Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. spalio 15-21 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. spalio 15-21 d.

 

Spalio 15 d. EK Išleidimo į aplinką genetiškai modifikuotų organizmų reguliavimo komiteto posėdyje Briuselyje dalyvaus AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis. Išsamesnė informacija tel. 266 3562.

Spalio 15-16 d. Lisabonoje vyksiančiame pasitarime ES Teritorijų darbotvarkės įgyvendinimo programos parengimo klausimais dalyvaus AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas Aleksandras Gordevičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3609.

Spalio 15-16 d. Briuselyje vyks ET darbo grupės posėdis dirvožemio apsaugos klausimais. Jame dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Dalia Židonytė. Išsamesnė informacija tel. 266 3514.

Spalio 15-16 d. Nitratų direktyvai skirtame posėdyje Briuselyje dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vedėja Ingrida Girkontaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3581.

Spalio 15-17 d. Europos cheminių medžiagų valdančiosios tarybos posėdyje Helsinkyje dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

Spalio 15-17 d. EK Buveinių komiteto pasitarime Briuselyje dalyvaus AM Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas Dalius Sungaila. Išsamesnė informacija tel.266 3566.

Spalio 16-17 d. ES Sanglaudos fondo Priežiūros komiteto posėdyje, kuris vyks sostinės „Šarūno“ viešbutyje, dalyvaus šio komiteto narys Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, ES paramos administravimo departamento direktorė Viktorija Maceikaitė. Bus aptariama šio fondo finansuojamų aplinkosaugos ir transporto projektų įgyvendinimo eiga. Išsamesnė informacija tel. 266 3533

Spalio 16-17 d. Augustave (Lenkija) vyksiančiame „Interrg“ projektų priežiūros ir vadovavimo komiteto posėdyje dalyvaus AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vyr. specialistė Nijolė Valevičienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3611.

Spalio 16-18 d. Olštyne (Lenkija) vyksiančiame seminare miškų tvarkymo klausimais dalyvaus AM Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr. specialistė Zita Bitvinskaitė. Išsamesnė informacija tel. 272 7813.

Spalio 16-18 d. Budapešte vyksiančiame konsultaciniame susitikime klimato kaitos klausimais dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė. Išsamesnė informacija tel. 266 3509.

Spalio 17-20 d. „Žaliojo voro“ tinklo susitikime Hagoje dalyvaus AM Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius Romas Jankauskas. Išsamesnė informacija tel. 266 3488.

Spalio 18 d. Lietuvos 2004-2006 m.  bendrojo programavimo dokumento (BPD)
2006 m. įgyvendinimo ataskaitos aptarime su Europos Komisija  dalyvaus BPD Priežiūros komiteto narys, Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis. Aptarimas vyks sostinės „Ratonda“ viešbutyje.  Išsamesnė informacija tel. 266 3541.


Spalio 18 d. Briuselyje vyksiančiame EK Mokslo pritaikymo ir technikos pažangos komiteto posėdyje eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvos įgyvendinimo klausimais dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis. Išsamesnė informacija tel. 266 3512.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

Nacionalinį parką turės ir Suvalkija

 
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos pradėjo rengti Suvalkijos nacionalinio parko ribų ir zonų ribų planus. Jie turi būti baigti iki 2008 m. birželio pabaigos. Planus rengia konkursą laimėję Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojai.

Idėja, kad reikia įsteigti Suvalkijos nacionalinį parką, kuris supažindintų su šio etnografinio regiono gamtos ir kultūros vertybėmis, tradicine gyvensena, buvo aptarinėjama, pasak VSTT Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjos Vitalijos Valantiejienės, jau nuo XX a. septintojo dešimtmečio. Ši idėja atgaivinta rengiant šalies bendrąjį planą. Seimo 2002 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas numato būtinybę įsteigti Suvalkijos nacionalinį parką.

Šis nacionalinis parkas bus jau šeštasis šalyje. Pirmasis buvo įsteigtas Aukštaitijoje 1974 metais. Likusieji keturi – beveik po dvidešimties metų,1991-aisiais. Tai Dzūkijos, Kuršių nerijos bei Žemaitijos nacionaliniai parkai ir Trakų istorinis nacionalinis parkas. Visi šie penki parkai užima 1523 kvadratinių kilometrų plotą, t. y. daugiau kaip 2 proc. šalies teritorijos.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 15

 

 Lietuvos dirvožemis – vienas švariausių Europoje


Lietuvos dirvožemis, kaip rodo Europos geocheminio atlaso duomenys, ir pagal visų jame esančių sunkiųjų metalų, ir kitų cheminių elementų kiekį yra vienas švariausių žemyne. Pavyzdžiui, švino tiek viršutiniame mūsų dirvožemio sluoksnyje, tiek podirvyje, kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, yra nuo trijų iki šešių kartų mažiau nei Vakarų Europos šalyse.

Europos geocheminį atlasą sudarė 26 Europos valstybių geologijos organizacijos pagal vieningą metodiką. Tarp jų ir Lietuvos geologijos tarnyba. Jos specialistai sistemingai kaupia duomenis apie šalies dirvožemio geocheminę sudėtį, užterštumą sunkiaisiais metalais.

Minėtasis atlasas išleistas praėjusiais metais. Jame pateikta informacija apie žemyno dirvožemyje, miško paklotėje, upių vandenyje, dugno nuosėdose ir salpinėse nuogulose esančių cheminių elementų kiekį. Šis kiekis priklauso ne tik nuo natūralių geologinių, klimato bei hidrologinių sąlygų, bet ir nuo žmogaus veiklos. Lyginant viršutinio dirvožemio sluoksnio ir podirvio elementų koncentracijas, galima nustatyti cheminių anomalijų kilmę. Jeigu koncentracija didesnė viršutiniame sluoksnyje, tai ji yra susijusi su technogenine tarša.

Atlase yra 360 žemėlapių, kurie parodo, kaip dirvožemyje pasiskirstę 66 cheminiai elementai, taip pat kitus parametrus. Abiejose jo dalyse skelbiamą medžiagą, visus geocheminių tyrimų duomenis, žemėlapius ir kt. galima rasti Suomijos geologijos tarnybos svetainėje http://www.gsf.fi/publ/foregsatlas/index.php.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 16

 

Belgrade 51 šalies ministrai pritarė aplinkosauginei deklaracijai

 

Penkiasdešimt vienos šalies ministrai, dalyvaujantys spalio 10 d. Serbijos sostinėje Belgrade prasidėjusioje šeštojoje aplinkos ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“, pritarė deklaracijai „Tiltas į ateitį“, kurioje pripažįstama, kad aplinkosaugos srityje pasiekta mažiau pažangos, nei tikėtasi.

Dar apie 100 milijonų Europos regiono gyventojų, kaip teigiama šioje deklaracijoje, neturi tinkamos kokybės geriamojo vandens. Daugelyje vietų oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, pažemio ozonu ir azoto oksidais labai atsiliepia gyventojų sveikatai. Nyksta biologinė įvairovė, didėja energijos vartojimas ir šiltnamio dujų išmetimai. Todėl reikia gerokai daugiau pastangų aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti, ypač daug dėmesio skirti valstybių, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų ir gyventojų bendradarbiavimui skatinti.

Deklaracija taip pat sutarta iki 2008 m. pabaigos reformuoti aplinkos ministrų konferenciją „Aplinka Europai“. Pirmoji tokia konferencija buvo sukviesta 1991 m. Čekijoje. Tada buvo parengtos bendradarbiavimo strategijos gairės, nuspręsta vykdyti monitoringą ir rengti ataskaitas apie Europos aplinkos būklę. Kita konferencija 1993 m. buvo surengta Liucerne (Šveicarija), po to 1995 m. Sofijoje, 1998 m. Orhuse (Danija), 2003 m. Kijeve. Belgrade – jau šeštoji (informacija apie šią konferenciją paskelbta jos oficialioje svetainėje http://www.efe-belgrade2007.org). Reformuota ministrų konferencija greičiausiai bus patvirtinta 2011 m. Kazachstane. Ją surengti pasisiūlė šios šalies atstovai.

„Belgrado konferencijoje išryškėjo skirtumai tarp valstybių, kuriose dar neseniai buvo labai panaši padėtis. Kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, toliau pažengė  aplinkosaugos srityje ir sukaupė daugiau išteklių aplinkosauginiams reikalavimams įgyvendinti nei, pavyzdžiui, Pietų Europos ir Kaukazo regiono valstybės“, – sakė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, konferencijos dalyviams pristatęs mūsų šalies patirtį formuojant aplinkos politiką. Lietuvai buvo padedama siekti šios pažangos, ir Lietuva, ministro žodžiais, turi padėti kitoms valstybėms. Tačiau būtina stengtis, kad augančios ekonomikos poreikiai nenustelbtų pareigos tinkamai įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus. „Mūsų regiono patirtis kitoms valstybėms, ypač siekiančioms tapti Europos Sąjungos narėmis, yra gerai suprantama ir svarbi“, – pažymėjo ministras Arūnas Kundrotas. Per dvišalį susitikimą su Serbijos aplinkos apsaugos ministru Sasa Dragin’u jis pasiūlė serbų ekspertams atvykti į Lietuvą ir susipažinti su mūsų šalies patirtimi, sukaupta ir ruošiantis integracijai Europos Sąjungoje, ir vykdant bendrą ES politiką.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 12

 

Apyvartiniai taršos leidimai įmonėms bus skirstomi pagal jų gamybos 2002-2006 m. apimtis


Šiandien, spalio 12 d., Vyriausybės strateginio planavimo komitetas nutarė, kaip šalies įmonėms bus skirstomi apyvartiniai taršos 2008-2012 metais leidimai. Šiuo penkerių metų laikotarpiu Lietuva į atmosferą galės išmesti vidutiniškai 8,85 mln. tonų šiltnamio dujų per metus. Tokią kvotą mūsų šaliai nustatė Europos Komisija. Nors Lietuva prašė atsižvelgti į specifines jos ūkio sąlygas ir padidinti leistiną išmesti į atmosferą teršalų kiekį, liepos 13 d. buvo paskelbtas galutinis EK sprendimas nekeisti nustatytosios kvotos.

Ieškant aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu racionaliausio būdo, kaip šalies įmonėms paskirstyti šį kiekį, buvo išnagrinėti Aplinkos ministerijos parengti keturi variantai. Pirmasis numatė, kad reikia skirstyti remiantis įmonių, kurioms skiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL), gamybos 2002-2006 metais apimtimis ir vienodo dydžio įrenginiams nustatyti vienodą leistinos taršos kiekį. Kita pasiūlyta galimybė – remtis 2005 m. išmestų į atmosferą šiltnamio dujų kiekiu. Tai atitinka Europos Komisijos skaičiavimo metodiką. Nustatant Lietuvai leidžiamą išmesti metinį šiltnamio dujų kiekį (8,85 mln. t), buvo remtasi tik 2005 m. duomenimis. Trečiasis būdas – ATL skirstyti pagal išmestų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį 2006 metais, o ketvirtasis – pagal išmestų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį 2002-2006 metų laikotarpiu.

Išnagrinėjęs šias keturias galimybes, Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pasirinko pirmąjį būdą. Šalies įmonėms ATL bus paskirstyti remiantis jų gamybos 2002-2006 m. apimtimis. Nacionalinį apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2008-2012 m. planą patvirtins aplinkos ir ūkio ministrai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 12

 

Iš surinktų šiukšlių pastatytas „monstras“ turėtų žeisti miestiečių savigarbą

 

Rytoj, spalio 12 d., 11 val. Kauno Pažaislio miško parke prasidės aplinkosauginė akcija „Išvalykime Pažaislį“. Talkininkai kviečiami rinktis prie buvusio gamtos paminklo – Pažaislio ąžuolo. Šią Lietuvos žaliųjų judėjimo rengiamą akciją remia Aplinkos ministerija ir Kauno miesto savivaldybė.

Nors Pažaislio miško parkas yra reprezentacinė Kauno vieta, jam tvarkyti nuolat rengiamos talkos, bet nemažai gausių šio parko lankytojų nuolat čia palieka skaudžius aplinkai pėdsakus. Jie negerbia gamtos ir meta šiukšles kur tik sumanę.

Akcijos metu prie įvažiavimo į Pažaislio parką iš talkininkų surinktų atliekų ketinama pastatyti šiukšlių „monstrą“. Jis, kaip tikisi akcijos organizatoriai, turėtų žeisti kauniečių savigarbą ir skatinti juos puoselėti savo miesto žaliąjį rūbą. Talkininkai taip pat pasodins ąžuoliuką į buvusio storiausio Kauno apskrities ąžuolo kelmą. Jis turėtų simbolizuoti viltį, kad Kauno gyventojai nebebus abejingi savo miesto parkų likimui.

Pažaislio miško parke susirinkę talkininkai bus vaišinami kava ir arbata, aplinkosaugininkai jiems išdalys iš antrinių žaliavų pagamintus maišelius. Akcijos metu bus eksponuojama vaikų piešinių paroda aplinkosaugos tema.

Ateityje tokių akcijų planuojama surengti ir kituose Kauno gamtos kampeliuose, kuriuos reikia vaduoti nuo žmonių paliekamų šiukšlių. Kleboniškyje, Panemunėje, Kauno marių pakrantėse ties Palemonu padėtis dar prastesnė nei Pažaislio miško parke. Ten, Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovų žodžiais, atliekas galima rinkti net neatsitiesiant. Kita talka numatyta pavasarį Kleboniškio miško parke.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 11

 

Jūrinis erelis - Lietuvoje saugoma rūšis

 

Lietuvos teritorijoje ir Baltijos jūroje gyvenančių, augančių ar aptinkamų saugomų, retų, nykstančių bei pažeidžiamų laukinių gyvūnų, augalų ar grybų rūšys bus registruojamos specialioje elektroninėje sistemoje. Siekdama sukurti tokią sistemą, Aplinkos ministerija praėjusią savaitę pasirašė sutartį su UAB „Elsis PRO“. Pastaroji įsipareigojo iki šių metų pabaigos parengti modulį, kaip sudaryti užklausas ir įrašyti duomenis apie saugomas rūšis. Pagal parengtąjį modulį bus pradėti kaupti duomenys apie gyvūnų, augalų ar grybų bei saugomų augalų bendrijų radimo vietas Lietuvoje. Juos teiks Aplinkos ministerijos padalinių bei jai pavaldžių institucijų, mokslo įstaigų specialistai, taip pat tikimasi, kad sistema aktyviai naudosis gamtosauga suinteresuoti nevyriausybinių organizacijų nariai.

Informacinė Lietuvoje saugomų rūšių registravimo sistema bus prieinama ne tik specialistams, bet ir visuomenei. Duomenis elektroniniu būdu jai galės teikti kiekvienas gamtosauga besidomintis asmuo, įrodęs, kad yra reikiamos kvalifikacijos. Tačiau pateiktoji informacija, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas Dalius Sungaila, į duomenų bazę bus įrašyta tik įsitikinus, kad ji patikima. Nors registravimo sistema bus laisvai prieinama, naudotis tiksliais duomenimis apie kai kurių ypač jautrių rūšių radimvietes galės ne visi. Toks apribojimas bus taikomas siekiant užtikrinti šių rūšių apsaugą.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 10

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"