Paieška Kai medį liečia geros rankos

Kai medį liečia geros rankos

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Dabar Trakų miškų urėdijos Paluknio girininką Algimantą Joną Paliutį – vieną iš vyriausių šios urėdijos miškininkų geru žodžiu mini ne tik jo kolegos, bet ir kiti aplinkiniai žmonės. Paluknio miestelio, kuriame įsikūrusi girininkija, gyventojams girininkas yra autoritetas; jį gerbia ir jaunimas. Ypač tvirti bendradarbiavimo ryšiai  sieja girininkiją su Paluknio vidurine mokykla.

 

Tėvo bei senelio pėdomis

 

„Iškiliais girininkais Trakai garsėja iš seno, - sakė urėdo pavaduotojas miškininkystei Dainius Taukis. – Vienas iš tokių yra Algimantas Jonas Paliutis, jau seniai girininkaujantis Paluknyje. Tai tikrai patikimas, rimtas žmogus, su kuriuo, kaip sakoma, galima eiti į žvalgybą – niekada neapvils. Ir visi darbai girininkijoje atliekami laiku. Tai didelės kompetencijos, savo darbą mylintis miškininkas, autoritetas Paluknio miestelyje. Nė vienas vietos gyventojas negali blogo žodžio apie girininką pasakyti... O kalbant apie girininkijos miškus, pastebėtina, kad juose vyrauja pušynai. Tai labai degūs miškai. Bet girininkas moka bendrauti su visuomene, pasitelkti gyventojus saugant mišką nuo ugnies, todėl gaisrų juose būna bene mažiau negu kitose urėdijose. Girininkas geras specialistas, tinkamai prižiūri jaunuolynus ir iš viso yra sumanus miško darbų organizatorius. Palaiko glaudžius ryšius su mokyklomis; Paluknio vidurinėje mokykloje jam remiant jau seniai veikia aktyvus jaunųjų miško bičiulių būrelis. Tai buvo pirmasis toks būrelis visoje mūsų miškų urėdijoje. Taigi Algimantas Paliutis yra šio darbo pradininkas. Girininko šeimoje yra ir daugiau miškininkų; duktė Auksė Komičienė dirba urėdijoje, yra ryšių su visuomene ir rekreacijos inžinierė. Girininkas turi tris vaikus ir visi jie dirba ar anksčiau dirbo su miškais susijusį darbą. Sūnūs yra buvę eiguliai. O pats girininkas šeimoje – jau trečios kartos miškininkas: senelis irgi buvo miškininkas; eiguliu dirbo tėvas“.

 

Yra ir svarbių naujovių

 

Kalbėdamas apie girininką Algimantą Paliutį, urėdo pavaduotojas miškininkystei taip pat paminėjo kai kurias urėdijoje atsiradusias naujoves. Štai vykdant medelynų plėtros programą, buvo įkurtas naujas dvidešimt dviejų hektarų ploto medelynas, kurį steigiant ir plėtojant viskas – nuo projektavimo iki praktinio šios užduoties įgyvendinimo – buvo daroma šiuolaikiškai, operatyviai. Dabar jau medelynas sutvarkytas; iškastas tvenkinys, tiekiantis vandenį laistymo sistemai. Įsigyta moderni laistymo sistema, suformuoti laukai, nutiesti keliai, nupirkta reikalingų technikos priemonių, kurioms laikyti pastatytas angaras; kartu yra įrengta ir kontora, darbuotojų buities patalpos. Medelynas aptvertas, įrengtos komposto aikštelės. Sodmenys medelyne jau auginami ir iš jų kitais metais iš esmės bus visiškai patenkinti girininkijos poreikiai daigams, sodinukams. Tiesa, spygliuočių sodinukais būdavo apsirūpinama ir anksčiau, bet iki šiol dar trūkdavo ąžuolo. O dabar ir šio medžio sodinukų turima nemažai. Miškininkai patys prisirinko gilių ir prisėjo. Taigi nuo kitų metų bus intensyviai vykdoma ąžuolyno plėtros programa. Dar turbūt reikėtų įrengti šaldytuvus, skirtus sodmenims laikyti su jų rūšiavimo patalpa. O šiaip medelynas jau veikia visa apimtimi.

Šiais metais, panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, Onuškio girininkijoje pastatytas naujas priešgaisrinis bokštas. Ir pasirodė, kad tas bokštas labai naudingas, nes stovi tinkamoje vietoje, tad iš jo kitų bokštų kryptimi yra geras matomumas. Taigi dabar galima apžvelgti visus urėdijos miškus. Gaisrai laiku pastebimi ir likviduojami. Todėl išdegę plotai būna labai maži.

Be to, šių metų spalio mėnesį Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis Trakų miškų urėdija numato įsigyti naują modernų priešgaisrinį automobilį (vienas jau įsigytas pernai). Prie Paluknio girininkijos, kurioje daugiausia plyti pušynai, yra priskirta gaisrų gesinimo komanda. Taigi šis automobilis pakeis tos Paluknio komandos senąjį automobilį. Žinoma, dėl to, kad prie girininkijos yra gaisrinė komanda, girininkui susidaro papildomas rūpestis – tenka vadovauti ir šiai komandai. Girininkijoje iš viso yra 6215 ha miškų, kuriems saugoti nuo gaisrų urėdija skiria didelį dėmesį.

Paluknio girininkijos miškai yra gausiai lankomi grybautojų bei poilsiautojų, taigi ir realus pavojus kilti gaisrams yra nemažas: kas nors nuorūką gali numesti ar ne vietoje laužą užkurti. Bet girininkas puikiai susitvarko ir su šia problema.

 

Rūpestis: ilgapirščiai, kiti pažeidėjai

 

O Trakų miškų urėdijos miškų apsaugos ir civilinės saugos inžinierius Vaidotas Pauželis priminė dar vieną problemą – medienos vagystes.

„Šias pareigas einu pusantrų metų ir pastebiu, kad bendra situacija, mūsų urėdijos giriose, kaip ir visoje Lietuvoje, pamažu keičiasi; žmonės darosi šiek tiek tvarkingesni, mažėja šiukšlintojų. Rajone plėtojama konteinerinė atliekų surinkimo sistema, tad gyventojai rečiau veža atliekas į miškus. Taip pat smulkių medienos vagysčių yra sumažėję, bet daugėja stambių vagysčių: iš miško sandėlių gvelbiami rąstai. Praėjusiais metais urėdijoje pasitaikė dvi tokio pobūdžio stambios vagystės, kurių kaltininkų iki šiol nepavyko rasti. Buvo pavogta maždaug po trisdešimt kubinių metrų medienos; taigi tam reikėjo specialios rąstų gabenimo technikos. Todėl didžiausią dėmesį esame sutelkę į medienos sandėlių apsaugą. Bet Paluknio girininkijoje panašių atsitikimų nėra buvę; Algimantas Paliutis sugeba su šia problema dorotis... Žinoma, ir gyvosios gamtos nepamirštam, saugom. Štai ir šiemet vienas brakonierius – kilpininkas – buvo pagautas. Su aplinkosaugininkais, policija bendrus reidus rengiame; aptinkame visokių pažeidėjų. Pasitaiko ir brakonieriaujančių tinklais. Mūsų rajonas specifinis tuo, kad miškuose būna daug poilsiautojų, kitų lankytojų. Esame įrengę visokių rekreacinių objektų, kur savaitgaliais suvažiuoja žmonės, laužus kūrena, palieka nemažai šiukšlių, tad šiuo atžvilgiu rūpesčių turime“, -  pasakojo Vaidotas Pauželis.

 

Girininkijos šiokiadieniai

 

Algimantas Jonas Paliutis pirmiausia pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su Paluknio vidurine mokykla, kurioje jam padedant įsikūrė ir iki šiol labai aktyviai veikia jaunųjų miško bičiulių būrelis. Jo nariai padeda sodinti mišką, rinkti kankorėžius, aptverti skruzdėlynus, kasmet gamina inkilus.   

„Pradėjau dirbti miškininku dar 1970 metais, - kalbėjo girininkas. – Tėvas eiguliavo, o aš prisižiūrėjau, kaip jis dirba ir panorau pats tapti miškininku, nors atrodytų, tas darbas yra nedėkingas. Bet iš tikrųjų man giria – kaip savi namai, neįsivaizduoju kito darbo, nesvarbu, kad medynais nuolat rūpintis reikia. Ir galima džiaugtis, kad jau keleri metai, kai mūsų girininkijos miškuose nebuvo didelių gaisrų. Gal žmonės pasidarė sąmoningesni, nes kaip tik stengiamės įvairiais būdais diegti tą supratimą, jog miškas – tai visų mūsų turtas, kurį būtina saugoti. Tai ir stengiamės daryti. Jau keleri metai, kai medienos vagysčių nėra pasitaikę. Per metus kertame nuo 20 iki 30 hektarų plote. Šviesinimo, valymo darbus atliekame 37 hektaruose, retinimo – irgi 37 ha, einamųjų kirtimų – 36 ha. Iš viso per metus iškertame apie 13 tūkstančių kubinių metrų medienos. Medieną realizuojame patys, o kerta rangovai. Apsodiname visas biržes tais pačiais metais... Turime tris trumpalaikio poilsio vietas: viena – daugiau skirta uogautojams, grybautojams, netoli žvyrkelio, kur daugiausia lankosi vilniečiai. Ten yra pavėsinė su lauko baldais. Kita – prie ežero, su baldais, su laužavietėmis, su tilteliu. Padarėme ten ir vietą mašinoms statyti, bet kai kurie miško lankytojai vis tiek stengiasi privažiuoti prie pat vandens, išverčia užtvarų stulpelius. Bendradarbiaujame su policija, reidus rengiame, bet dar tokių mėgėjų atsiranda. Darbuotojai: trys eiguliai, girininko pavaduotojas ir aš. Dar yra vienas – priešgaisrinis sargas-vairuotojas. Turime priešgaisrinę mašiną, bokštą; vyksta nuolatinis budėjimas. Vasarą dar priimame tris sezoninius darbuotojus“.

Girininkijoje yra ir įdomus zoologijos kampelis, kuriame galima pamatyti įvairių gyvūnų iškamšų, pagamintų, panaudojant aptiktus žuvusius paukščius bei žvėrelius.

Paluknio vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Gustas apie bendradarbiavimą su girininkija taip pat atsiliepė labai palankiai.   

„Mūsų mokykloje veikia jaunųjų miško bičiulių būrelis, taip pat keliautojų būrelis. Jaunųjų miškininkų būreliui vadovauja mokytoja Danuta Pansevič. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su girininkija. Būrelis nuveikia daug gražių darbų. Mokykla dalyvauja įvairiuose renginiuose, žinoma, ir Žemės dienos šventėje. Labai daug neeilinių, sakyčiau, nekasdieninių gražių švenčių per pastaruosius metus buvo. Girininkas Algimantas Paliutis visada padeda – ne vien gerais patarimais, bet sulaukiame ir praktinės pagalbos. O vaikai turi progą išeiti į gamtą, padėdami miškininkams kai reikia sodinti medelius, tvarkyti mišką. Renkame ir kankorėžius, kasmet gaminame inkilus – jau tokia tradicija atsirado; užsidirbame ir pinigų. Taigi ir mums gerai, ir paukšteliams, o kartu – tam tikra nauda girininkijai bei visai urėdijai. Jaučiame dėkingumą girininkui, nes kada bepaprašytume, visada sulaukiame pagalbos, taigi ir mes neatsisakome pagelbėti, kai tik prireikia“, - tikino direktorius.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"