Paieška Nuotekų dumblas ne tik dvokia...

Nuotekų dumblas ne tik dvokia...

Alfonsas KAZITĖNAS

 

Kaupiasi dumblo perteklius

 

„Bendrovės „Biržų vandenys“ direktorius Bronius Klastauskas skambina pavojaus varpais dėl dumblo, besikaupiančio iš komunalinių miesto nuotekų, tvarkymo perspektyvos. Pasak jo, Biržų miesto valyklos sandėliavimo aikštelėje dumblo atsargos kasdien pasipildo 7–8 tonomis, jo per 5 metus nuo naujosios valyklos paleidimo prisikaupė per 10 tūkstančių tonų. Ūkininkų, norinčių naudoti nuotekų dumblą tręšti laukams, neatsiranda. Susikaupusi dumblo masė vasaros šiltyje skleidžia smarvę, nemalonus kvapas pasiekia ne tik arčiau valyklos esančius vienkiemius, bet ir pietrytinę miesto dalį.

„Tačiau vis aktualesnis darosi dumblo sausinimo ir utilizavimo klausimas. Įgyvendinus Ventos–Lielupės baseinų investicijų programos dalį, skirtą Biržų miestui, smarkiai išsiplės kanalizacijos tinklai, prie jų prisijungs papildomai apie 4 tūkstančius individualių sodybų, perteklinio dumblo kiekiai padvigubės“, - aiškina savivaldybės vandens ūkio šeimininkas. Jo žodžiais, esama dumblo sausinimo ir tankinimo įranga nepritaikyta tokiems kiekiams apdoroti, todėl būtina ieškoti lėšų dumblo apdorojimo pajėgumams didinti. Nors šiuo metu įgyvendinamo miesto vandentvarkos projekto specialiajame plane parašyta apie tai, kad antrajame darbų etape reikia išspręsti dumblo apdorojimo pajėgumų plėtrą, tačiau pasirašytoje darbų sutartyje į tai neatsižvelgta.

 

Vyriausybei pateiktas projektas

 

Bronius Klastauskas nuogąstauja, kad aukštesnė valdžia gali išspręsti šią problemą be pačių biržiečių. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) parengė ir pateikė Vyriausybei Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo plano projektą, kuris gali būti patvirtintas artimiausiu metu. Šis planas skirtas Europos Sąjungos teisės aktams atliekų tvarkymo sferoje įgyvendinti. Projekte teigiama, jog ne vėliau kaip iki kitų metų vidurio reikia papildyti savivaldybių atliekų tvarkymo planus, o strateginis planas valstybės mastu turės būti įvykdytas iki 2010 metų.

Savivaldybėms siūloma įvertinti komunalinių nuotekų dumblo apdorojimo pajėgumus ir jų teritorijoje esančių įmonių, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios gamybos atliekos, galimybes dalyvauti kuriamuose komunalinių skaidžių atliekų tvarkymo sistemose. Savivaldybės ir viešieji vandens tiekėjai skatinami bendradarbiauti ir kurti ekonomiškai efektyvias komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo sistemas. Dumblo tvarkymas turėtų būti organizuojamas taip: maksimalus dumblo energetinio potencialo ir jame esančių augalams naudingų medžiagų panaudojimas ir dumblo panaudojimo spektro išplėtimas. Regioninių dumblo tvarkymo sistemų kūrimui numatoma Europos Sąjungos ir valstybės parama. Tokios progos, pašnekovo įsitikinimu, nereikėtų praleisti. Juolab, kad pasvaliečiai dėl nuotekų dumblo tvarkymo nerodo entuziazmo.

 

Teks išvežti gyventojų lėšomis

 

APVA užsakymu bendrovė SWECO BKG dar 2004 m. parengė galimybių studiją dėl komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo Lietuvoje. Studijoje apspręsti dumblo nukenksminimo, panaudojimo, utilizavimo būdai. Komunalinių nuotekų dumblo kompostavimo aikštelę numatoma pastatyti Pasvalyje, kadangi ten daugiau pramonės ir teoriškai galėtų susidaryti didesni iš nuotekų išsiskiriančio dumblo kiekiai. Pašnekovo žodžiais, tokios aikštelės pastatymas 2004 m. kainomis būtų kainavęs 4 mln. 843 tūkst. Lt. Turėtų būti pagilintas ir išbetonuotas 1,3 ha plotas su filtrato nuvedimais į nuotekų valyklą ir dumblo nukenksminimo bei kompostavimo įranga, kuri sunaikintų dumble esančius kenksmingus mikrobus, suskaidytų kenksmingas medžiagas ir paverstų dumblą trąša. Jeigu tam bus gauta lėšų iš ES ir valstybės, negi gaila.

Tačiau problema kita: biržiečiai savo transportu turės išvežti dumblą iš nuotekų valyklos į Pasvalio aikštelę ir padengti jo perdirbimo į kompostą išlaidas. Kaip numatyta studijoje, 3000 t  dumblo per metus transportavimas kainuotų 113 tūkst. Lt, perdirbimas – 323 tūkst. Lt. Kaštai kasmet didėja, be pusės milijono jau dabar neišsiverstum. Šiems reikalams jokia parama  nenumatoma, tai – savivaldybės reikalas.  O ką daryti su jau susikaupusiu dumblu Biržų aikštelėje? Aišku, ir jį išgabenti perdirbimui, kas dar kainuotų 1,5 mln. Lt. Ironiškai skamba, kai visas „Biržų vandenų“ bendrovės metinis biudžetas siekia vos 1,5 mln. Lt! Deja, šiuo atveju niekas nesikėsintų į bendrovės kišenę, paprasčiausiai siūloma padidinti gyventojams mokesčius už šaltą vandenį ir nuotekas. Studijoje netgi numatyta, jog tas padidėjimas siektų 35 proc., bet, ko gero, kol šis projektas būtų įgyvendintas, padidėtų iki 50 proc. ir už kubą tektų mokėti 8, 5 Lt.

 

Siūlo paprastesnį variantą

 

„Biržų vandenų“ bendrovės vadovas sakė, jog šią problemą kėlęs bendrovės metiniame pranešime. Sutrumpintas pranešimas apie ūkinę finansinę veiklą pavasarį buvo išspausdintas abiejuose rajono laikraščiuose. Tačiau į problemą nesureagavo nei miesto visuomenė, nei politikai. Po to dar bandęs išdėstyti savivaldybės administracijos darbuotojams, bet pritarimo nesulaukęs.

Bronius Klastauskas siūlo paprastesnį ir pigesnį variantą. „Būtų galima išplėsti nendrių–smėlio filtrų pagrindu veikiančios dumblo aikštelių plotą nuo 1,5 ha iki 3–3,5 ha. Dumblas tokiose aikštelėse apsivalytų savaime ir darytųsi tinkamas laukams tręšti. O kad iš nuotekų valyklos išleistume iki europinių standartų išvalytą vandenį, reikėtų įdiegti tretinį nuotekų valymą, ką mums siūlė japonų specialistai, kad iš nuotekų būtų pašalinami azoto, ypač fosforo junginiai“.

Tie projektai kainuotų apie 3 mln. Lt, bet nereikėtų kasmet išlaidauti vien dėl dumblo po 0,5 mln. Lt, padidintais mokesčiais tuštinti gyventojų kišenių. Pašnekovo žodžiais, diskusijoms ir svarstymams nėra laiko, problemos sprendimų reikia imtis jau dabar. Šiais laikais biurokratinė mašina juda iš lėto, nuo projekto užsakymo iki darbų pabaigos praeina mažiausiai 3 metai.

 

Yra svarbesnių reikalų

 

Savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė patikino, jog kaip tik dėl to jos kabinete vykęs pasitarimas, išsiųstas ne vienas raštas minėtai APVA-ai. Savivaldybei nuotekų dumblo utilizavimo klausimas tikrai rūpi ir nebus paliktas savieigai.

„Be abejo, mums neracionalu vežti dumblą į Pasvalį, ieškosime išeičių, kaip tvarkytis pas save. Dumblui sandėliuoti vietos turime pakankamai, tariamės, kaip prie valyklos neprivatizuoti žemės,  išplėsti aikšteles ir  ruošti dumblo kompostą, ieškoti ūkininkų, kurie tą kompostą išsivežtų. Ši paprasta technologija gali būti naudojama dar dešimt ar penkiolika metų“, - kalbėjo direktorė.

Pasak jos, savivaldybė šiuo metu turi svarbesnių darbų nei dumblas. Pirmiausiai reikia įrengti kanalizacijos ir vandentiekio magistralinius tinklus mieste, kur didžiausias atsilikimas. Tada galvoti, kaip prie jų padėti prisijungti gyventojams. Europos Sąjungos pinigų jau neužtenka miesto vakarinės dalies projektui įgyvendinti, su rytine dalimi bus dar prasčiau.

„Sanglaudos parama skiriama ne valykloms statyti, ne magistraliniams tinklams tiesti, o sudaryti patogumus gyventojams. Miesto vandentvarkai sutvarkyti trūksta apie  penkiolika milijonų litų. Štai kur galvosūkis – iš kur juos paimti, savivaldybė juk neturi. Todėl mes norime ir sieksime, kad rajone surengtų išvažiuojamąjį posėdį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir spręstų, kaip biržiečiai, gyvendami aktyvaus karsto zonoje, galėtų išspręsti tas problemas“, -  pažymėjo Palmyra Prašmantienė.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"