Paieška Gamtinės miniatiūros

Gamtinės miniatiūros

Lidija UMBRASIENĖ

 

Lizdų nebesuks

 

Griaunamas buvęs Palangos “Jūratės” sanatorijos plaukymo baseinas. Daugel metų nenaudojamame pastate perėjo blezdingos ir langinės kregždės.

Ekskavatorius užkabina sijas, virsta sienų blokai. Pakyla tinko dulkių debesys. Tarp dulkių blaškosi kregždės. Čia buvo jų lizdai…

 

Vagilė

 

Įkyriai čiaksėdami smilginiai strazdai nuvijo už save didesnę varną. Kita pilkoji, radusi nesaugomą lizdą, nugvelbė kiaušinį. Atrodė, kad varnos būtų lyg susitarusios. Viena nuviliojo strazdus nuo lizdo, o kita vogė.

 

Triukšmas

 

Naktį mūsų kieme garsiai karkė varnos. Lizdą paliko dar neskraidantys varniukai. Jaunikliai striksi medyje nuo šakelės ant šakelės ir, nusileidę žemyn, šokinėja žolėje. Čia jų tyko valkataujančios katės. Varnos vieną apgynė nuo rainio, o pilkis kitą varniuką jau nusinešė.

 

Meilės trikampis

 

Pietiniame Palangos parko tvenkinyje draugavo dvi gulbės. Kartu plaukiojo, šalia viena kitos krante ilsėdavosi. Iš kito tvenkinio besiruošianti perėti senųjų gulbių pora išvarė pernykščius jauniklius. Viena, dar marga gulbelė apsistojo pietiniame tvenkinyje. Kartu trise draugavo, kol gulbinas įsimylėjo jaunąją. Prasidėjo tuoktuviniai žaidimai. Plauko viena priešais kitą, kartu galvas paneria į vandenį, kartu iškelia, sujungia kaklus širdute. Gulbinas su nepilnamete (gulbės subręsta 3-4 gyvenimo metais) tapo neperskiriama pora. Baltoji gulbelė tą dieną buvo labai liūdna, nesimaitino. Krante tupėjo lyg negyva, galvą paslėpusi sparno plunksnose.

 

Sėkminga kelionė

 

Saulėtas gegužės sekmadienis. Apie vidurdienį važiuojame iš Palangos į Kretingą. Ties Pryšmančiais – sustojusių mašinų eilė. Per kelią lėtai pereina briedė su kelių dienų briedžiuku. Kiek atsilikęs paskui juos nuseka dar ir kitas ilgakojis briedžiukas – dvynys.

Laimė, kad neįvyko susidūrimo su skubančiomis mašinomis.

Kad taip visur būtų, kad ant kelių negulėtų suvažinėti ežiukai, bebrai, kiškiai, žalčiai.

 

Nepasotinamas

 

Iš inkilų išskrido varnėniukai. Būrelis varnėnų maisto ieško žaliuojančioje vejoje.

Paskui senį varnėną sekioja pasipūtęs jauniklis. Vis čirpia, vis šaukia: “duok, duok, duok”. “Tėvelis” kaišo snapelį į žolę tai šen, tai ten, radęs menkutį vabzdelį kiša jaunikliui į žiotis, bet tam vis negana, vis alkanas.

Varnėnas skrenda į kitą vietą, prie savųjų būrelio. Ir jauniklis iš paskos. Maitintoją pažįsta, seka paskui šio uodegą ir kartoja: ”dar, dar, dar”.                                                                         

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"