Paieška Aplinkos ministerijove: 2007 m. rugsėjo 10-16 d.

Aplinkos ministerijove: 2007 m. rugsėjo 10-16 d.

 

Rugsėjo 10 d. Briuselyje vyko ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos klausimais. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Renata Gagienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3507.

 

Rugsėjo 10-11 d. per ES Tarybos aplinkos darbo grupės posėdį Briuselyje aptartas ES Jūrų strategijos direktyvos projektas. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3517.

 

Rugsėjo 10-11 d. Stokholme vyko ekspertų susitikimas, skirtas HELCOM’o rengiamo (Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvencijos Helsinkio komisijos) Baltijos jūros apsaugos veiksmų plano daliai apie pavojingas medžiagas. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistas Irmantas Valūnas. Išsamesnė informacija tel. 266 3518.

 

Rugsėjo 10-11 d. Briuselyje vyko ES Tarybos darbo grupės techniniams klausimams derinti posėdis. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

 

Rugsėjo 10-12 d. Berlyne vyko ekspertų susitikimas, skirtas HELCOM’o rengiamo Baltijos jūros apsaugos veiksmų plano daliai žuvų ir žuvininkystės klausimais. Dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. Išsamesnė informacija tel. 266 3555.

 

Rugsėjo 10-13 d. Aronoje (Italija) - Europos Komisijos Generalinio direktorato, Jungtinio tyrimų centro, Sveikatos ir vartotojų apsaugos instituto bei Europos cheminių medžiagų biuro Toksikologijos ir cheminių medžiagų skyriaus Techninio esamų ir naujų cheminių medžiagų komiteto posėdis. Svarstomi šių medžiagų rizikos vertinimo klausimai. Dalyvauja  Aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Rimantas Vilčinskas. Išsamesnė informacija tel. 212 6098.

 

Rugsėjo 14 d. 13 val. Verkių rūmuose (Žaliųjų ežerų g. 49, Vilnius) prasidės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos renginys „Laiko patikrintos vertybės – naujos galimybės“. Jis skiriamas regioninių parkų, Žuvinto biosferos rezervato, VSTT veiklai ir jos perspektyvoms pristatyti bei aptarti. Prieš renginį, 12 val., kviečiama spaudos konferencija. Išsamesnė informacija: Ona Liandsbergienė, tel. 270 9862.

 

Rugsėjo 15 d. Monrealyje (Kanadoje) prasidės šalių, ratifikavusių Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos Monrealio protokolą dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, atstovų susitikimas. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657


Seisminiai stebėjimai aktualūs visoms Baltijos regiono šalims

 

Rugsėjo 10 d. Vilniuje prasidėjo Baltijos regiono ir gretimų kraštų seismingumui skirtas tarptautinis seminaras. Jį surengė Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos ir Ignalinos atominė elektrinė. Į šį trijų dienų seminarą susirinko Baltijos regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Danijos, taip pat Jungtinės Karalystės, Baltarusijos ir Rusijos seismologijos specialistai. Jų pranešimai ir diskusijos skirtos susipažinti su seisminių stebėjimų būkle bei perspektyvomis šiose šalyse, pasidalyti praktine patirtimi, aptarti, kaip toliau bus bendradarbiaujama.

Seisminiai reiškiniai, pasak LGT direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, – ne vienos valstybės rūpestis, jie jaučiami visame regione, todėl juos stebėti bei vertinti reikia platesnėje teritorijoje, bendradarbiaujant su kaimyninių šalių bei tarptautiniais seisminių stebėjimų tinklais.

Žemės drebėjimai kyla suaktyvėjus žemės plutos tektoniniams lūžiams. Nors šiuo požiūriu Lietuva yra palyginti saugi, tačiau, turimais duomenimis, Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nuo 1616 m. būta apie 40 žemės drebėjimų. Jų intensyvumas epicentruose siekė 5-7 balus.

Mūsų šalyje seisminiai stebėjimai buvo pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999 metais jos veikla nutraukta, o Ignalinos AE apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Tačiau norint sukaupti pakankamai duomenų apie Lietuvos seismines sąlygas būtinas tikslinis nuolatinis seisminių stebėjimų tinklas. 2004 metų rugsėjį kaimyninėje Kaliningrado srityje įvykę žemės drebėjimai parodė, kad ir mūsų šalyje, kur žemės gelmių sandara labai panaši, gali vykti tokie drebėjimai, dėl kurių apgadinami pastatai.

Įkurti nepertraukiamai veikiantį seisminių stočių tinklą numato praėjusį rugsėjį Vyriausybės patvirtinta Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007-2010 m. programa. Ji įpareigoja užtikrinti nuolatinius seisminio aktyvumo stebėjimus. Jie leis nustatyti padidinto seisminio pavojingumo tektonines struktūras bei zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą. Taip pat numatyta sudaryti šalies teritorijos seisminio pavojingumo žemėlapį ir nurodyti seisminiu požiūriu pavojingiausias zonas. Įgyvendinti minėtąją programą, Jono Satkūno žodžiais, padės ir Vilniuje vykstančio tarptautinio seminaro metu aptarta kitų šalių patirtis bei užmegzti glaudesni bendradarbiavimo ryšiai.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 09 11

 

Netinkamai naudojamus atliekų konteinerius svarstoma perduoti juos sugebančioms panaudoti savivaldybėms

 

Įsibėgėjant atliekų tvarkymo reformai vis daugiau dėmesio skiriama atliekų rūšiavimui. „Užpildyti mišriomis, o neišrūšiuotomis atliekomis naujus sąvartynus būtų daugiau nei neatsakinga, todėl savivaldybės raginamos iki 2008-ųjų metų vykdyti numatytas užduotis“, - sako Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.

Savivaldybės įpareigotos nuo 2008 metų sausio 1 dienos užtikrinti atliekų rūšiavimo galimybę gyventojams, kurie skundžiasi norintys, bet negalintys rūšiuoti atliekų, nes jų gyvenamoje teritorijoje esą nėra tokios galimybės.

Šios priežastys verčia nagrinėti galimybę savivaldybėms pirktus, paimtus, tačiau tinkamai nepanaudojamus atliekų konteinerius perduoti toms savivaldybėms, kurios sugebėjo juos panaudoti.

„Kai kurių savivaldybių polemika ir bandymai ieškoti kaltų dėl atliekų rūšiavimo konteinerių, kurių jos nesugeba tinkamai panaudoti, tėra būdas maskuoti savo neveiklumą, nes Aplinkos ministerija, pirkdama savivaldybėms konteinerius, išsamiai aiškinosi galimybes juos panaudoti ir atsižvelgė į visus specifinius reikalavimus“, - sako Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.

Nustatant poreikius paramai gauti antrinių žaliavų surinkimo srityje, 2005 metais apklaustos visos savivaldybės, teiraujantis, ko joms labiau reikėtų - konteinerių, tvarkymo paslaugos ar vieno ir kito kartu. Beveik visos nurodė konteinerius ir pranešė apie pageidaujamus techninius parametrus – spalvą, talpą, formą.

Kelis kartus su savivaldybėmis suderinus jų pageidavimus, buvo parengtos 3 (varpo formos, stačiakampiai metaliniai su atsidarančiu dugnu, metaliniai cinkuoti su ratukais) skirtingų rūšių konteinerių pirkimo konkurso sąlygos ir dalyvaujant savivaldybių atstovams pradėtos pirkimų procedūros.

Per pirmą etapą nupirkta 6,8 tūkst. konteinerių už 10 mln. Lt 48 savivaldybėms. Per II etapą numatyta nupirkti 6,2 tūkst. konteinerių 44 savivaldybėms.

 „Rūšiavimas yra prioritetinė atliekų tvarkymo reformos kryptis, o konteineriai savivaldybėms – kompleksinė jos dalis“, - sako Aleksandras Spruogis. Anot jo, šiuo metu didžiausias pakuočių atliekų kiekis patenka į komunalinių atliekų srautą ir šitaip dalis atliekų, kurias perdirbus galima būtų vėl panaudoti, patenka į sąvartynus.

Aplinkos ministerija apibendrino iš savivaldybių gautus duomenis apie atliekų surinkimą. Pagal juos, šiuo metu Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse yra 14774 antrinėms žaliavoms (stiklui, plastmasei ir kt.) skirti konteineriai.  Iš jų Aplinkos ministerija pirko 6815 (46,13 %), savivaldybės įsigijo 105 (0,71 %),  7374 (49,91 %) priklauso atliekų tvarkytojams,  iš Europos Sąjungos paramos lėšų nupirkta 480 (3,25 %). Savivaldybės nurodo, kad šiuo metu trūksta apie 10 tūkst. konteinerių antrinėms žaliavoms surinkti.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2007 09 10

 

 

Ignalinos AE uždarymas nekels pavojaus kaimyninėms valstybėms

 

2007 09 07 Aplinkos  ministerijoje vyko Lietuvos ir Latvijos  aplinkos ministerijų, kitų atsakingų institucijų ekspertų konsultacijos dėl  Ignalinos atominės elektrinės (IAE) panaudoto branduolinio kuro laikinos saugyklos įrengimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo.

Įrengti IAE panaudoto branduolinio kuro laikiną saugyklą – vienas   iš IAE  uždarymo projektų. Jį įgyvendinus bus galima  saugiai  uždaryti  IAE.

Dėmesys konsultacijose buvo skirtas radiologiniam poveikiui Latvijos gyventojams,  galimų ekstremalių situacijų, ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimo aspektams, taip pat Latvijos gyventojų informavimo bei aplinkos monitoringo klausimams.

Analogiškos konsultacijos vyko ir su  Baltarusijos ekspertais. Su jais buvo aptartas galimas radiologinis poveikis Baltarusijos gyventojams, panaudoto branduolinio kuro konteinerių patikimumas, poveikis Drūkšių ežero ekologinei būklei bei kiti klausimai.

Atsižvelgusi  į pateiktus  poveikio aplinkai vertinimo  ataskaitos duomenis bei tarpvalstybinių  konsultacijų rezultatus, Lietuvos  ūkio subjektų, dalyvavusių atliekant poveikio aplinkai vertinimą, pastabas, Aplinkos ministerija  artimiausiu metu priims sprendimą, ar leidžiama įrengti IAE  panaudoto branduolinio kuro laikiną saugyklą.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas  Vitalijus Auglys, radiologinio ar kitokio  poveikio grėsmių Baltarusijos ir Latvijos gyventojams kilti neturėtų.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2007 09 08

 

 

EEĮ atliekų tvarkymo organizatoriams – patikra prieš startą

 

2007 09 05 Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, kuruojantis atliekų sektorių, surengtame susitikime su elektros ir elektroninės įrangos (toliau - EEĮ) tvarkymo organizatoriais išklausė asociacijos „Infobalt EPA“ atstovus.

Su jais buvo kalbėta apie 2008-ųjų metų EEĮ atliekų tvarkymo užduotis ir jų įvykdymo galimybes. Taip pat apie tai, kaip sekasi elektronikos atliekų tvarkymo organizatoriams vykdyti savo įsipareigojimus.

Aplinkos ministerija primena, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (2002/96/EB) bei Lietuvos teisės aktų reikalavimais, 2006 metais Lietuvoje pradėtas EEĮ atliekų surinkimo ir tolesnio tvarkymo sistemos kūrimas.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) prie Aplinkos ministerijos duomenimis, kuriuos nustatyta tvarka teikia EEĮ gamintojai ir importuotojai bei šių atliekų tvarkytojai, 2006 metais į vidaus rinką išleista 49796 tonos EEĮ, o surinkta 10103 tonos elektronikos atliekų.

„Startas tikrai neblogas ir daugelis Lietuvos ūkio subjektų sąžiningai įvykdė Vyriausybės nustatytas atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis. Tačiau nuo 2008 metų Lietuvoje turi būti surenkama ne mažiau kaip 4 kg EEĮ atliekų iš vieno gyventojo per metus. Tokią normą nustato Europos Sąjungos teisės aktai.

„Todėl, įgyvendindami Europos Sąjungos įpareigojimus, detaliai vertiname, kaip veikia elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo mechanizmas, ir rengiamės kitų metų privalomos užduoties įgyvendinimui “, - sako Aplinkos ministerijos sekretorius A. Spruogis.

Nuo 2006-ųjų metų EEĮ gamintojai ir importuotojai turi pateikti Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse numatytą garantiją, įrodančią, kad jų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Viena iš numatytų garantijos formų yra dalyvavimas licencijuotoje EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijoje.

2006 metais Aplinkos ministerija yra išdavusi dvi elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijas: asociacijai „Infobalt EPA“ ir Gamintojų ir importuotojų asociacijai.

Pagal teisės aktų reikalavimus šios licencijuotos organizacijos turi vykdyti įsipareigojimus ir teikti veiklos organizavimo ataskaitas Aplinkos ministerijai.

 

Iš dviejų minėtų organizacijų 2006 metais EEĮ atliekų organizavimo veiklą vykdė asociacija „Infobalt EPA“. Pagal šios asociacijos Aplinkos ministerijai pateiktą ataskaitą asociacija neįvykdė jos nariams nustatytų EEĮ atliekų tvarkymo užduočių. Taip pat nevisiškai įvykdė kai kuriuos kitus įsipareigojimus.

„Todėl vadovaujantis teisės aktais, išnagrinėjus ir nustačius, kad licencijuota organizacija nevykdo nustatytų užduočių ir nustatomi teisės aktų pažeidimai, gali būti pradėta licencijos galiojimo sustabdymo procedūra. Tačiau tikimės, kad „Infobalt EPA“ tinkamai įvertins savo veiklos trūkumus ir imtis kraštutinių priemonių neprireiks“, - sako Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius,  tel. 219 1855

2007 09 07

 

Nauja interneto svetainė – langas į mišką

 

Lietuvos miškų savininkams ir miško mylėtojams sukurta nauja interneto svetainė.   http://www.msat.lt/lt.php.

Šioje svetainėje pateikiama  informacija norintiems pažinti miškų gyventojus ir augalus, sužinoti apie miško ligas ir kenkėjus, kaip juos gydyti ar apsisaugoti.

Svetainę įkūrė Miško sanitarinės apsaugos tarnyba (MSAT). Tai yra biudžetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją siekianti užtikrinti gerą sanitarinę Lietuvos miškų būklę ir tvarų miško ekosistemos funkcionavimą visų nuosavybės formų miškuose.

Tarnybos vadovas Paulius Zolubas sakė, kad svetainė padės įgyvendinti pagrindinius tarnybai keliamus uždavinius: abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir žvėrių pakenkimų miškuose sekimas ir prognozė; profilaktinių ir naikinamųjų miško sanitarinės apsaugos priemonių planavimas, jų vykdymo priežiūra ir kontrolė; miško patologiją sukeliančių veiksnių diagnozė, ekspertizė, konsultacijos ir rekomendacijos apsaugai.

Aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas teigia, kad svetainėje informacija pateikiama paprastai, aiškiai ir suprantamai. Tik spustelėjus kompiuterio mygtuką, visą mišką galima matyti nelyginant pro savo langą – medžius, uogas, grybus, susipažinti su miško žvėrimis ir pan. Pažiūrėti į svetainę bus pravartu kiekvienam, kas ruošiasi uogauti, grybauti ar šiaip pasivaikščioti po mišką.

Svetainėje gyventojai ras atsakymus į jiems labiausiai rūpimus klausimus, galės pasidalinti patirtimi, paskaityti ar papasakoti apie įdomius nutikimus gamtoje, pasidalinti idėjomis, susirasti draugų, tokių pat gamtos mylėtojų.

Anot Aido Pivoriūno, tai gražus pavyzdys, kaip naujosios informacinės technologijos gali padėti žmonėms bendrauti bei tarnauti jų interesams.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2007 - 09 - 07

 

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"