Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. spalio 8-14 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. spalio 8-14 d.

 

Spalio 7-10 d. Lisabonoje (Portugalija) vyko posėdis, kuriame aptartas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo įgyvendinimas. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3517.

 

Spalio 8-9 d. AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistas Romualdas Brazauskas dalyvavo Paryžiuje vykusiame seminare dėl ES šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos, o spalio 10-11 d. - JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos I-jo priedo šalių ekspertų grupės susitikime. Išsamesnė informacija, tel. 266 3498.

 

Spalio 8-9 d. Bornholme (Danija) vyko pasitarimas dėl planuojamo „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu. Dalyvavo AM Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. Išsamesnė informacija tel. 266 3651.

 

Spalio 8-9 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis bei Europos Sąjungos paramos administravimo departamento Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialistės Laura Zukė ir Raimonda Faidušienė dalyvavo Briuselyje vykusiame susitikime su EK Plėtros generalinio direktorato atstovais. Išsamesnė informacija: Laura Zukė, tel. 266 3531.

 

Spalio 8-9 d. Briuselyje vyko Europos Tarybos darbo grupės posėdis, kuriame kalbėta apie JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu. Dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė Dalia Gudaitienė-Holiman. Išsamesnė informacija tel. 266 3559.

 

Spalio 8–9 d. Tartu (Estija) vyko EK Plėtros generalinio direktorato Techninės pagalbos ir informacijos (TAIEX) biuro organizuojamas seminaras „Požeminio vandens modeliavimas“. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. Išsamesnė informacija, tel. 213 6272.

 

Spalio 8–10 d. Sibiu (Rumunija) vyko EK Plėtros generalinio direktorato Techninės pagalbos ir informacijos (TAIEX) biuro organizuojamas seminaras geoįvairovės tema. Aptarti ES geoįvairovės tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, geoįvairovės naudojimo darniai regionų plėtrai bei geoparkų plėtros ir visuomenės švietimo klausimai. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Išsamesnė informacija, tel. 233 2482.

 

Spalio 9-13 d. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas Belgrade (Serbija) dalyvauja šeštojoje JT Europos ekonominės komisijos regiono ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“. Taip pat dalyvauja ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Ligita Vaičiūnienė, ministro patarėjas Justinas Vanagas. Konferencijoje bus aptarta Europos aplinkos būklė, analizuojamos problemos, kylančios įgyvendinant tarptautinius susitarimus. Šalys tariasi dėl galimybių stiprinti Rytų Europos, Kaukazo, Centrinės Azijos ir Pietryčių Europos šalių gebėjimus aplinkos apsaugos srityje. Taip pat svarstomi švietimo darniam vystymuisi, biologinės įvairovės išsaugojimo klausimai. Išsamesnė informacija:Ligita Vaičiūnienė, tel. 266 3536.

 

Spalio 9-12 d. Briuselyje vyksta ES reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų valdymo komiteto posėdis. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Varvara Daubarienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3503.

 

Spalio 8-11 d. Briuselyje vyksiančiame Europos regionų ir miestų atvirų durų savaitės „Open Days 2007“ seminare dalyvauja AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento Europos Sąjungos paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vedėja Eglė Gaudutienė ir vyr. specialistė Dalia Katinaitė bei Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialistai Aurimas Zabulis ir Deniza Leontjeva. Išsamesnė informacija: Eglė Gaudutienė, tel. 266 3655.

 

Spalio 10-13 d. Berlyne vyksta seminaras, kuriame aptariamos Naujosios cheminių medžiagų politikos (REACH) įtaka kitų aplinkos apsaugos sričių reglamentavimui. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

 

Spalio 10-14 d. Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė dalyvauja Matoshinos (Portugalija) vykstančioje Europos architektūros politikų forumo konferencijoje. Išsamesnė informacija tel. 266 3486.

 

Spalio 11-13 d. Briuselyje - Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reguliavimo komiteto posėdis. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyresn. specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3508.

 

Spalio 13–17 d. Bristolyje (Didžioji Britanija) vyks seminaras „Europos dirvožemių, išlaikiusių ekologinę pusiausvyrą, zonų tyrimų rezultatai“. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė. Išsamesnė informacija tel. 213 9055.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Vos pradėtos skelbti skaitmeninės orų prognozės jau tapo paklausios

 

Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) prie Aplinkos ministerijos savo interneto svetainėje skaitmenines orų prognozes (http://www.meteo.lt/skaitmenine_prog_lt ) pradėjo skelbti tik prieš gerą savaitę, jau pastebimai padaugėjo šios svetainės lankytojų. Jie noriai naudojasi galimybe labai greitai gauti tikslios informacijos ne tik apie numatomą oro temperatūrą, bet ir kritulių kiekį, vėjo kryptį, atmosferos slėgį, debesuotumą bei matomumą juos dominančiu konkrečiu dienos ar nakties metu (trijų valandų tikslumu) per artimiausias dvi paras.

Visa tai sužinoti labai paprasta – tereikia peržvelgti grafinį skaitmeninės prognozės vaizdą. Jis parodo meteorologinę padėtį per artimiausias 54 valandas visoje Lietuvos teritorijoje. Galima peržvelgti ir atskirą grafinį orų kiekviename iš keturiasdešimt keturių šalies miestų ir rajonų centrų prognozės vaizdą.

Tokios prognozės, pasak LHMT direktorės Vidos Augulienės, yra rengiamos pagal specialų tikslaus orų prognozavimo mažai teritorijai modelį, kuriuo naudojasi jį sukūrusios ir tobulinančios Europos šalys. Šiame projekte dalyvauja devynios valstybės – Danija, Estija, Suomija, Islandija, Airija, Olandija, Norvegija, Ispanija bei Švedija. Prie jo prisijungė ir mūsų šalis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba minėtąjį modelį savo vidinėms reikmėms pradėjo naudoti 2006 metų pradžioje. Šiemet ji tapo asocijuota projekto nare, todėl jau gali skaitmeninės prognozės duomenis ne tik naudoti operatyviam sinoptikų darbui, bet ir pateikti juos visuomenei.

Ši viešai skelbiama skaitmeninė orų prognozė, kaip pažymėjo Vida Augulienė, nors ir labai tiksli, nėra oficiali LHMT prognozė. Ji kol kas pateikiama kaip eksperimentinė siekiant iliustruoti tokio prognozavimo modelio galimybes.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 09

 

 

Miškų plotai Palangoje grąžinti neteisėtai

 

Praėjusią savaitę priimtas pirmasis teismo sprendimas nagrinėjant, ar teisėtai buvo grąžinti miško plotai nuosavybės teisėms į žemę Palangos mieste atkurti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, kuriuo keliems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,6 ha žemės sklypą, esantį Paliepgirių kelyje Palangoje. Teismas rėmėsi įstatymų nuostatomis, kad visi miestuose esantys miškai yra valstybinės reikšmės ir išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atkuriant nuosavybės teises jie piliečiams nėra grąžinami natūra.

Kad Palangoje atkuriant nuosavybės teises galimai pažeisti įstatymų reikalavimai – valstybei priklausantys miško plotai perduoti privačiai nuosavybei, nustatė Aplinkos ministerija, kai buvo atlikta Palangos miesto valstybinė miškų inventorizacija. Siekiant apginti viešąjį interesą, pasak ministerijos Teisės ir personalo departamento direktoriaus Roberto Klovo, buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Pastarosios prašymą panaikinti minėtąjį Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą teismas patenkino. Teismams yra pateikta ir daugiau prokuratūros prašymų panaikinti neteisėtai atkurtas nuosavybės teises į žemę, kurioje yra valstybinės reikšmės miškai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 08

 

 Vietoje senųjų sąvartynų žaliuos miškai

 

Vilniaus apskrityje sėkmingai įgyvendinamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas. Numatyta uždaryti 126 senus Europos Sąjungos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus. Uždarymo darbai pradėti 111 sąvartynų.

Apskrityje įrengiama 100 naujų konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių. Bus įrengta 13 aikštelių, į kurias gyventojai galės atvežti ir nemokamai palikti senus baldus, nebenaudojamą buitinę techniką, automobilių padangas ir kitas stambias atliekas. Likusios po rūšiavimo, nepavojingos, naudojimui netinkamos atliekos bus šalinamos naujame moderniame Kazokiškių sąvartyne.

Spalio pirmąją savaitę Ukmergės rajone Aplinkos ministerija patikrino jau uždarytų ir šiuo metu uždaromų sąvartynų vietas. Patikrinime dalyvavo Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, rajono savivaldybės, seniūnijų ir sąvartynų uždarymo darbus vykdančių įmonių atstovai. Po patikrinimo įvyko susitikimas su Veprių seniūnijos bendruomene. Buvo aptarti nauji atliekų tvarkymui keliami reikalavimai, atliekų rūšiavimo svarba ir neišvengiamybė.

Aplinkos ministerija teigiamai vertina savivaldybės ir seniūnijų pastangas kuriant pažangesnį buityje susidarančių atliekų tvarkymą. Susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad uždarant senuosius sąvartynus savivaldybė nedelsiant turi pasirūpinti, kad visiems gyventojams be pertraukų būtų teikiamos kokybiškos atliekų tvarkymo paslaugos. Reikalinga prižiūrėti atliekų surinkimo aikšteles, laiku išvežti atliekas, informuoti gyventojus, kur galima išmesti atliekas, kada jos išvežamos ir pan.

„Naujos atliekų tvarkymo sistemos kuriamos gyventojams, kad gyventi galėtume švariau ir sveikiau, - sakė Raminta Radavičienė. - Gyventojai ir yra patys svarbiausi sistemos pertvarkymo dalyviai. Jeigu jie nerūšiuos atliekų, jeigu jas suvers uždarytų sąvartynų teritorijose, pamiškėse, tai niekas ir nepasikeis.“.

Visuomenė kviečiama atsisakyti senųjų įpročių visas atliekas krauti į vieną maišą ir vežti į netoli namų esančius dabar jau uždarytus arba uždaromus šiukšlynus. Atliekas reikia rūšiuoti ir padėti jas tam skirtose vietose. Savivaldybė, seniūnijos, atliekas tvarkančios įmonės įvairiomis priemonėmis turėtų išaiškinti gyventojams, kodėl reikia tvarkytis naujoviškai ir užtikrinti jiems atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumą. Jei gyventojai, turėdami visas reikalingas sąlygas, sąmoningai nevykdys naujųjų reikalavimų, jie turėtų būti baudžiami.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius savivaldybei ir seniūnijoms pasiūlė apsvarstyti galimybę buvusias sąvartynų teritorijas apsodinti mišku.

Artimiausiomis savaitėmis uždaryti ir uždaromi sąvartynai bus tikrinami ir kituose apskrities rajonuose.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, 219 1855

2007 10 05

 

 

Per krovininio automobilio avariją Anykščių rajone į upelį išsiliejo dyzelinio kuro

 

Spalio 4 d., apie 9 val. ryto Anykščių rajone įvykusios autoavarijos metu į Versmyno upelį išsiliejo dyzelinio kuro. Baltarusijoje registruotas krovininis automobilis MAZ avariją patyrė ties Utenos ir Anykščių rajonų riba ant tilto per Versmyno upelį, jungiantį Versmyno ir Smulkio ežerus. Nelaimės metu žuvo vairuotojas, o iš smarkiai pažeisto automobilio ištekėję degalai užteršė upelio vandenį.

Į įvykio vietą atvykę Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad į upelį galėjo išsilieti apie 200 litrų dyzelinio kuro. Teršalai pasklido maždaug 140 kvadratinių metrų plote po tiltu. Kadangi čia yra bebrų užtvanka, vanduo beveik neteka, upelis apaugęs dumbliais. Jų paviršiuje ir susilaikė teršalai.

Užterštą vietą gelbėjimo tarnybos aptvėrė specialiomis boninėmis užtvaromis. Žemiau pagal tėkmę pastatyta papildomų šiaudinių užtvarų teršalams sulaikyti.
Aplinkosaugininkai laboratoriniams tyrimams paėmė teršalų ir vandens mėginių. Siekiant nustatyti taršos poveikį aplinkai, tyrimai bus pakartoti užbaigus valymo darbus. Manoma, pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, kad aplinkai bus padaryta palyginti nedaug žalos, kadangi palankios sąlygos teršalams surinkti – jie toliau nesklinda, o dėl vėsaus oro ir dyzelinio kuro savybių mažai skaidosi.


AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 04

 

 Numatyta perspektyvinė valstybinių miškų kirtimų norma

 
 

Šalies miškingumas per pastaruosius penkerius metus, Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, padidėjo 1,1 proc., ir dabar miškai užima 32,7 proc. šalies teritorijos. Valstybiniuose miškuose 5 tūkst. hektarų pagausėjo brandžių medynų Jie šiuo metu sudaro 16,1 proc. Vidutinis šių medynų tūris padidėjo 5 kubiniais metrais –iki 283 kubinių metrų viename hektare.

Kadangi valstybiniuose miškuose per pastarąjį penkmetį pagausėjo ir perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų plotų, pastaruosius tikslinga sumažinti bei racionaliai panaudoti medieną. Todėl Aplinkos ministerija pasiūlė Vyriausybei 2009–2013 m. padidinti metinę pagrindinių miškų kirtimų normą valstybiniuose miškuose iki 2,8 mln. kubinių metrų, iškertant ne daugiau kaip 10,5 tūkst. ha ūkinių (III ir IV grupės) miškų, o šį plotą apskaičiuojant pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą. Tai leistų užtikrinti, kad ne mažiau kaip 30 metų medienos ištekliai valstybiniuose miškuose būtų darniai naudojami. Pasiūlytajai tvirtinti kirtimų normai yra pritarusios Miškų ūkio konsultacinė taryba prie Aplinkos ministerijos ir Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba.

Pagrindinių kirtimų norma, pasak aplinkos ministro patarėjo Aido Pivoriūno, yra grindžiama valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis ir apskaičiuojama pagal matematinį modelį „Optina“. Taikant šį jau daugelį metų naudojamą metodą, užtikrinamas racionalus medienos naudojimas brandžiuose medynuose, tolygi metinė kirtimų apimtis, suvienodinamas medynų amžius ūkiniuose miškuose, išsaugoma biologinė įvairovė ir patenkinamos šalies ekonominės reikmės.

Kirtimų norma, kaip pažymėjo Aidas Pivoriūnas, bus nustatyta tik ūkiniams (III ir IV grupės) miškams, sudarantiems 82,5 proc. visų valstybinės reikšmės miškų. Viena svarbiausių ūkinių miškų funkcijų – nepertraukiamai tiekti medieną rinkai. I ir II grupės miškuose, kurie yra vertingiausi aplinkosauginiu požiūriu arba svarbūs rekreacijai, pagrindiniai kirtimai nebus nevykdomi. „Šiek tiek (4,4 proc.) didėjant pagrindinių kirtimų plotui, – sakė Aidas Pivoriūnas, – valstybiniuose miškuose toliau nuosekliai bus didinama neplynųjų kirtimų dalis, o likvidinės medienos padidėjimo bus siekiama taikant pažangias medienos ruošos technologijas, didinant jos išeigą ir panaudojant visą galimą iki šiol nelabai paklausią buvusią malkinę medieną.“

2004-2008 m. valstybiniams miškams buvo patvirtinta 2,4 mln. kubinių metrų likvidinės medienos metinė pagrindinių kirtimų norma, nors pagal šios normos nustatymo metodiką buvo paskaičiuota didesnė – 2,7 mln. kubinių metrų. 2001-2006 metais vykdant pagrindinius miškų kirtimus kasmet vidutiniškai buvo iškertama 2,355 mln. kubinių metrų likvidinės medienos 10,06 tūkst. ha plote.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 04

 

 Pasaulinę gyvūnijos dieną aplinkosaugininkai kviečia nemedžioti ir nežvejoti

 

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, spalio 4-ąją minėta Pasaulinė gyvūnijos diena. Ją pažymėti aplinkosaugininkai kvietė parodant tikrą atjautą gyvūnams, nemedžiojant ir nežvejojant.

Pasaulinė gyvūnijos diena pirmą kartą buvo paskelbta 1931 m. per tarptautinę Florencijoje surengtą gyvūnams ginti skirtą konferenciją. Nors Lietuvoje ši diena pažymima palyginti neseniai – nuo 1994 metų, gyvūnų globos tradicijos mūsų šalyje, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, siekia gilią senovę. Pagarba gyvybei, atjauta jos kančioms buvo įprastas lietuvio bruožas. Visuotinį judėjimą už gyvūnų teises ypač paskatino 1873 m. kunigaikščio Mykolo Oginskio pastangomis įsteigtas Gyvulių globotojų Lietuvos skyrius. Iki antrojo pasaulinio karo galiojęs Gyvūnų globos įstatymas padėjo užkirsti kelią nusikaltimams prieš gyvūniją.

Dabar daugelio gyvūnų globą mūsų šalyje užtikrina 1997 m. priimtas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, įteisinęs nelaisvėn pakliuvusių ir globos bei gydymo reikalaujančių gyvūnų priežiūros principus. Laukinių gyvūnų apsauga rūpinasi valstybinės aplinkos apsaugos institucijos. Gyventojai, pamatę į bėdą papuolusį paukštį ar laukinį gyvūną, taip pat norintys pasiūlyti savo pagalbą, gali kreiptis į savo miesto ar rajono aplinkos apsaugos agentūrą arba regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją.

Aplinkosaugininkai glaudžiai bendradarbiauja su 1990 m. atkurta Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD), kuri šalyje turi 12 skyrių, ir remia jos veiklą. Sutelkti pastangas teikiant pagalbą laukiniams gyvūnams ir juos globojant padeda prieš dvejus metus aplinkos ministro Arūno Kundroto ir šios draugijos pirmininko Beno Arūno Noreikio pasirašyta Aplinkos ministerijos ir LGGD bendradarbiavimo sutartis.

LGGD Laukinių gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame yra visa reikiama įranga ir dirba kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, kasmet išgydo, globoja ir grąžina į gamtą šimtus gyvūnų. Žmonės, radę sužeistą ar kitokios bėdos ištiktą laukinį gyvūną, turėtų kreiptis į šį centrą (tel. 8~37 363333), bet nesiimti savarankiškai gydyti.


AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 03

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"