukiama, kol lapeliai šiek tiek pavys, o vėliau, norint išlaikyti natūralų gėrimo skonį, fermentacija sustabdoma greitai ir trumpai įkaitinant lapelius. Aukštoje temperatūroje fermentai suyra, o žalia lapų spalva, lengvas aromatas ir šviežias skonis išlieka. 

 

Nuo ko priklauso žaliosios arbatos skonis

 

1.Kokiu būdu ir kokie lapeliai surenkami?

Kokybiškai arbatai lapeliai renkami rankomis. Kuo jie jaunesni ir kuo arčiau krūmo viršūnėlės auga, tuo skanesnė iš jų išvirta arbata.

 

2.Kaip buvo sustabdyta fermentacija?

Apdorojimas karštu garu išsaugo gėrimo skonį, panašų į žolės. Taip išgaunamos visos japoniškos arbatos rūšys. Karštoje atviroje ugnyje apdoroti lapai įgauna vos juntamą kartoką dūmo prieskonį. Taip daugiausia išgaunama kinietiška žalioji arbata. Kai kurios arbatžolės „apkepinamos“ krosnyse ar orkaitėse, įgaudamos saldoką skonį. Gaminant nebrangias arbatos rūšis, naudojama technika, kontroliuojanti kaitinimo trukmę ir temperatūrą.

 

3.Kaip sausų arbatžolių lapeliai susukami?

Silpnai susukti lapeliai panašūs į saujelę žolės ir pasižymi lengvu, kilmingu skoniu. Stipriai skersai susukti lapeliai primena mažus rutulėlius. Jie greit užplikomi ir yra labai stiprūs. Išilgai susukti lapeliai yra pailgi, panašūs, kaip sako kinai, į „džiovintas vorų kojeles“, pasižymi vidutiniu stiprumu. Kartais jaunų arbatžolių lapeliai ir ūgliukai yra susukami žiedų pumpurų pavidalu. Šie pumpurai užplikius išsiskleidžia labai lėtai.

 

Kaip išsirinkti gerą žaliąją arbatą?

 

1.Įdėmiai ją apžiūrėkite. Ji nudažyta žalia spalva: nuo smargdinės iki pistacijų žalumo, bet be rudų dėmelių. Išimtis – ypatingos arbatos rūšys, kurių lapeliai centre turi būti žali, o pakraščiuose – rausvoki ir fermentuoti.

2.Paimkite ją į ranką. Arbatos lapeliai minkšti ir gyvi, nesutrupinti ir nesupjaustyti, o trinant tarp pirštų nesubyra į sausus miltelius.  

3.Užplikykite ir pauostykite: arbata skleidžia žolės – gėlių aromatą ir niekada neatsiduoda šienu. Kvapas juntamas tik tada, kai puodelis prinešamas prie lūpų.

4.Įvertinkite išvaizdą: arbatžolės vandenyje išsiskleidžia. Gėrimas skaidrus, kiek jį iš naujo beplikintum. Atšalusios arbatos paviršiuje matyti plėvelė iš eterinių aliejų, suteikiančių gėrimui aromatą.

 

Kaip ją deramai užplikyti?

 

Klasikinis arbatos gaminimo dviems asmenims būdas toks. Imame 400 ml talpos arbatinuką ir arbatžolių tokiu santykiu: du arbatiniai šaukšteliai vienam žmogui. Įberiame arbatžolių į karštu vandeniu įkaitintą arbatinuką. Į jį pilame 80-85 laipsnių temperatūros vandenį, tinkantį daugeliui arbatos rūšių.

Kaip nustatyti vandens temperatūrą? Jeigu nuo arbatinuko dugno šnypšdami pradeda kilti gausūs oro burbuliukai, vadinasi, vanduo pasiekė reikiamą temperatūrą. Nesusekėte, ir vanduo pradėjo smarkiai virti? Nuimkite arbatinuką nuo ugnies ir palaukite porą minučių. Prisitraukia žalioji arbata per 1-2 minutes. Vėliau – supilstoma į puodelius. Vienas ir tas pačias arbatžoles galima plikinti 5-6 kartus. Pirmasis plikinys yra lengvas, truputį rūgštokas; kartais gurmanai jį išpila ir geria antrojo užplikinimo arbatą – sodresne savo spalva ir aitresne skoniu.

 

Kodėl žalioji arbata tokia populiari?

 

* Ji pasižymi psichostimuliuojančiuoju efektu, kur kas stipresniu, negu juoda kava arba arbata, ir pašalina nuovargį.

* Žaliojoje arbatoje esama glutamino rūgšties, pagerinančios atmintį ir mąstymą, bei vitamino C, suteikiančio mums energijos.

* Bioflavonoidų gausybės dėka žalioji arbata užkerta kelią vėžio vystymuisi ir pristabdo senėjimo procesus. 

* Joje gausu katechinų – medžiagų, išvedančių iš ląstelių radioaktyviąsias medžiagas ir sunkiųjų metalų druskas.

* Ji prislopina apetitą ir pagreitina riebalų susiskaidymą, todėl yra rekomenduojama norintiems suliesėti asmenims. 

 

Aromatizuota žalioji arbata

 

* Puiki – jazminų, su smulkiais jazminų žiedeliais ir pumpurėliais.

* Labai neįprasta žalioji arbata su auksinio lotoso žiedeliais – pasižymi medaus saldumu ir atspariu, grynu aromatu.

* Kai kurios gėlytės pavidalu susuktos žaliosios arbatos rūšys aromatizuojamos dobilų arba orchidėjų aromatais.

* Nebrangios ir ne tokios kokybiškos, tačiau itin kvepiančios žaliosios arbatos rūšys susidaro, jas aromatizavus natūraliais, eteriniais jazminų, rožių, žemuogių, bergamotės aliejais.

* Kartais į žaliąją arbatą pridedama dirbtinių aromatizatorių. Tada ant pakuotės užrašoma: „Aromatas, identiškas natūraliam“. Tokios arbatos kvapas primena pigaus odekolono kvapą. Jeigu jums labai patinka žalioji arbata. „Irish cream“ su dirbtiniu grietinėlės ir viskio aromatu, geriau užsiplikykite įprastos žaliosios arbatos ir pagardinkite ją tikru viskiu ir plakta grietinėle.

 

Žalioji arbata su ženšeniu

 

Norite po bemiegės nakties atrodyti pailsėję, dirbti kaip pašėlę ir puikiai jaustis? Išgerkite porą puodelių žaliosios arbatos su ženšeniu. Bet neužmirškite – rytoj jums vis tiek reikia išsimiegoti!

 

Su kuo gerti žaliąją arbatą?

 

* Europos gurmanai pasakys: žalioji arbata – tiktai grynu pavidalu, be cukraus, be vaisių, ir, neduok Dieve, pripilti į ją pieno ar grietinėlės!

* Kinai geria žaliąją arbatą su bananais. Gabalėlį prisirpusio banano kartu su arbatžolėmis užpila verdančiu vandeniu. Arba įmeta į užplikytą arbatą du žalius svogūnų laiškus bei šiek tiek sausos imbiero šaknies. O specialiai karštai vasaros dienai gaminasi tokį gėrimą: didelį pomidorą supjausto griežinėliais, įmeta juos į arbatinuką, įberia du arbatinius šaukštelius žaliųjų arbatžolių ir cukraus, viską užpila verdančiu vandeniu ir leidžia 3 minutes prisitraukti. 

* Japonai patiekia prie žaliosios arbatos pyragaičius iš ryžių miltų bei krekerius.

* Latvijoje žalioji arbata daugiausia derinama su neriebiais saldumynais – pyragaičiais „beze“, pastilėmis ir zefyrais, marmeladu, vaisiniais ir pieniškais žele, pieniškais ledais. Jeigu mūsų kaimynai nori pažeisti taisykles, geria žaliąją arbatą su karštu pienu ar medumi, užsikąsdami baltuoju šokoladu, chalva ir rytietiškais saldumynais.               

 

Balta arbata

 

Subtilus, elegantiškas ir aristokratiškas gėrimas. Kaip bet kuris aristokratas jis reikalauja deramos pagarbos ir nemėgsta būti vartojamas prastoje kompanijoje.

Jeigu skubate į darbą, plepate su draugais, vakarieniaujate priešais televizorių arba bet kuo užsigeriate nemalonias naujienas per pietų pertrauką – net nesilieskite prie jos.

Šią arbatą reikia gerti lėtai, mėgaujantis kiekvienu gurkšniu ir kalbant apie dvasingus dalykus. Arba vienatvėje – širdies paguodai.

Kartais prie šios arbatos patiekiama lengvų sūrokų sausainių arba sausų vaisių. Pienas užgožia šios arbatos skonį, citrina nuslopina aromatą. Saldumynams – saldainiams ar pyragaičiams – baltoji arbata pernelyg subtili.

 

Kaip ji išgaunama?

 

Jos aromatas, kaip rudens oras, subtilus, sudėtingas, vos pajuntamas ir paveikia nuotaiką, tarsi violončelės garsai. Jos skonis ne toks sodrus, kaip juodosios ir žaliosios arbatos, ir pirmuoju momentu gali pasirodyti pernelyg silpnas ir švelnus. Prie jos būtina priprasti. Ši arbata, skirtingai nuo žaliosios, nepalieka riebaus eterinių aliejų prieskonio. Jeigu užgertume baltąją arbatą švaraus šilto vandens gurkšniu, įvertintume jos ilgą ir švelnų, švarų saldumą. Dėl savo švelnaus skonio ji ilgą laiką nebuvo populiari Vakaruose. Bet dabar, kai visus traukia tyla ir ramybė, šis gėrimas tapo simbolišku. 

 

Kaip tinkamai paruošti baltąją arbatą?

 

Arbatinukas – atskiras, kuriame neplikoma jokia kita arbata ir kuris neplaunamas plovimo priemonėmis, kad nepritrauktų pašalinių kvapų. Vienam puodeliui imami 5-10 gramų arbatžolių – 2-3 kartus daugiau negu juodosios ar žaliosios. Įberiame arbatžolių į pašildytą arbatinuką, užpilame karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir leidžiame 10-15 minučių prisitraukti.

JOS NAUDA. Daugiau kofeino, flavonoidų ir vitamino C, negu žaliojoje arbatoje. Ji suteikia daugiau žvalumo ir aktyviau atjaunina organizmą.

 

Parengė Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"