Paieška Vilniečius pakvies Karužiškės

Vilniaus miškų urėdijoje

Vilniečius pakvies Karužiškės

Žvilgsnis į Parudaminos girininkiją, kurioje lankytojus pasitinka „Girinis“

Augustas UKTVERIS

 

Į pietryčius nuo Vilniaus, greta Marijampolio, Parudaminio ir Terešiškių gyvenviečių, yra pasidriekę Marijampolio, Parudaminio, Valčiūnų miškai. Netoli Terešiškių (Karužiškių kaime) įsikūrusi Parudaminos girininkija. Per vietos miškus teka Galinės, Juodės ir Rudaminėlės upeliai. (Juodėje yra daug bebraviečių.) Girininkijos miškų plotas - 3,4 tūkst. ha, iš jų 2,4 tūkst. ha - valstybinės reikšmės miškai. Miškai suskirstyti į 2 eiguvas. Vyrauja pušynai (64 proc.), eglynai (22 proc.), beržynai (9 proc.). Yra juodalksnynų ir drebulynų. Vienoje iš pelkėtų miško vietovių peri gervės. Netoli Galinių kaimo yra senkapiai.
Miškai sausi, ypač mėgstami grybautojų, todėl gaisrų pavojus vasarą labai didelis.

 

Deivis Gribauskas pasiryžęs...

 

Dar šių metų pavasarį kalbantis su Vilniaus miškų urėdu Raimondu Ribačiausku pašnekovas prasitarė, jog turi vilties, kad gražus miško lankytojų centras, gal kiek ir panašus į jau esantį pačioje miškų urėdijoje, galėtų rastis ir Parudaminos girininkijos administraciniame pastate. Greta jo galėtų atsirasti aptvaras danieliams, greta girininkijos pastato galėtų įsikurti ir voljeras, kuriame vaikštinėtų fazanai. Žodžiu, tada pamaniau, jog Telšių miškų urėdijoje esantis Žvėrinčius gal rasis ir Vilniaus krašte.

... Kone baigiantis vasarai, rugpjūčio 30 d. toptelėjo: pasidarysiu, kaip suvis atrodo toji Parudaminos girininkija, kas yra tas Parudaminos girininkijos girininkas Deivis Gribauskas, pasiryžęs gražiems ir dideliems darbams.

„Manyčiau, jog čia bus labiau pažintinis centras, kuriame demonstruosime ir augalų apsaugos priemones, miško sodinimo etapus, kuriame lankytojai, ypač moksleiviai, galėtų pažinti medžius, miško augalus, fauną. Darbai ir buvo pradėti šiais metais. Labai svarbu kuo įvairiausiomis priemonėmis ugdyti jaunąją kartą. Štai ir man, dar dirbant Kalvelių girininkijoje, norėjosi padaryti kažką gero. Pamenu, padarėme rekreacinį objektą, tačiau greitai viskas buvo suniokota. Nenuleidome rankų, vėl pastatėme gražią pavėsinę ir įsitikinome, jog žmonės... ir prie grožio pripranta. Po kurio laiko mums nieko nesakius šiukšles ėmė rinkti vietos darželinukai. Malonu pasidarė...“ - palydėdamas į Parudaminos girininkiją kalbėjo Vilniaus miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei Algis Vaitkevičius (urėdas Raimondas Ribačiauskas tądien dar atostogavo).

Su Vilniaus miškų urėdijos ryšių su visuomene specialiste Kristina Braziūnaite netrunkame atkakti į Karužiškes. Maloniai nuteikia pats girininkijos pastatas, kiemo veja, žydinčios gėlės, drožiniai, skulptūros iš medžio, senobinė klėtis. Įsikalbame su jaunu Parudaminos girininkas Deiviu Gribausku. Jis sakė, jog šioje girininkijoje dirbąs nuo 2005 metų spalio, prieš tai keturis metus pavadavęs Mickūnų girininką. Baigęs miškų ūkio technikumą, baigia neakivaizdines studijas Lietuvos žemės ūkio universitete.

„Kai atėjau čia 2005 metais, buvo kiek ir baisu – baugino gyvenimo mačiusi, dar 1928 metais statyta girininkija. Ilgai čia girininku dirbo Jonas Kuklys (dabar kaipo „Zundos“ specialistas tvarkantis Vilniaus miesto miškus), po to trumpai Kęstutis Karlonas, o po to – aš. Čia viskas pasikeitė, renovuota. Štai vienos sienos rąstus nušveitėme, impregnavome sėmenų aliejumi, kad parodytume, kaip atrodo tikros senojo statinio rąstų sienos. Buvo rūkstančios krosnys, nesandaru. Dabar girininkiją apšildome malkomis, kurių užkaitintas vanduo cirkuliuoja radiatoriais. Pernai remonto darbus pradėjome gegužę, o lapkritį šventėme čia įkurtuves. Dabar yra ir vandentiekis, kanalizacija“, - pasakojo girininkas.  

 

Kol lankytojų centras dar tuščias...

 

Netrunkame užkopti į antrąjį girininkijos administracinio pastato aukštą, kur jau įrengtos patalpos informaciniam centrui, tad dabar girininkijos bei visos Vilniaus urėdijos žmonės renka įvairiausius senus miškininkų apyvokos daiktus, pakinktus ir pan. Atsiras ir gyvūnų iškamšų... Girininkas norėtų, kad būtų ir koks maketas, kas sietina su miškų priešgaisrine apsauga. Reikia ir atitinkamų stalų, lentynų... Deivis Gribauskas tikisi, jog per žiemą pavyks sukaupti ir išdėstyti visus norimus eksponatus.

„Mintis dėl tokio lankytojų centro kilo pačiam urėdui Raimondui Ribačiauskui. Tačiau ir mes, girininkijos žmonės, sukamės, įvairiausių sumanymų yra, tik kol kas laiko stokoju. Dar ir mokslai Žemės ūkio universitete spaudžia. Urėdas Raimondas Ribačiauskas rodo gražią iniciatyvą, tad manau, jog pavyks kai ką pasiekti...“- teigė jaunasis girininkas, sakęs, jog pavyksta susidoroti ir su ūkiniais dalykais. Gražiai ir sutartinai dirba girininkijoje kartu su pavaduotoju Andžejumi Četyrkovskiu, eiguliais Božena Šostak bei Viktoru Laveckiu.

„Prie girininkijos padarysime ir apie 300-400 metrų ilgio pažintinį miško taką, su stendais, aprašymais apie medžius, jų apsaugą, medžių rūšis, miško florą ir fauną. Tikimės, jog lankytojų bus, nes netoliese juk yra Vilnius, sostinės vaikai ir jų tėveliai juk nori išvykti į gamtą, kažką joje pamatyti“, - kalbėjo girininkas.

Vaikščiojant palei pastatą Deivis Gribauskas rodė į šalia esantį apie vieno hektaro aptvarą, kuriame po mėnesio žadama įkurdinti danielius. Tas aptvaras ateityje, žinoma, taipogi galės plėstis į greta esantį mišką. Pačiame kieme dar šį rudenį stovės voljeras fazanams.

 

Talkina ir jaunieji miško draugai

 

Aprodydamas girininkijos aplinką Deivis Gribauskas pasidžiaugė, jog gražiai sutaria su netolimų mokyklų moksleiviais, pedagogais. Parudaminyje mokykla nedidelė, tačiau vis tiek esama joje jaunųjų miško bičiulių (apie 10). O Valčiūnuose – vidurinė mokykla, kurioje jaunųjų miško bičiulių būrelis yra gausesnis (apie 20). Dar rugsėjy bus siekiama su jaunaisiais miško bičiuliais padirbėti miške. Moksleiviai retins krūmus, traką palei naująjį girios pažinimo taką. Vyresnieji moksleiviai iš Valčiūnų vidurinės mokyklos gal patalkins kiek sunkesniuose darbuose, tarkime, statant stendus. Šiaip jau visi darbai gula ant Parudaminos girininkijos darbuotojų pečių.

Deivis Gribauskas sakė, jog su jaunaisiais miško bičiuliais yra tamprus ryšys sodinant mišką, keliant miške inkilus, juos darant (miškininkai skiria lentų inkilams daryti), žiemą – pagalba žvėreliams. Pedagogai kviečia Deivį aplankyti moksleivius ir pamokose. Vaikai visko teiraujasi – ir apie medžius, ir apie gaisrus, ir apie miško šiukšlinimą... Pavasarį kalbantis su moksleiviais iš Valčiūnų, kai kurie jų domėjosi mokymosi Žemės ūkio universitete sąlygomis.

„Puiku, jei ir Vilniaus krašto vietos žmonės studijuotų, taptų miškininkais“, - pamenu yra sakęs ir Vilniaus urėdas Raimondas Ribačiauskas.

 

Medžio drožėjas Dainius papuošia aplinką

 

Girininkijoje yra rekreacijos darbininkas Dainius Mačiokas, kuris - puikus drožėjas iš medžio. Daug skulptūrų yra pridaręs. Nebeskaičiuoja... Dainius yra sukūręs darbų ne vien girininkijai, o ir pasklindančių visos apskrities mastu. (Tądien, lankantis girininkijoje, Dainius drožė visai dideles skulptūras, nors vadino jas nykštukais, Vilniaus apskrities gražiausiai tvarkomoms sodyboms, kartu – ir atminimo lentas; konkursą organizuoja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamentas.) Štai ir Dūkštų ąžuolyne įrengtame pažintiniame take stovi Dainiaus medžio skulptūros.

Nors medžio drožėją pakalbinau prie drožiamų metro aukščio nykštukų, kūrybos įkarštyje, Dainius vis tiek sutiko pabendrauti.

„Dirbau Alytuje, dabartinis Vilniaus urėdas Raimondas Ribačiauskas ten irgi dirbo, tad taip ir susipažinome. Siekiu save ugdyti. Dalyvavau ir Rokiškyje surengtoje prakartėlių parodoje. Dar tada, kai mokiausi Alytaus dailiųjų amatų mokykloje. Dalyvavau ir keliose kūrybinėse mokyklose. Geriausias patarėjas buvo mano mokytojas Saulius Lampickas, tapogi medžio skulptūrų kūrėjas. Įvairiose girininkijose yra mano sukurtų skulptūrų“, - pasakojo prakalbančio medžio drožėjas.

Pasiteiravau, koks širdžiai mieliausias darbas stovi Dūkštų ąžuolyne? Dainius patraukė pečiais: „Gal „Žiežula“ įdomiausia...“ Prie girininkijos pastato rymo ir Dainiaus sukurtas „Girinis“, kuriam taipogi atiduota daug kūrybinės šilumos. Tiesiog tai pajaučiau.

Deivis Gribauskas ir Dainius Mačiokas turi viltį, kad girininkijoje galės būti ir Alytaus dailiųjų amatų mokyklos kūrybinė stovykla ar praktika. Sieks suremontuoti tinkamai klėtelę, kurioje ir galėtų įsikurti kūrybinės stovyklos dalyviai. Ir ne tik jie, o ir studentai (miškininkai) praktikantai.

*  *  *

 „Nors čia ir toloka nuo Vilniaus, tačiau urėdija turi savą bent 17 žmonių talpinantį autobusiuką, tad gali surengti ekskursiją – tiek į Dūkštų ąžuolyną, tiek į Parudaminos girininkiją...“ – sakė tądien kartu Karužiškėse apsilankiusi Vilniaus miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė Kristina Braziūnaitė.

... Užsiminus apie Telšių urėdijoje esantį Žvėrinčių, Deivis Gribauskas atviravo: su tam Žvėrinčiui vadovaujančiu Telšių Ubiškės girininkijos girininku Petru Rudnickiu kremtąs kartu mokslus Žemės ūkio universitete. Tad mokslo draugas Petras gali būti visai neblogas patarėjas Deiviui. Jei taip atsitiktų, Karužiškėse tikrai yra vilties rastis dar vienam Žvėrinčiui.

 
 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"