Paieška Robžudys pataria Viskiui

Robžudys pataria Viskiui

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Pažįstami meškeriotojai iš Latvijos pranešė: į Gaujos upę ėmė plūsti lašišos. Per pirmąsias porą dienų povandeniniai medžiotojai jų nudobė daugiau kaip 30.

Povandeniniu šautuvu nudobti į nerštą kylančią lašišą - nesunku. Ypač dabar, kai galima apsirengti šiltu nardytojo kostiumu.

Pagalvojau: o kaip pas mus? Vargu ar būsime atsilikę!

Atsiverčiau interneto svetainę www.scuba.lt. Svetainė skirta nardytojams, bet joje yra ir povandeninei medžioklei skirti puslapiai. Broleli tu mano! Aplinkos apsaugos pareigūnai brakonierius gali gaudyti, neišeidami iš kabinetų! Tik kreipkis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad tos iššifruotų elektroninius adresus. Yra ir nuotraukų su medžiotojais ir jų laimikiais. Aiškiai matyti - upėse. O juk nė vienoje medžioti negalima.

Bet mano įspūdžių atpasakojimas būtų tik blankus atspindys. Geriau pacituoti bent jau mažytę dalelę svetainės pokalbių, komentarų, patarimų. Pataisyta tik kalba.

*  *  *

ŠLAPIAS. „Junka rašo: kalbant apie medžioklę upėse - lašišos ėmė migruoti į nerštavietes, taigi atsargiai - galit būti ištrauktas į krantą greitai, nes pastebėtas aktyvumas kažkokių „gerai informuotų, blogai uniformuotų pareigūnų.“ Sunku ištraukti iš upės šautuvu ginkluotą amfibiją. Jei nešaus - tai į kitą upės pusę perplauks, ir byla baigta... Kiek teko girdėti, tai gamtos apsauga neršia paupiais, į vandenį nelenda. Ežeras - jau kita situacija, čia ir su valtimi gali priplaukti. Į balą kritęs, sausas neišlįsi.“

PABLO. Gal kas buvot panėrę Virvytėje (upė Žemaitijoje)? Savaitgalį planuoju ten panerti, tai info praverstų.

AURIMAS. O gal netyčia čia yra ukmergiškių? Būtų smagu su kolegom panert į Šventąją.

VISKIS. Šiandien krito du ūsoriai, 4 ir 2,5 kg, o trečias, apie 2 kg, nuplaukė nuo atsisegusio kukano. Tikiuosi išgyvens, ryt įdėsiu foto. Dzūkijos upėse matomumas geras, medžioti galima.

ROBŽUDYS. Šventojoj, ties Upninkėliais, panėrėme - salą apiplaukinėjom - aš iš vienos pusės, draugelis iš kitos, abu pasroviui. Apiplaukiau salą - jo nesimato, varau prieš srovę, pakeliu galvą - valties (guminės) kampas iš užutekio kyšo, kažkas šneka, trys vyriški balsai. Į žvejybą nepanašu, varau atgal pasroviui, apsuku salą, varau vėl prieš srovę, atsisuku atgal - draugelis brenda be šautuvo, rodo „gulk“, neriu kiek eina prieš srovę, po minutės atsisuku - valtis ateina, aš į krantą, bėgte į šlaitą ir prie mašinos. Kolega pasakojo: “Nardau, užsivaikiau būrį žuvų, jaučiu, kažkas per galvą kala, pakeliu akis - dvivamzdis ir „lipk į krantą“ paliepimas. Parodė pažymėjimą. Vienas vyresnis ir du „pieniai“ po 20 metų. Senis dar tarėsi, o pieniai rėkė, kad viską konfiskuotų ir baudą pilną kaltų. Padėjo, kad iš Panevėžio kolega kilęs, kaip ir gamtosaugininkas, tai tik šautuvą paėmė ir paleido.“ Vienu žodžiu, upėje varysiu tik su timpa, kad numesčiau ir gaila nebūtų, jei kas į krantą krapštyt pradėtų.“

*  *  *

Nedidelėse upėse su povandeniniu šautuvu galima „išrankioti“ visas stambesnes žuvis (kaip ežeruose - daugumą ungurių). Mat stambesnės žuvys laikosi duobėse. Upėtakius, ūsorius, lydekas, kai užplaukia - lašišas ir šlakius. Naikinimo efektyvumas vargu ar mažesnis nei „elektrikų“; na, povandeniniai medžiotojai bent jau mailių, kitą smulkmę palieka, tačiau veislinį upės branduolį išmušti gali. Jiems patogiau - ir nardymo įranga, ir povandeniniai šautuvai - legalūs dalykai.

Šioje vietoje jau buvau beveik pasirengęs rašyti - uždrauskime! Juk tie ežerai (jų nedaug), kuriuose leidžiama povandeninė medžioklė, viso labo - tik fikcija, tik uždanga, už kurios atsiveria beveik neribotos galimybės.

Bet pagalvojau: ne kas kiti, o būtent povandeniniai medžiotojai mums atvėrė pasakišką rifų pasaulį. Teisybė, paskiau ta medžioklės stichija įsisiautėjo, todėl ją teko uždrausti, nes prie rifų greit būtų likę gal tik jūrų ežiai.

Dabar povandeninė medžioklė visur žiauriai suvaržyta - ir jūrose, ir vidaus vandenyse, kai kur visai uždrausta. Tikslas - gelbėti vandenų gyvūniją. Be to, atsirado įdomesnis, humaniškesnis povandeninio pasaulio pažinimo būdas - nardymas su akvalangais. Tų nardytojų jau nemaža ir Lietuvoje. Jie važiuoja ir į Pietų jūras, ir prie Grenlandijos ar Šiaurės Norvegijos. Tai nemažai kainuoja, todėl nardo ir Lietuvoje. Mūsų ežerų vanduo nelabai skaidrus, bet, kaip tvirtina nardytojai, vis tiek galima surasti daugybę paprastų stebuklų.

Povandeninei medžioklei Lietuvoje skirti tikrai gražūs, dideli, palyginti žuvingi ežerai. Jeigu būtų jais pasitenkinta, problemų lyg ir neliktų. Bet štai upės - kita kalba. O nardytojų interneto svetainė www.scuba.lt, po savo sparneliu priglaudusi povandeninius medžiotojus, pirštu prikišamai rodo: jau turime vis didėjančią bėdą.

Jei kas tuo netiki, tegul atsiverčia www.scuba.lt skyrelį „Povandeninė medžioklė“.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"