Paieška Lašišų migracijos keliai ir nerštavietės saugomos visą parą

Lašišų migracijos keliai ir nerštavietės saugomos visą parą

 

Rugsėjo 10 d. prasidėjusi akcija „Lašiša 2007“ jau davė pirmuosius rezultatus – nuo rugsėjo 10 iki 16 dienos Klaipėdos regione, per kurį driekiasi pagrindinis lašišų migracijos kelias iš Baltijos jūros į Lietuvos upes, buvo nustatyti 23 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimai, o iš vandens telkinių ištraukti 6 brakonierių vertingoms žuvims paspęsti tinklai. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai jau organizavo 19 reidų.

Kaip sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas Lauris Martišius, akciją „Lašiša 2007“ organizuoja Aplinkos ministerijos Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Tokie reidai rengiami bet kuriuo paros metu ir tikrinami prie pagrindinių lašišinių žuvų migracijos kelių – Kuršių marių, Nemuno upės deltos, Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties upių - žvejojantys ar būnantys asmenys, jų leidimai, automobiliai. Prie vandens telkinių važinėjančios ir įtarimus keliančios transporto priemonės ypač tikrinamos tamsiuoju paros metu.

Be reidų, vykdoma ir nuolatinė vandens telkinių vietų, ties kuriomis migruojančios lašišos gali būti labiausiai pažeidžiamos, apsauga. Jose pareigūnai patruliuoja visą parą.

Akcija „Lašiša 2007“ vyks iki lapkričio 20 dienos. Ji skirta padėti išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų lašišų populiaciją. Aplinkosaugininkai prašo gyventojų pagalbos, siekiant užkirsti kelią brakonieriavimui.

Pastebėjus prie Kuršių marių, Nemuno deltos baseine, šalia Neries, Žeimenos, Vilnios, Sierarties upių įtartinus asmenis, naudojančius žvejybos prietaisus, apie juos reikia pranešti aplinkosaugininkams.

Apie pastebėtus pažeidimus Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione prašoma pranešti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, tel. (8 46) 367 034, 8 441 53942, mob. tel. 8686 12601, 8612 23645, 8686 12537, 8698 24405.

Apie pastebėtus pažeidimus Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties upėse prašoma pranešti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, tel. 8 5 210 2487, 210 2567, mob. tel. 8686 49176, 8614 95287, 8698 32034.

Apie akciją „Lašiša 2007“

Jau penktus metus vykdoma akcija „Lašiša 2007“ prasidėjo rugsėjo 10 dieną ir tęsis iki lapkričio 20 dienos. Šiuo metu vyksta lašišų bei šlakių migracija į nerštavietes ir jų nerštas. Dėl to suaktyvėja šias žuvis gaudantys brakonieriai, kurie žvejybai naudoja neteisėtus tinklinius, duriamuosius bei užkabinamuosius įrankius ar net elektros srovę.

Lašišų išteklių būklė didele dalimi priklauso nuo jų natūralios reprodukcijos sąlygų. Ypač svarbu išsaugoti natūralių lašišų populiaciją mūsų upėse – Neryje, Žeimenoje, Meroje, Vilnelėje ir kt. Mokslininkų, tiriančių lašišinių žuvų išteklius teigimu, praėjusiais metais, kai kuriose Lietuvos upėse, ypač Žeimenoje, nustatytas labai aukštas lašišų neršto efektyvumas ir buvo pats didžiausias per visą tyrimo laikotarpį.

Jų manymu, pastaraisiais metais lašišų apsaugos akcijos buvo organizuotos kokybiškai, todėl jos sąlygojo gerą lašišų nerštaviečių apsaugą bei šių žuvų nerštą.

Šiemet didžiausią dėmesį per akciją aplinkosaugininkai skirs lašišų brakonieriavimo prevencijai ir įtariamus asmenis stengsis patikrinti dar prieš jiems padarant žalą gamtai.

Verslinė lašišų ir šlakių žvejyba Lietuvos vidaus vandenyse yra draudžiama, o žvejai mėgėjai mėgėjiškais žūklės įrankiais šias žuvis gali pradėti žvejoti tik po jų neršto, t.y. nuo sausio 1 d. licencinės žūklės sąlygų nustatyta tvarka.

Už lašišų neteisėtą gaudymą yra numatyta administracinė bei baudžiamoji atsakomybė. Pvz., jei pilietis neteisėtai sugaus lašišą:

mėgėjiškos žūklės įrankiu - teks atlyginti 144,3 Lt žalą bei sumokėti baudą iki 200 Lt;

tinklu - teks atlyginti 288,6 Lt žalą bei sumokėti baudą iki 700 Lt;

žeberklu - teks atlyginti 1443 Lt žalą bei sumokėti baudą iki 700 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta, kad neteisėtas Lietuvos raudonosios knygos saugomų žuvų gaudymas, padarant didelę žalą gyvūnijai, užtraukia laisvės atėmimą iki 4 metų, taip pat numato kitas švelnesnes sankcijas.

Dar viena baudžiamoji atsakomybė kodekse numatyta už neteisėtą elektrožūklės aparatų gaminimą, laikymą, įsigijimą, gabenimą ar realizavimą.

Pagal šiuos baudžiamojo kodekso straipsniu ikiteisminį tyrimą atliekanti Švenčionių rajono prokuratūra vasarą informavo aplinkosaugos tarnybas, kad keturiems piliečiams, įtariamiems neteisėtu lašišų gaudymu ir sulaikytiems per praėjusių metų lašišos akciją, pareiškė 123232 Lt civilinį ieškinį.

Siekant užtikrinti šios sumos išieškojimą už Lietuvos gamtai padarytą žalą buvo laikinai apribota jų nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Įtariamus asmenis aplinkosaugos pareigūnai sulaikė 2006 metų spalį Žeimenos upėje ties Pabrade elektros prietaisu gaudant lašišas. Pas įtariamuosius buvo rastos trys jau negyvos žuvys, o jų namuose rasta neteisėtai surinktų lašišos ikrų.

Raudonoji knyga: lašiša (Salmo salar Linnaeus)

Statusas. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1981 m.

Įrašyta į Berno konvencijos III ir Buveinių direktyvos II priedus.

Paplitimas. Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, rytuose – iki Karos jūros, vakaruose – iki Hagsono įlankos, pietuose – iki Portugalijos. Dideliuose ežeruose gyvena sėsli lašišų forma.

Lietuvoje aptinkama Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje, Baltijos Šventotoje. Įveista Dubysoje, Vilnioje, Vokėje, Siesartyje, Virintoje. Pavienių žuvų gali būti Minijos, Jūros, Bartuvos ir Ventos upių baseinuose.

Biologija ir ekologija. Žuvis praeivė – suaugusios lašišos gyvena jūroje, o neršti plaukia į upes. Užauga iki 1 – 1,5 m ilgio ir iki 40 kg svorio. Subręsta 2 – 3 gyvenimo jūroje metais, dažniausiai būdamos 50 – 55 cm kūno ilgio. Nerštinė migracija į upes prasideda birželio – liepos mėn., tačiau masiškai migruoja rugsėjo – spalio mėn. Neršia spalio – lapkričio mėn., kai vandens temperatūra pasiekia +6 – 8 laipsnius Celcijaus. Vislumas – iki 30 – 40 tūkst. (dažniausiai 8 – 10 tūkst.) ikrelių. Ikrus užkasa upių rėvose ar sraunumose nuvalytu žvyru arba smulkiu gargždu. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3, rečiau 4-5 kartus. Užaugusios iki 10 – 15 cm ir dažniausiai būdamos 2 metų išplaukia į jūrą. Jaunos lašišaitės minta makrobestuburių lervomis, į vandenį nukritusiais vabzdžiais, driftine fauna, o paaugugėjusios – vėžiagyviais ir žuvimis.

Populiacijų gausumas. Per pastarąjį dešimtmetį į Nermuno baseiną kasmet vidutiniškai migruoja 4800 lašišų (nuo 3400 iki 7800). Natūrali rituolių produkcija lašišinėse upėse svyruoja nuo 4,3 iki 20 tūkst. vienetų. 2004 m. lašišinėse upėse buvo apie 10,3 tūkst. jauniklių, ir 4,3 tūkst. rituolių. Didžiausias jauniklių tankumas Žeimenos upėje yra 9,7 ind./100 kv.m, (vidutiniškai 4,6 ind./100 kv. m), kitose upėse tankumas mažesnis.

Grėsmės ir apsauga. Upių tarša, užtvankų be žuvitakių statyba, brakonieriavimas ir žvejyba. Nemažai lašišų išgaudoma jūroje, migracijos keliuose, nerštavietėse.

Pagal Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programą, nuo 1998 m. lašišos veisiamos specializuotame veislyne prie Žeimenos upės (kasmet apie 100 tūkst. mažų lašišaičių išleidžiama į lašišinio tipo upes). Statomi žuvitakiai, lašišos saugomos neršto metu.

Parengta pagal AM inf.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"