Paieška Alfredas Skinulis: „Aplinkosauginė situacija sostinėje gerėja“

Alfredas Skinulis: „Aplinkosauginė situacija sostinėje gerėja“

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Kaip ir apskritai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūroje praėjusiais ir šiais metais įvyko didelių pokyčių. Tai pirmiausia susiję su darbuotojų kolektyvo atsinaujinimu.

 

Problemos: aplinkos švara ir atliekų tvarkymas

 

„Mūsų agentūra darbuotojų atžvilgiu labai atjaunėjo, - sakė šios agentūros vedėjas Alfredas Skinulis. – Didžiosios daugumos darbuotojų amžius – iki trisdešimt metų. Jauni inspektoriai yra aktyvūs; anksčiau administracinių bylų per metus būdavo apie keturis šimtus, o pernai susidarė apie septynis šimtus. Per 2007 metų pirmą pusmetį nustatyta dvidešimt procentų daugiau pažeidimų negu vidutiniškai būdavo anksčiau. Tai kaip tik dėl suaktyvintos aplinkos apsaugos kontrolės Vilniaus mieste. Ypač stengiamės atkreipti dėmesį į anksčiau mažiausiai kontroliuotas su įmonių veikla bei apskritai su miesto gyvenimu susijusias sritis.“

Pasak Alfredo Skinulio, agentūros darbuotojai labai didelį dėmesį skiria glaudžiau bendradarbiauti su miesto savivaldybe, siekdami, kad būtų gerai vykdomos savivaldai priskirtos funkcijos, susijusios su aplinkos apsauga. Sakykime, dėl kietųjų dalelių atmosferoje yra numatyta, jog tik trisdešimt penkias dienas per metus jų kiekis gali viršyti didžiausią leistiną lygį, kurį Vilniaus mieste nustato keturios matavimo stotys. Žirmūnuose pavasarį buvo labai smarkiai padažnėję šių dalelių, esančių atmosferoje, lygio viršijimo atvejų, todėl teko daug padirbėti, kad jų sumažėtų. Agentūros darbuotojai stebėjo ir kaip valomos gatvės. Žinoma, yra ir aplinkkelių, kurie padėtų sumažinti mieste automobilių srautą, problema. Viena iš agentūros veiklos krypčių yra prioritetinė – tai oro kokybė, kietųjų dalelių kiekio jame mažinimas. Kita svarbi veiklos kryptis – atliekų tvarkymas, komunalinių paslaugų teikimas gyventojams, rūšiavimo sistemų taikymas, aikštelių įrengimas, kas ir numatyta atliekų tvarkymo strateginiame plane. Šiose srityse dirbama ypač intensyviai. Bet tokios problemos neišspręsi labai greitai; tam reikia pakankamai lėšų ir tam tikro laiko. Yra ir daugiau trūkumų, tvarkant miestą, tad aplinkosaugininkai savivaldybę nuolat ragina tuos trūkumus efektyviau šalinti. Agentūros veikla nustatant ir įmonių, ir gyventojų padaryto teršimo atvejus, padarytą aplinkai žalą darosi vis intensyvesnė.

 

Reikliau tikrinamos įmonės

 

Taip pat kyla daug problemų dėl paviršinių nuotekų, kurios, surinktos iš tam tikrų teritorijų, dažnai iš esmės nevalytos išleidžiamos į Neries upę. Tad reikalaujama, kad įmonės įsirengtų vandenvalos įrenginius. Kai kurios įmonės, tiesa, turi uždaras nuotekų sistemas. Bet neretai pastebima, kad iš kur nors teka naftos produktai; ne vienas atvejis buvo, kai tekdavo išsiurbti išsiliejusius naftos produktus, kad jie nepakliūtų į platesnę aplinką. Neišpręsta problema – gyventojai, kurie neprisijungę prie nuotekų šalinimo tinklų, kad nereikėtų mokėti už išsiurbimą iš duobių, stengiasi srutas kur nors išpilti ant žemės. Į šiuos atvejus agentūros darbuotojai operatyviai reaguoja. Ir pagal gyventojų pranešimus, skundus inspektoriai patys vyksta tikrinti įmonių, sodybų. Apskritai intensyviai dirbama visomis kryptimis.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas vykdoma gamintojų ir importuotojų kontrolė. Įmonės, kurios importuoja tepalus, elektroninę įrangą, automobilius turi deklaruoti ir susikaupiančias atliekas, taip pat deklaruotina visa pakuotė, apmokestinami komplektiniai gaminiai: padangos, akumuliatoriai, filtrai, amortizatoriai. Tai privaloma pagal atliekų tvarkymo įstatymą. Didžioji dauguma Lietuvos įmonių, kurios moka tuos mokesčius, yra registruotos Vilniuje. Beje, ir didžioji dauguma įstaigų, vykdančių tų įmonių kontrolę, taip pat registruotos Vilniuje. Agentūra vykdo intensyvią mokesčių kontrolę; yra atskiras darbuotojas, kuris taip pat fiksuoja tuos atvejus, kai įmonės atsisako finansuoti atliekų tvarkymą.

Jau nuo praėjusių metų labai sustiprinta autoservisų kontrolė, nes juose pavojingųjų atliekų būna labai daug. Ir rezultatai jaučiami: nubaustų taikant administracinio poveikio priemones autoservisams, per dvejus metus yra gal šimtai. Dabar jau jaučiama, kad situacija šioje srityje pamažu gerėja. Bet agentūros darbuotojams tai kainuoja daug laiko ir pastangų.

„Suregistravę esame įmones, kurios naudoja tirpiklius ir išmeta lakius organinius junginius. Sekame išmetimo kiekius, taip pat kontroliuojame didžiuosius pramonės objektus: energetikos įmones, geležinkelius ir kitas; iš esmės visi Vilniaus pakraščiai – tai pramonės rajonai. Kontroliuojamų objektų turime apie keturis šimtus; vien autoservisų – apie trys šimtai. Mokesčių mokėtojų – septyni tūkstančiai. Trumpai sakant, darbo krūviai yra didžiuliai. Stengiamės nė vienos veiklos srities neapleisti; kiek galime pagal savo pajėgumus, tiek ir nuveikiame. Dabar vykdome akciją – tikriname statybvietes. Nuo birželio pirmos dienos įsigaliojo statybų tvarkymo taisyklės, tad žiūrime, kaip jos vykdomos“,- kalbėjo agentūros vedėjas.

 

Rūšiuoti bus ekonomiškai naudinga

 

Tos atliekos, kurios yra surūšiuotos, savaime jau turi tam tikrą rinkos vertę ir atliekų vežėjams netgi ekonomiškai nėra naudinga vežti jas į sąvartyną (nors nuomonių, kad taip daroma, vis dar girdima). Juk jei įmonė sumes visokias – plastiko, stiklo, popieriaus atliekas – į vieną konteinerį, tada ji mokės už išvežimą, o jei surūšiuos, sudės į atskirus konteinerius, už jas gaus pinigų iš atliekų tvarkytojo. Ir gyventojams atliekas rūšiuoti yra ekonomiškai naudinga: jie mažesnius mokesčius už atliekų išvežimą moka. „Nemanau, kad atliekų tvarkytojai vežtų rūšiuotas atliekas į sąvartyną. Kad buities atliekas veža, tai aišku. O rūšiuotas – netgi kai kurios įmonės dar perrūšiuoja, kad gautų iš jų didesnę naudą: atskiria popierių, kartoną, plastikinę pakuotę nuo kitų daiktų, nes už perdirbtą pakuotę gauna dar pinigų. Taigi vežti rūšiuotas atliekas į sąvartyną tiesiog nenaudinga. Valstybės strateginis atliekų tvarkymo planas numato, kad turi būti įrengiamos rūšiavimo aikštelės. Gyventojai mokės pagal savivaldybės taisykles už išvežtą atliekų kiekį. Taigi kuo daugiau paklius atliekų į rūšiavimo konteinerius, tuo mažiau gyventojai mokės už atliekų išvežimą, nes rūšiuotos išvežamos nemokamai. Ši tvarka sostinėje turi įsigalioti jau gana greitai. Ir, žinoma, energingai kovojame su šiukšlinimu Vilniaus mieste. Kai kurie teršėjai po pirmos baudos dar nereaguoja, tik po kokio trečio ar ketvirto nubaudimo pradeda tvarkytis. Bet pažeidėjų stengiamės nepalikti ramybėje, tikriname pakartotinai.

Svarbi darbo kryptis – gamintojų bei importuotojų tikrinimas. Kasmet inspektorių darbo tempas didėja. Nelengva bendradarbiauti su miesto savivaldybe ir ypač su kai kuriomis seniūnijomis. Tenka imtis ir administracinio poveikio priemonių“, - pasakojo Alfredas Skinulis.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"