Paieška Ir virvadienio būta!

Ir virvadienio būta!

Iš „Žvejonės“ rengtosios jubiliejinės aplinkotyros stovyklos sugrįžus

Rasa ŽEIMAITĖ

Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, 8a klasė

 

Rugpjūčio 15-20 dienomis Žilvičio stovyklavietėje (prie jūros, Karklėje) šurmuliavo būrys įvairiomis tarmėmis tarškančių vaikų, atvykusių iš visos Lietuvos. Mat čia vyko 15-oji, t.y. jubiliejinė aplinkotyros stovykla-seminaras, rengiamas klaipėdiškio ekologinio klubo „Žvejonė“. Stovyklą suorganizavo jos siela Jūratė Morkvėnaitė-Paulauskienė.      

... Už kelių žingsnių nuo mūsų ošė jūra, tad bet kada galėdavome ateiti ja pasigrožėti. Dieną - besimaudydami, vakare - žiūrėdami į besileidžiančios Saulės žarą, o naktį - stebėdami krentančias žvaigždes bei tamsos apgaubtas bangas. Ir, žinoma, kvėpuoti gaiviu pajūrio oru, kurio pakako ir užsiėmimų metu, kada veiklos netrūko. Paskaitos apie meną gamtoje metu išmokome tarytum pirmąjį kartą pažvelgti įdėmiau į smėlį, žolę, dangų, vandenį... Vėliau iš šių materijų kūrėme menines kompozicijas. Šį užsiėmimą mums vedė Živilė Malūkaitė, Kauno vaiko raidos klinikos dailės pedagogė, terapeutė.

Taip pat mokėmės pažinti paukščius. Labai daug sužinojome apie pajūrio sparnuočius, jų išvaizdą, gyvenimo būdą. Nuodugniau susipažinome ir su gerai pažįstamais giesmininkais. Apie dangaus skrajūnus pasakojo Liauda Vaitkūnaitė.

Paskaitos apie Baltijos jūros ekologiją metu žiūrėjome filmą, susietą su šios jūros gelmėmis. Jos, lyg ir pažįstamos ir suprantamos, tapo labai paslaptingos. Pasirodo, prieš metus prie Palangos buvo atrastos kietos molio sienos, kurių aukštis 4-5 metrai, o plotis 20-30 centimetrų. Taip pat daugiau sužinojome ir apie mūsų jūros problemas. Viena iš jų - skurdi ekosistema. Mažai gyvūnų ir augalų gali išgyventi šiuose vandenyse, mat Baltijos jūros druskingumas yra labai menkas (nuo dviejų iki keturių promilių, kai gėlo vandens druskingumas yra 1 promilė), tad mūsų jūroje negali gyventi gyvūnai iš druskingųjų jūrų, sūrumo jiems čia yra per maža. Taip pat Baltijoje negali klestėti ir gėlavandenių vandenų gyventojai, jiems druskingumas čia per didelis. Ši bioįvairovė taip pat priklauso nuo telkinio sąsajos su vandenynu, o Baltijos sąsaja yra labai nedidelė, todėl jūros vanduo mažai maišosi su vandenyno vandeniu. Mat sūrus vanduo yra sunkesnis negu gėlas, todėl jam pavyksta patekti į jūrą tik tada, kai pučia stiprūs vėjai.

Susipažinę su jūros povandeniniu pasauliu, diskutavome apie vandenų taršą. Šią paskaitą-diskusiją mums vedė Antanas Kontautas (Klaipėdos universitetas). Pasirodo, jūrą galima užteršti ne tik šiukšlėmis, nafta ar fekalijomis, o ir kitų jūrų augalais bei gyvūnais. Ši biologinė tarša sutrikdo natūralųjį gamtos laikrodį ir ima kenkti vietiniams jūros gyventojams.

Vandens stebėseną (monitoringą) atlikome ir didį kelią sukorę - prie nedidelio nuošalaus Plazės ežerėlio (Pajūrio regioninis parkas). Tenai su tinkleliu iš vandens graibėme žoles ir iš jų rankiojome vabaliukus. Net vandens skorpioną pasisekė išvysti. Panagrinėję ir sužinoję apie vabalus daugiau, mažuosius vandens gyventojus, žinoma, paleidome atgal į laisvę. Džiugu buvo matyti Tomą Ruginį, buvusį mūsų mokyklos mokinį, dabar Klaipėdos universiteto ekologijos ir aplinkotyros doktorantą, vedantį šį užsiėmimą.

Taip pat mokėmės pažinti pajūrio augalus. Pasiskirstę į grupeles turėjome su visom šaknim iškasti po augalą ir pagal ankstesnius paskaitos vadovės Jolantos Stankevičiūtės pasakojimus jį apibūdinti - nupasakoti augalo augimo vietas, sandarą ir paskirtį, nes jokia žolelė šiame pasaulyje neauga šiaip sau.

Paskaitoje apie genetiškai modifikuotus organizmus, kurią vedė Domas Mačiūnas, išmokome nebūti naiviais pirkėjais ir atskirti sveikus maisto produktus nuo pavojingų sveikatai, t.y. genetiškai modifikuotų arba užterštų sveikatai kenksmingais emulgatoriais, konservantais, kurie žymimi E raide ir atitinkamais skaičiais. Sužinojome, kad genetikai, kaipo „stebuklingosios lazdelės“ savininkai, kurie gali sukurti bet kokį organizmą, kokio tik panorėsi, iš tiesų gali patapti baubu visam pasauliui, gali nuvesti gamtą ir žmoniją į susinaikinimą. Štai genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkėms sienų nėra, todėl jos gali išplisti bet kokiu atstumu, pamažu apkrėsdamos natūralias augalų rūšis, jas naikindamos, mažinančios bioįvairovę. Jei genetiškai modifikuoti javai turi atsparumo geną pesticidams, vadinasi, jo galima pilti daugiau, kad atbaidytume kenkėjus. Tačiau tada bus sunaikinta dirvos mikroflora. Genetiškai modifikuotose bulvėse įvedamas genas, toksiškas kolorado vabalui - bulvė tampa jam nuodinga. O ar nenuodinga ir žmogui?.. Niekas to negalėtų pasakyti dabar, tuoj pat, kol neatsirado rimti susirgimai ar net mirtys...

Tiriant GMO poveikį žmogui, iš pradžių buvo atliekami bandymai su pelėmis. Bandymui buvo pasirinktos dvi grupelės pelių, iš kurių vienai grupei buvo šeriami natūralūs maisto produktai, o kitai - genetiškai modifikuoti. Pirmoji grupelė pelių liko sveika, o antrajai šis eksperimentas baigėsi nekaip, nes jų organizmai būdavo pastoviai nuodijami.

Tačiau kai kurios didžiosios kompanijos nemato GMO nieko blogo. Atvirkščiai. Su GMO pagalba jos randa būdų paploninti ūkininkų pinigines. Į kukurūzų sėklas yra įleidžiamas terminatoriaus genas, ir sėklos tampa nedaigios, lieka tinkamos naudoti tik maistui, tad kitais metais ūkininkas bus priverstas vėl pirkti brangias kukurūzų sėklas. Ir taip kasmet. Beje, užkrėstos žiedadulkės vėjo pagalba gali atsidurti bet kur, tad ir to ūkininko, kuris neaugina genetiškai modifikuotų organizmų, lauke neišvengiamai atsiranda užkrėstų augalų.

Tyrimai, koks GMO poveikis bus aplinkai ir žmogaus sveikatai yra labai brangūs, todėl GMO kontrolė yra sudėtinga ir nepakankama. Visi sukurti organizmai, kurių natūralioje gamtoje nėra, neišvengiamai turi neigiamos įtakos.

Visa tai mes išgirdome paskaitoje apie GMO - nuobodu tikrai nebuvo.

Be užsiėmimų, žinoma, turėjome stovyklaudami ir laisvo laiko. Pliuškendavomės jūroje, trypdavome šokių salėje, žaisdavome su draugais arba leisdavomės į žygius, iš kurių labiausiai įsiminė naktinis žygis ir virvadienis. Virvadienio metu turėjome atlikti užduotis, kurioms įvykdyti reikėjo sumanumo ir drąsos. Naktinio žygio metu, bėgant miškų takeliais tik pasišviečiant žibintuvėliu, reikėjo įveikti didoką distanciją, kelyje įveikiant įvairias kliūtis bei užduotis. Tai buvo vienas didelis nuotykis.

Vyko ir bendrieji stovyklos renginiai. Būrių prisistatymų metu visi rengdavo pasirodymus, talentų vakaro metu pademonstravo savitarpio supratimą, nes neleidžiant nė garso ir klausant trijų būrio išrinktųjų reikėjo padaryti gyvąją skulptūrą. O tarpgalaktinės konferencijos metu kiekvienas būrys vaidino ateivius iš tolimų planetų, atvykusius padėti žmonėms išspręsti aplinkosaugos problemas. Visi būriai pasirodė šauniai ir originaliai.

... Nepastebimai prabėgo penkios puikios dienos, per kurias gavome tokių žinių, kurių vadovėliuose neaptiksi, per pamokas neišgirsi. Susiradome pulką naujų draugų, su kuriais dar ilgai gražiai bendrausime. O svarbiausia - šioje stovykloje mes paaugome, nes išmokome saugoti ir mylėti miškus, laukus ir  upelius - nuostabią savojo krašto gamtą.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"