Paieška Ką kalba gelmės?..

Ką kalba gelmės?..

Kai kurios pastabos iš tarptautinės konferencija apie Žemės giluminių jėgų poveikį

Vytautas LEŠČINSKAS

 

2007 m. rugpjūčio 27-31 d. Vilniuje, Lietuvos geologijos tarnyboje vyko tarptautinė geologų konferencija „Europos žemumų morfotektoninis žemėlapis“. Kartu su lietuvių mokslininkais šiame forume dalyvavo keliasdešimt jų kolegų, atvykusių iš Danijos, Estijos, Nyderlandų, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Vokietijos ir kitų valstybių.

 

Kodėl „banguoja“ žemės paviršius?

 

Konferencijos svarbiausias tikslas buvo aptarti Europos lyguminių teritorijų morfotektonikos požymius, palyginti įvairiose šalyse gautus duomenis, parengti vieningo Europos morfotektoninio žemėlapio legendą (turinį). Siūloma pagal vieningus principus kartografuoti kylančias bei grimztančias teritorijas, aktyvias linijines tektonines struktūras, lemiančias upių slėnių raidą, fliuidų migravimą iš žemės gelmių į paviršių, druskų klodus, kurių plėtimasis žemės gelmėse verčia judėti uolienų mases, kisti jūrų krantų linijas bei kitus endogeninius reiškinius, darančius poveikį žemės paviršiaus formoms. Tikimasi, kad tas morfotektoninis žemėlapis bus labai vertingas planuojant įvairių teritorijų plėtrą bei naudojant žemės gelmių erdvinius išteklius.

Ši tarptautinė konferencija Lietuvoje vyksta neatsitiktinai. Mūsų šalis morfotektonikos srityje dirbantiems užsienio mokslininkams yra daug kuo įdomi, be to, turi detalios informacijos apie kvartero periodo nuogulų struktūras, senuosius tarpledynmečių baseinus, neotektonikos reiškinių pėdsakus, aptinkamus nuosėdinėse uolienose, bei apie kitus geologinius reiškinius. O apskritai apie giluminių jėgų poveikį reljefo formoms, giluminių veiksnių dabartinį bei prognozuojamą aktyvumą informacijos turima dar nedaug.

 

Sukaupta daug žinių bei patirties

 

„Konferencijos organizavimas prasidėjo maždaug prieš metus, - pasakojo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. – Mes esame pasirašę susitarimą, dalyvaujame šiame Europos Sąjungos projekte, kaip, pavyzdžiui, ir Lenkijos valstybinis geologijos institutas, kuris yra, galima sakyt, tarsi mūsų homologas. Aktyviai dalyvauja taip pat Vokietijos mokslo institucijos, ypač Berlyno technikos universitetas. Taigi ir mes esam pakviesti dalyvauti šiame projekte, kurio tikslas – sudaryti Europos žemumų morfotektoninio žemėlapio legendą. Kas gi turėtų būti tame žemėlapyje? Lietuva - tai šalis, kurioje geologai skiria didelį dėmesį morfotektonikai; šioje srityje esame sukaupę daug žinių ir patirties. Iš esmės į šį projektą jau esame įsijungę nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio. Pirma tokios krypties konferencija vyko Lenkijos–Vokietijos pasienio mieste Cedynėje praėjusiais metais. Kaip tik tame renginyje buvome paraginti suorganizuoti kitą šiai temai skirtą konferenciją Vilniuje. Taip ir padarėme. Atvyko visi šio projekto dalyviai, o mes sudarėme programą, pagal kurią pirmąją renginio dieną svečius pakvietėme į ekskursiją po Vilnių, supažindinome su mūsų sostinės kraštovaizdžiais ir istorija, o, svarbiausia, su jos geologinėmis ypatybėmis, nes miestas yra įsikūręs tikrai įdomioje vietoje. Šioje teritorijoje yra priešpaskutinio apledėjimo aukštuma, į kurį paskutinis apledėjimas, vaizdingai sakant, neužlipo. Todėl esama labai įdomių morfotektoninių požymių; gali būti, kad čia vyko ypatingi uolienų masyvų judesiai, kurie ir lėmė paskutinio apledėjimo morfotektoninę poziciją. Vadinasi, Vilnius yra unikalus miestas, tad buvo labai įdomus ir dalyviams iš užsienio. Panašios geomorfologinės sandaros vietose įsikūrusių miestų Europos šalyse nėra daug“.

Aišku, atpažinti kokie dabartiniai tektoniniai judesiai vyksta vienoje ar kitoje vietoje yra sudėtinga. Pirmiausia, galima remtis geodeziniais metodais. Sakysim, naudojantis GPS sistemos prietaisais, galima stebėti, kaip juda geologiniai sluoksniai, bet apskritai daryti išvadas yra labai sunku: tai juk labai lėtas procesas o ir reikalauja labai daug sąnaudų. Konferencijoje numatyta įdomių pranešimų, tarp kurių buvo ir susijusių su teritorijų stebėjimais iš didelio aukščio, iš dirbtinių Žemės palydovų. Kaip sakė Jonas Satkūnas, iš kosmoso dabar galima stebėti Žemės judesius netgi milimetrų per metus  tikslumu. Neseniai gauti pirmieji Vilniaus miesto stebėjimo rezultatai. Pažymėtina tai, kad, pavyzdžiui, labai daug vadinamųjų raudonųjų taškų – nugrimzdimų iki 5–6 milimetrų per metus, fiksuojama Grigiškėse. Kodėl kaip tik čia? Į šį klausimą atsakymo dar nėra. Bet iš kosmoso pastebėta, kad teritorija, kurioje išsidėsčiusios Grigiškės, šiek tiek žemėja, lyg ir smenga.

O štai didesnė Vilniaus miesto dalis, mūsų mokslininkų duomenimis, yra stabili, joje nėra pastebėta kokių nors požeminių judesių.

 

Morfotektoninių reiškinių priežastys – įvairios

 

Tačiau kai kuriuose kituose Europos miestuose tokie reiškiniai gana intensyviai vyksta. Pavyzdžiui, Londono centrinė dalis yra kylanti teritorija. Aiškinama, kad tai vyksta todėl, jog šioje teritorijoje anksčiau buvo sukoncentruota popieriaus ir alaus pramonė. Todėl maždaug prieš trisdešimt metų ten buvo labai intensyviai siurbiamas požeminis vanduo. O dabar vanduo nesiurbiamas, tad uolienų porinės tuštumos užsipildo juo ir vietovė pamažu pučiasi, kyla. Iš kosmoso tai aiškiai pastebima. Įdomūs dalykai vyksta Lenkijoje, žinomame Silezijos kalnakasybos rajone. Ten, kur po žeme yra daug nenaudojamų šachtų, pastebėtas labai intensyvus teritorijos grimzdimas. Kita vertus, šis procesas siejamas ir su tektoniniais lūžiais.

Taip pat įdomūs geologiniai reiškiniai pastebimi Atėnuose: šio miesto šiaurinė dalis yra kylanti. Na, o dauguma vilniečių gali pasidžiaugti, kad gyvena stabilioje žemėje...

„Mano pranešimas skirtas rininiams ežerams, - priminė Jonas Satkūnas. – Pavyzdžiui, Molėtų rajone esantis Asvejos ežeras – tai tipiškos rininės formos vandens telkinys. Jo formavimasis kaip tik susijęs su tam tikrais uolienų tektoniniais judesiais. Beje, Neries upė tarsi pratęsia Asvejos riną. Ir didžiąsias Nemuno kilpas suformavo požeminių lūžių sistema, ir Birštono mineralinio vandens šaltiniai trykšta šioje lūžių sistemoje. Tą pat galima pasakyti apie Druskininkus: ten irgi lūžių sistema sudarė sąlygas iškilti į paviršių mineraliniam vandeniui, atsirasti jo šaltiniams. Žinoma, ir Nemuno slėnio formavimuisi šioje vietoje bei kitur turėjo poveikį tektoniniai lūžiai. Taigi mūsų, geologų, pareiga fiksuoti tuos procesus, sugebėti juos atpažinti pagal tam tikrus požymius, tyrinėti ir apibūdinti, kad būtų galima sukauptas žinias panaudoti praktiniais tikslais“.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"